Namus puola paprastosios vaisinės muselės
Jei po jūsų namus skraidžioja labai smulkios (maždaug 3,5 mm ilgio) greitai besidauginančios ir itin vislios muselės – tai greičiausiai ne kas kita, kaip paprastosios vaisinės muselės, mokslininkų vadinamos Drosophila melanogaster. Jos yra itin vislios ir, gal tai paguos, kankina kone visus europiečius, nes paplitusios po visą mūsų žemyną.
Nuo kiaušinėlio iki suaugusios musės šie vabzdžiai subręsta per maždaug 5 dienas, tai priklauso nuo aplinkos temperatūros (geriausiai šie namų parazitai dauginasi 20 °C šilumoje), o mėgstamiausia vieta veistis šioms įkyruolėms – pūvančios ir rūgstančios augalų liekanos.
Vasarą ir rudenį šios muselės dažniausiai aplimpa gendančius sultinguosius vaisius (slyvas, kriaušes, obuolius) ir daržoves (pomidorus, kopūstus). Taip pat šie kenkėjai mielai skanauja rūgstančias uogienes, sultis, ypač jei jos laikomos kambaryje ir nesandarioje taroje, jas galima aptikti ir gerokai užsistovėjusių skintų gėlių vazose.
Todėl atsakymas į klausimą, kaip susidoroti su šiomis įkyruolėmis, savaime suprantamas – labai svarbu nelaikyti atvirų šiukšlių maišų, lėkštėse sudėtų įvairių vaisių, pomidorų, vyno, alaus, šampano, sulčių. Visus šiuos produktus reikia laikyti sandariai uždarytus (geriausia šaldytuve), skintų gėlių vandenį vazose reikia kuo dažniau keisti.
Jei su šiomis parazitėmis susidoroti vis tiek nepavyksta (šios muselės itin vislios), specialistai pataria pakabinti lipnių musgaudžių juostų. Tiesa, prie jų muselės kibs tik tada, kai tame pačiame kambaryje nebus labiau viliojančių kvapų ir skonių, todėl anksčiau išvardytų higienos reikalavimų vis tiek teks laikytis.
Taip pat galima pasigaminti nesudėtingus „spąstus": į plastikinį butelį įpilti truputį obuolių sulčių, o patį butelį apvynioti lipnia juosta (lipniąja puse į viršų): sulčių kvapo priviliotos drozofilos pirmiausia nutūps ant butelio ir čia prilipusios bus pričiuptos. Išbandžiusieji šią gudrybę tikina, kad tai labai veiksminga priemonė paskelbus musėms karą.
Tiesa, yra dar viena paguoda, gerokai atvėsus orams, drozofilos dingsta nepastebimai, kaip ir atsiranda, tačiau jei nesiimsite priemonių, gali nutikti taip, kad tik iki kitų metų.
Dorojamės su maistinėmis kandimis
Ar žinojote, kad nuo kai kurių rūšių kandžių reikia saugoti ne drabužius, o... maistą! Pasirodo, kandys būna ne tik „rūbėdės“, bet ir maistinės, liaudies vadinamos „ugniukais“.
Suaugusios maistinės kandys primena savotiškus drugelius, tačiau dauginasi jos kur kas sparčiau (patelės vienu metu gali sudėti 100–300 kiaušinėlių), o baisiausia, kad šiuos kiaušinėlius jos deda ant arba geriausiu atveju šalia produktų, kuriais vėliau maitinsis lerva (vikšras). Būtent lervos ir yra daugiausiai žalos pridaranti ugniukų stadija.
Normalu, kad galima imti sapnuoti košmarus savo kruopose ar kitose produktų pakuotėse aptikus besiraitančias kirmėles. Bet šios kenkėjos pavojingos ne tik dėl emocinės jas aptikusių žmonių savijautos. Lervos gadina produktus, suteršia juos savo išskiriamais siūlais, išmatomis, išnaromis, kokonais, o dėl jų veiklos produktai praranda spalvą, skonį bei kvapą.
Dažniausiai maistinės kandys įsiveisia miltuose, dribsniuose ar sausuose pusryčiuose, taip pat riešutuose, šokolade, sausainiuose, džiovintuose vaisiuose, vaistažolėse ar net naminių gyvūnų sausame maiste. Ugniukai veisiasi net ir tabake ar jo gaminiuose.
Kandys į būstus patenka įvairiais būdais – dažniausiai atkeliauja produktų pakuotėse, kur jau būna sudėti kiaušinėliai. Vasarą kandys gali patekti ir pro pravertą langą.
Pamačius bent vieną kandį, reikėtų nedelsiant patikrinti spinteles ir kitas vietas, kur laikomi įvairūs produktai, ir išmesti tas pakuotes, kurios sukėlė bent menkiausią įtarimą. Tačiau, net ir atsikračius įtarimą sukėlusių produktų, būtina atidžiai išvalyti vietas, kuriose jie buvo laikomi, ir kurį laiką tikrinti, ar jose neatsirado voratinklinių siūlų. Lentynas, spinteles, patalpas geriausia išsivalyti actuotu vandeniu, na, o nesugadintus produktus laikyti stiklinėje, plastikinėje ar metalinėje taroje sandariais dangteliais, produktų laikymo vietas reguliariai valyti ir iš esančių plyšių išsiurbti nubyrėjusius maisto likučius.
Parazitai, gyvenantys spintose
Kandis, kurios minta drabužiais, pažįsta daugelis. Anksčiau jos buvo itin dažnos ir sukeldavo galvos skausmą suvarpydamos mėgstamiausią megztinį ar sugrauždamos vienintelius už čekius pirktus ir itin lauktus kailinius.
Ne ką mažiau žalos šie parazitai padaro ir dabar. Kaip žinoma, drabužinės kandys nedidelės, jų sparnai padengti plaukeliais, su blakstienėlėmis, tupėdamos suglaudžia sparnus vamzdeliu. Nors anksčiau manyta, kad šie parazitai užkandžiauja tik natūraliais audiniais (sintetikos nemėgsta), tačiau, kaip ir viskas, šių kandžių apetitas taip pat pakito. Prie naujų medžiagų prisitaikiusios kandys patenkintos „kapoja“ ir sintetinius audinius, ypač sudėtinius, kuriuose yra ir gamtinės kilmės pluošto. O baisiausia, kad jos taip prisitaikė prie XXI amžiaus, kad drabužių nebeapsaugo net ploni polietileno maišeliai.
Kaip ir anksčiau, šie parazitai itin greitai dauginasi (patelė gali padėti apie šimtą kiaušinėlių vilnoje, kailyje, kilimuose ir kitose vietose, kur po 8–10 dienų išsiritę vikšrai niekur toli nekeliaudami randa sau maisto). Specialistų teigimu, kandžių vikšrai gyvena gana ilgai, pvz., kilimų kandies vikšras –30–40 dienų. Jeigu jų nemažai, nuostoliai gali būti labai dideli.
Daugiausiai skraidančių kandžių masiškai pasirodo balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Tada geriausia jas naikinti aerozoliniais preparatais. Iš likusiųjų neišnaikintų dar gali rastis ir rugpjūtyje. Jeigu nebandysime jų naikinti, tai gyvenamose ir šildomose patalpose jos gali veistis ištisus metus.
Tai kaipgi kovoti? Būdų yra įvairių, kiekviena šeimininkė žino, kad vasarą, išnešus užsigulėjusius drabužius į saulės atokaitą, kandys žūva, nepakęsdamos ultravioletinių spindulių. Žiemą kandžių apniktus rūbus galima palaikyti stipriame šaltyje. Beje, anksčiau itin populiarus naftalinas šiuolaikinėms parazitėms nebaisus. Bet, kaip ir anksčiau, šiuolaikines kandis itin vilioja levandos kvapas, todėl daugelis kandžių gaudyklių skleidžia būtent šį kvapą. Kvapų privilioti drugeliai lenda į gaudyklę ir prilimpa. Belieka retsykiais ją išvalyti ar pakeisti. Kandims baidyti tinka lazdyno, tabako, lauro, eukalipto lapai, taip pat kamparas, gailis, apelsinų žievelės (geriausia tokias gaudykles dėti į spintą ar maišus, kur laikomi rūbai).
Reikia nepamiršti, kad, kaip ir visuomet, kur kas lengviau užkirsti kelią, o ne naikinti padarinius. Todėl jei nenorite netikėtai rasti skylėtos mėgstamiausios suknelės, sistemingai ir kruopščiai valykite namus, 3–4 kartus per metus peržiūrėkite nenaudojamus daiktus, nelaikykite senų daiktų kartu su naujais ir bent kartą per mėnesį peržiūrėkite visus savo drabužius. Vos pastebėjus kandžių lervas, drabužius reikėtų nedelsiant išvėdinti lauke ir apdoroti kandis naikinančiais preparatais.
Jei sezoninius drabužius planuojate saugoti specialiuose maišuose ar lagaminuose, prieš ten dėdami savo turtą juos kruopščiai išvalykite (pirmiausia juos palaikykite kelias valandas saulės atokaitoje, vėliau išmuškite iš jų dulkes).
Dar viena liaudiška priemonė – ilgiau nenaudojamus storus vilnonius drabužius, kailinius ar veltinius pabarstyti tabaku (tiesa, nerūkantiems ši priemonė netiks, o ir dūmą traukiantieji kažin ar norėtų cigaretėmis kvepiančių kailinių). Kur kas kvapnesni į spintą įdėti raudonojo kedro rateliai, jie prisotinti kedro aliejaus, kuris išbaido ne tik kandis, bet ir blusas, tarakonus, skruzdes (šių priemonių galima įsigyti parduotuvėse).
Chemiškai išvalytų drabužių kandys taip pat nepuola, todėl pagal galimybes vertingesnius daiktus dažniau valykite cheminiu būdu. Beje, kartu su kandimis tobulėjo ir cheminės jų naikinimo priemonės, tad, jei nepasitikite liaudiškomis, galite įsigyti specialių aerozolių, kuriais reikėtų išpurkšti tas vietas, kur veisiasi kandys. Jeigu tiksliai nežinote, kurioje vietoje šie parazitai veisiasi, tiesiog purkškit visus kilimus ir spintas. Tačiau itin svarbu atsiminti, kad aerozolinės priemonės yra stiprūs chemikalai, todėl juos naudojant būtina griežtai laikytis saugumo reikalavimų, nurodytų ant gaminio pakuotės. Didesnėse patalpose (sandėliuose) kandys išsmilkomos įvairiais cheminių medžiagų dūmais.
Konsultavo Rita Švambarienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę