Kas gi tas savarankiškumas?
Atrodytų, atsakymas – kaip ant delno, tačiau geriau pagalvoję pamatysime, kad kiekvienas mūsų savarankiškumą supranta kiek skirtingai. Paklaustas, kaip galima apibūdinti savarankiškumą, kai kas atsakys, kad tai veiksmai, kuriuos žmogus atlieka pats, be kitų pagalbos ar patarimų. Kiti dar pridurs, kad tai nepriklausomybė nuo aplinkinių nuomonės, tretiems tai laisvė reikšti savo jausmus, sugebėjimas tvarkytis su savo laiku, savimi ar apskritai su savo gyvenimu ir pan.
Pridurti būtų ką, o ir prieštarauti negalima. Tačiau absoliutaus savarankiškumo apibrėžimo, kuris apibūdintų visus atvejus, nėra. Tai reliatyvi sąvoka. Taigi ir įvertinti savo vaiko savarankiškumą ne taip paprasta – juk vienų savarankiškumas gali reikštis ruošiant pamokas, kitų – dirbant kokius nors darbus ir t.t. Todėl vienas iš tai padaryti palengvinančių dalykų yra vertinti savo atžalą ne lyginant su kitais, o lyginant su juo pačiu, koks jis buvo anksčiau.
Kita vertus, vėlgi ir tai nėra labai patikima, pavyzdžiui, jei prieš metus jūsų mažylis nemokėjo užsirišti batelių, o dabar jau moka, tai, aišku, žingsnis savarankiškumo link, tačiau jei tai puikiai moka daryti jūsų paauglys, dar nereiškia kad jis yra savarankiškas.
Taigi kalbant apie savarankiškumą galima būtų kalbėti ne tik ir ne tiek apie mokėjimą daryti kažką be kitų pagalbos, kiek apie sugebėjimą peržengti savo galimybių ribas, kelti tikslus, jų siekti ir rasti sprendimus.
Taigi savarankiškumo sąvoka lyg ir aptarėme, tačiau kiek jis svarbus tolesniame gyvenime?
Apie tai, kiek savarankiškumas svarbus ugdant asmenybę ir kiek savo vaikui galima leisti būti savarankiškam, kalbame su UNESCO Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ įkūrėja Marijos Mendele-Leliugiene.
Nustatyta, kad turintys stipresnes valdžios savybes gauna geresnius pažymius tose pamokose, kuriose skatinamas savarankiškumas atsakinėjant, reiškiant mintis. Turintys silpnesnį valdžios poreikį geriau mokėsi tose klasėse, kuriose savarankiškumas nebuvo skatinamas. Kur apskritai savarankiškumo vieta ugdant asmenybę?
Tai tikrai labai svarbus klausimas. Atlikus vietinius tyrimus paaiškėjo, kad savarankiškumas priskirtinas pirmajam dešimtukui tų savybių, į kurias reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį ugdant vaikus. Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų. Kyla klausimas, kaip jį ugdyti. Metodų yra daug, ir kiek vienas turi savo – vienos formulės būti negali. Kaip jūs ir minėjote, vieni yra vaikai linkę vadovauti, kitiems vaikams būdingas vadinamasis socialinis uždarumas. Taigi vieni reiškiasi noriai, o kitiems tai yra kančia, nes prisideda visokios baimės – ir baimė atsakinėti, ir baimė suklysti, ir auditorijos baimė, ir pan.
Tačiau kiekvienam tėvui, turinčiam tokį vaiką, kyla klausimais, ar galima su tomis baimėmis dorotis ar bent jau nuslopinti?
Paprasčiausias kelias – žinojimas. Pavyzdžiui, kai vaikams tu sakai, kad vengti baimės yra teisingas pasirinkimas, argumentuoji kodėl, t.y. kad baimė paralyžiuoja asmenį. Taigi, norint teisingai atsakyti, gauti gerą pažymį, šitą baimę reikia išmokti suvaldyti. Jeigu baimė yra labai didelė, jei paprasti mokymai nepadeda, visada į pagalbą galima pasitelkti vaikų psichoterapeutus. Visa tai įveikti tikrai galima.
Ką gi, grįžkime prie savarankiškumo. Štai po pamokų daugelis vaikų mielai dalyvauja užklasinėje veikloje, lanko įvairius būrelius. Kiek vaikas, sakykim, jaunesnio amžiaus, sugeba pats pasirinkti tuos būrelius tinkamai?
Sakyčiau, kad negali. Bet vaikui gali ir turi padėti tėvai. Vienareikšmiškai, nes tik tėvai geriausiai jį pažįsta. Jei tėvai atpažįsta, ko vaikas nori, ir su juo sutaria, tai tuomet eina kryptingai. Jeigu akivaizdu, kad vaikas yra labai aktyvus, viskuo domisi, tai yra ne trūkumas, tai yra privalumas – visi tokie vaikai turi labai daug energijos, ir iš tiesų galima sudaryti sąlygas pabandyti viską. Ir vėliau vaikas kartu su tėvais, jiems patariant, gali išrinkti vienas ar kitas veiklas ir jau jomis užsiimti kryptingai. Be to, galima suderinti kelias veiklas.Viskas yra įmanoma.
O kaip dėl vyresnių? Psichologų nuomone, tik 13 proc. jaunuolių nežino, kuo nori užsiimti būdami suaugę. Tačiau tėvams vaikų pasirinktos profesijos dažnai atrodo neprestižinės ar netinkamos vaikui. Kiek tėvai gali nurodinėti?
Manau, kad tyrimo rezultatai atspindi realybę. Juk jaunimas, ypač XXI amžiaus, yra išmintingas. Jei kurie ir nežino ar abejoja, jie vis tiek renkasi kažką iš dominančių dalykų. Kad visiškai nežinotų, ko nori, manau, ir yra ne daugiau kaip tie 13 proc., tai yra rizikos grupei priklausantys jaunuoliai.
Tačiau pastebėjau stebinantį dalyką, kai, stodami į aukštąsias mokyklas, jaunuoliai pradžioje užrašo kelias pageidaujamas specialybes. Ir neretai tos specialybės neturi nieko bendra. Kur šiuo atveju dingsta tas žinojimas?
Šiuo atveju jau reikėtų kalbėti apie tikslą. Nes tokiu atveju akivaizdu, kad nėra jokio tikslo, išskyrus turėti aukštojo mokslo diplomą: nesvarbu, kur mokysiuosi, svarbu, kad būsiu kažką baigęs, diplomuotas. Tik neaišku, ką su tuo diplomu darysiu. Čia galima kalbėti ir apie atsakomybę dėl mokesčių mokėtojų pinigų, ir aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo, ir taip toliau. Tai yra tiesiog klaiku.
Taip, tikrai sunkiai suvokiama, bet pakalbėkime apie tėvų vaidmenį renkantis specialybę...
Tėvų nuomonė visada yra svarbi. Tačiau taip yra tuo atveju, kai šeimoje yra sveiki santykiai. Bet ne tada, kai šeimoje yra diktatoriškas auklėjimas, kai tėvai mano geriau žiną, ko vaikui reikia arba ko jam reikės, su kuo draugauti ir pan. Vienas dalykas yra perspėti, ir visai kas kita yra vadinamasis vizitinės kortelės sindromas, kai tėvai moko savo vaiką padaryti tai, ko jiems galbūt patiems nepavyko įgyvendinti. Taigi tokiu atveju pavojus labai didelis. Čia tėvai urėtų prisiimti atsakomybę, jie turėtų sau atsakyti į klausimą, ką aš darau savo vaikui, jo ateičiai. Tačiau apskritai, kaip minėjau, tartis su tėvais vertėtų.
Kaip atsisakyti įpročio nuolat vadovauti vaiko gyvenimui:
Pirmas žingsnis. Susidarykite sąrašą, kas jums kliūva, jaudina jūsų vaiko elgesyje. Tačiau rašykite tik tai, kas jaudina jus, o ne apskritai žmones ar kitus šeimos narius.
Antras žingsnis. Kai sąrašas bus baigtas, pažymėkite, kokie veiksmai turės įtakos vaikui, bet nepaveiks jūsų. Pavyzdžiui, jūs norite, kad vaikas toliau mokytųsi, o jis, užuot siekęs aukštojo mokslo diplomo, pradėjo dirbti. Tačiau tai pirmiausia veikia ne jūsų, o jūsų vaiko gyvenimą. Išbraukite tai iš savo sudaryto sąrašo ir įrašykite į sąrašą, kas pirmiausia turi jaudinti jūsų vaiką. Tačiau pirmajame sąraše galite palikti punktus, kurie turi tiesioginės įtakos ir jums. Pavyzdžiui, vaikas pradėjo blogiau mokytis, nors anksčiau jam sekėsi gerai. Tai pirmiausia jo reikalas, už kurį jis pats yra atsakingas, tačiau jei dėl to jūs turite rausti prieš mokytojus, klausyti nemalonių pastabų apie jo elgesį ir pažymius, – tai jau liečia ir jus.
Trečias žingsnis. Dabar jau turite sąrašą, kokie vaiko poelgiai veikia ir jūsų gyvenimą. Štai prie jų ir reikia padirbėti kartu su vaiku. Tačiau pirmiausia turite suprasti, kad tiesiogiai už šiuos punktus atsakyti turi vaikas, ir išmokite pasitikėti tuo, kad jūsų vaikas sugeba savarankiškai priimti sprendimus.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę