){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kokia ši olimpiada buvo Jums: atsakingas darbas, įtampa ar ir šventė?
Olimpinės žaidynės tai ne tik sportinės kovos, bet ir šventė. Jeigu pavyksta pajausti ir varžybų, ir šventinę nuotaiką vienu metu, sakau, kad tai pavykusi olimpiada. Labai daug lemia savanorių, kurie darbuojasi visame olimpiniame kaimelyje, požiūrio ir darbo. Daugelio smulkių buitinių, ne tik profesinių, problemų sprendimai, mūsų komfortas priklausė nuo to, kaip savo pareigą atliko savanoriai, nuo jų geranoriškumo. Pavyzdžiui, Atlantoje, jei reikėjo pakeisti rankšluostį ant masažinio stalo, turėjai eiti ir prašyti tris kartus, kaulyti, kol kas nors susimils. Anglai į prašymus reagavo iš karto. Sporto bazės arti, pasiekiamos pėstute, patogiai organizuotas ir pavėžėjimas. Transportas visame mieste funkcionavo gerai, ir patys Londono gyventojai tai pripažino. Daugeliu aspektų sportininkams Londone buvo lengviau nei, tarkime, Sidnėjuje: nereikėjo aklimatizuotis, laiko juostų įtakos nebuvo, maistas palyginti įprastas ir kultūrinė aplinka bei klimatas – beveik nepakitę.
Vis dėlto įsimintiniausia man – Sidnėjuje vykusioji olimpiada. Australai – labai vertinantys ir suprantantys sportą, tą jautėme ir kaip dalyviai, ir kaip svečiai. Londoniečiai taip pat puikiai pasirengė. Net nesitikėjome, kad ši olimpiada vyks taip sklandžiai – daug malonių įspūdžių. Olimpinę atmosferą tarsi mozaiką sudėliojo daug smulkmenų, kurių visumą galiu vertinti: buvo gerai. Žinoma, darbas įtemptas, bet laisvalaikiu buvo galima pasimėgauti olimpine atmosfera. Londone ją tikrai pavyko sukurti: išskirtinę, kitokią nei pasaulio čempionatuose ar kitose aukšto rango varžybose.
Kaip vyriausiasis gydytojas žinojote, kokia kurio olimpiečio fizinė sveikata, nuo ko jį pasaugoti ir ką patarti ar įspėti dėl to, ką darydamas ar nedarydamas sportininkas galėtų sau pakenkti, suklupti?..
Visko niekada nežinai, juk veikia daug aplinkybių. Gydytojai, dirbantys su atskiromis rinktinėmis, ko gero, apie jų narius žino daugiau. Tačiau apie kai kuriuos sportininkus žinau „nuo iki“, netgi galėčiau apie juos pasakyti daugiau nei jie patys apie save.
Ar dažnai tenka sportininkams, jau patyrusiems stiprias traumas, kovoti toliau ar net stoti į startą?
Olimpinės žaidynės – ypatingas įvykis sportininko karjeroje. Olimpietis visuomet turi stiprų motyvą dalyvauti ir kovoti – juk tai jo sportinių pasiekimų viršūnė. Tad sportininkas, net patyręs rimtesnį sužeidimą, yra linkęs rizikuoti. Tokių atvejų olimpiadose visad būna, vis dėlto apsisprendžia sportininkas; gydytojas tik pataria. Bet, kai grėsmė sveikatai didelė, gydytojas taria savo griežtą „veto“.
Tačiau net ir tai, ko nepavadinsi stipria trauma ar rimtu negalavimu, gerokai sutrikdo. Pavyzdžiui, sloga ar galvos skausmas gali anuliuoti ketverių metų pasirengimą ir atliktą didžiulį darbą. Iš šalies nematomos, bet pavojingos traumos yra pertempimai, kaklo raumenų skausmai, gerklės uždegimai, pilvo skausmai. Tarkime, mišrainė su daržovėmis, kurių iki šiol nevalgyta, gali sutrikdyti virškinimą; ištiks toks negalavimas, ir neišeisi į startą. Todėl rekomenduojame: valgykite tik tai, ką esate įpratę, o pasibaigus varžyboms – atsipalaiduokite, vaišinkitės, mėgaukitės.
Kaip organizuotas olimpiečių poilsis?
Kada ir kaip ilsėsis, dažniausiai aptaria sportininkas ir treneris, arba pastarasis duoda griežtus nurodymus. Gydytojas gali tik patarti. Yra taisyklė: laisvalaikis – tik po visų startų. Bet jeigu tenka startuoti, dalyvauti rungtynėse ne vieną kartą, juolab ne vieną dieną, sportininko įtampai pašalinti reikia tam tikrų priemonių. Galima buvo laisvalaikį įdomiai praleisti neišeinant iš olimpinio kaimelio ar gyvenamojo korpuso ar aplankyti Londono žymias vietas, pasivaikščioti po prekybos centrą – toks, vienas didžiausių Europoje, veikė visai greta.
Londone daug padėjote bronzą iškovojusiam imtynininkui Aleksandrui Kazakevičiui...
Dėl sportininko patirtos antakio traumos visą dieną buvau nuo ryto iki vakaro greta, to nepakako, pagalbos prireikė ir kitą pusdienį. Teko kreiptis į olimpinio kaimelio polikliniką, oftalmologai Aleksandrą konsultavo ir nematė būtinybės intensyviai gydyti. Ar tęsdamas kovas jis labai rizikavo? Iš dalies. Blogiausia, kas galėjo įvykti, – dar vienas stiprus smūgis į pažeistą antakio sritį ir kraujavimas; tuomet olimpiada sportininkui būtų pasibaigus anksčiau nei kovos dėl siekto rezultato. Viskas baigėsi sėkmingai.
Kaip vertinate olimpinio medicinos centro įrangą, medikų darbą?
Puiki aparatūra, geri specialistai; apskritai tai buvo vienas geresnių sportininkų medicininio aptarnavimo pavyzdžių iš mano, kaip gydytojo, darbo praktikos olimpiadose. Dviem mūsų olimpiečiams atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai – įvertinta, ar neatsinaujino ankstesni pažeidimai, ar negalavimus, varginusius anksčiau, galima gydyti agresyviau ir išvengti klaidų parenkant geriausią taktiką. Toks tyrimas – lyg saugiklis, gydytojui leidžiantis jaustis drąsiau ir taikyti priemones, kurių atsakas greitesnis. Registracija atlikti procedūras ar tyrimus išankstinė, ypač jei paslaugų reikia ne vienam sportininkui, o visai komandai. Sudėtingiems tyrimams reikėjo gydytojo siuntimo, jį turėdamas sportininkas galėjo registruotis pats. Ūminiais atvejais priimta be eilės.
Ar turėjote progos susipažinti su sporto medicinos naujovėmis?
Tikroji sporto medicina – olimpiados užkulisiuose, jos šiaip nepamatysi. Sporto medicina – tai aukštosios technologijos, individualios krūvio, mitybos, jėgų atgavimo programos. Apie tai niekas nekalba, nesidalija – kiekvienos šalies medikai taiko kitokius metodus ar jų variacijas, o metodų veiksmingumą lemia sporto medicinos kaip mokslo šakos toje šalyje pasiekimai, kiek jie mokslininkams ir praktikams prieinami. Daug galima įgyti pasidalijant patartimi su kolegomis iš svetur, bet tokie pasikalbėjimai reti.
Ar atvejai, kai nustatoma, jog sportininkas vartojo dopingą ir šis teigia, kad tai gydymo medikamentais pasekmė, Jūsų nuomone, gali būti „nekalti“?
Tiek gydymo tikslais, tiek mitybai vartotinos ir nevartotinos medžiagos specialistams yra gerai žinomos ir aiškios. Nebent sportininkas savo iniciatyva pavartos neaiškios sudėties maisto papildų, tarkime, kinų gamybos neva liekninamųjų vaistažolių, kurių sudėtyje yra stimuliuojamųjų medžiagų...
Pasaulyje dopingo kontrolė tobulėja, taip pat sukuriama naujų organizmo stimuliavimo būdų. Gali būti, kad ateityje bus naudojamas genų dopingas – tam tikri būdai sužadinti genus, atsakingus už tam tikras fizines ypatybes, pavyzdžiui, už greitumą. Panaudojus tokį dopingą, tyrėjai nieko nerastų, bent jau šiuo metu žinomais dopingo kontrolės būdais.
Viename interviu minėjote, kad užkulisiniai veiksniai – labai stiprus sportininkų priešas. Turėjote omenyje Austros Skujytės dopingo kontrolės istoriją?
Ji mūsų olimpietei tiesiog primesta. Pirmas toks atvejis mano praktikoje, ir kolegos gydytojai traukė pečiais: po pirmos dienos varžybų dopingo testai daugiakovininkams paprastai niekuomet neatliekami. A.Skujytė pakviesta vienintelė iš daugelio daugiakovininkių. Peršasi minčių visokių: kam to reikėjo, kieno tai idėja? Jei ne kontrolė, sutrikdžiusi visą dienotvarkę ir labai išvarginusi, mūsų olimpietė būtų iškovojusi medalį – esame tuo tikri. Oficialūs Lietuvos olimpinės misijos vadovų ir mano raštu pateikti protestai tomis dienomis liko be atsako. ...Jei taip būtų atsitikę, pavyzdžiui, britų daugiakovininkei Džesikai Enes, žiniasklaida dopingo tarnybą būtų sudraskiusi į gabalus. Netylėjome, protestavome – kad nevalgytų mūsų nedidelės šalies kaip skanaus kąsnelio. Po visko prie manęs priėjo Tarptautinio olimpinio komiteto mokslo ir medicinos padalinio vadovas Patrikas Šimašas ir asmeniškai atsiprašė, esą dopingo kontrolė mūsų sportininkei neturėjo būti atliekama. Kas mums iš to?!
Olimpinių žaidynių gaivintojas Pjeras de Kubertenas prieš šimtmetį sakė, kad sportas – taika. Šiandienos aukštų pasiekimų sportas tokio idealo nebeatitinka?
Nevertinkime taip: tik juoda arba tik balta. Sportas – daugialypis socialinis fenomenas. Taip pat valstybės politika ir būdas pademonstruoti savo galias. Tai susiję su prestižu, valstybės politine saviraiška ir pinigais – idealų čia mažai. Aukštų pasiekimų sportas – tik matoma viršūnėlė, gal 5 proc. ledkalnio. Visi olimpiečiai savo kelią pradeda sporto būrelyje. Todėl labai svarbus ugdymas – kad į elitinį sportą žmogus ateitų supratęs, kad rezultatai pasiekiami ne kūnu, o galva. Sporte vien kūno per maža, juolab siekiant šios karjeros ilgaamžiškumo, kas šiais laikais visiškai įmanoma. Siekti reikia turint daug žinių ir suvokiant, ką darai, dėl ko sieki.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę