Apie patekimo į sanatoriją ar kitą reabilitacinio gydymo įstaigą tvarką paprašėme papasakoti Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyr.specialistės Rasos Biekšienės.
Medicininei reabilitacijai lėšos skiriamos atskirai iš Privalomojo draudimo biudžeto. Jos paskirstomos visoms teritorinėms ligonių kasoms. Kiekviena gydymo įstaiga, kuri gali siųsti pacientus, lėšų gauna pagal prisirašiusiųjų skaičių. Kuo didesnė poliklinika, tuo daugiau lėšų gauna. Iš šio lėšų krepšelio dvidešimt procentų skiriama vaikų medicininei reabilitacijai.
Manau, pagrindinė problema yra ne finansai, o reabilitacinio gydymo prieinamumas. Dažnai gydytojai patys nepasiūlo pacientams šios paslaugos. Dėl to kyla kaltinimai korupcija ir nesąžiningumu.
Mes nuolat peržiūrime teisės aktus ir stengiamės kuo mažiau palikti dviprasmiškų vietų. Skatiname medikus informuoti pacientus, kad jie patys gali pasirinkti, kur atlikti reabilitaciją – sanatorijoje ar gydančios ligoninės reabilitacijos centre.
Nuo šių metų sausio įsigaliojo įstatymo pakeitimas, kuris įpareigoja gydytojus mažamečių pacientų tėvams pasiūlyti reabilitacinį gydymą. Pastarieji turi pasirašyti dokumentą, kad jiems buvo suteikta ši galimybė. Suaugusiesiems šios prievolės dar nėra, bet manau, kad ateityje tikrai bus. Taip manome užkirsti kelią nesąžiningumui.
Jei pacientas sirgo ūmine liga ar buvo lėtinės ligos paūmėjimas ir buvo gydomas, jei buvo operuojamas, tuomet jo gydytojas turi ligoniui skirti medicininę reabilitaciją kaip kitą gydymo etapą. Dažnai ji prasideda jau pačioje ligoninėje. Į fizinės reabilitacijos įstaigą ar sanatoriją pacientas turi važiuoti iš karto ir tęsti gydymą.
Aišku, gali būti, kad paciento negalima tuo metu siųsti gydytis toliau dėl jo būklės sunkumo, bet apie tai sprendžia fizinės reabilitacijos gydytojas. Tad labai svarbu, kad pacientas patektų pas tą fizinės reabilitacijos gydytoją ir su juo pasitartų, kas jam geriausiai tiktų – reabilitacinis centras ligoninėje ar sanatorija. Gal ir keista, bet žmonės labai dažnai atsisako fizinės reabilitacijos kaip gydymo, nes iki šiol klaidingai manoma, kad tai poilsis.
Paprastai ligoninių reabilitacijos stacionarų skyriuose gydomi daug sunkesni ligoniai. Tokie, kuriems dėl būklės pablogėjimo gali tekti grįžti į ligoninės palatą ar reanimaciją. Tie pacientai, kurie yra geresnės būklės, gali rinktis kurorte įsikūrusią sanatoriją.
Reabilitacinius centrus dažnai renkasi tie, kurie negali ar nenori išvykti iš savo miesto dėl darbo ar šeimyninių priežasčių.
Norėčiau pridurti, kad nesusipratimų dažnai kyla ne iš blogos valios, bet kad gydytojai, būdami praktikai ir turėdami didelį darbo krūvį, neperskaito teisės aktų. Todėl patys pacientai turėtų daugiau pasidomėti savo galimybėmis ir teisėmis.
Vilniaus Šeškinės poliklinikos Fizinio gydymo metodų ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Laimutis Juozas Kacienas papasakojo, kad sumaišties vis dėlto yra daug. Pacientai turi mažai informacijos, gydytojai labai didelį krūvį, o viską išsiaiškinti užtrunka daug laiko. Tačiau visiems stengiamasi padėti ir rasti geriausią išeitį:
Reabilitacinis gydymas yra normalaus gydymo tąsa. Ūminiu ligos periodu gydoma stacionare, ligoninėje. Po to galima skirti reabilitacinį gydymą. Jį rekomenduoja gydantis gydytojas, reabilitologas arba gydytojas specialistas.
Gydymas priklauso nuo žmogaus funkcijų sutrikimo. Yra trys lygiai: trečias, antras ir ambulatorinis. Dar vaikams sveikatą grąžinantis reabilitacinis gydymas ir palaikomoji reabilitacija. Visa tai yra gydymas.
Reikėtų užmiršti seniau galiojusią nuostatą, kad sanatorija – tai poilsis kurorte. Aišku, to jūs taip pat ten galima rasti, bet tai neturi nieko bendro su reabilitacija, kurią remia valstybė. Šiuo atveju sanatorija tai taip pat ligoninė, tik reabilitacinio profilio.
Reabilitacinis gydymas gali būti stacionarinis – gulint gydymo įstaigoje, arba ambulatorinis, kai pacientas iš jos išrašytas.
Jei ligonis išleidžiamas iš gydymo įstaigos (stacionaro) ir gali pats apsitarnauti, yra socialus, tuomet nėra reikalo skirti stacionarinį reabilitacinį gydymą, jis gali gydytis ambulatoriškai. O ambulatoriniu reabilitaciniu gydymu pacientas gali pasinaudoti bet kokioje gydymo įstaigoje: tiek ligoninių reabilitacijos centruose, tiek sanatorijose. Tai jau antro lygio reabilitacija.
Ji dažniausiai taikoma esant nervų, ortopedinėms ligoms, ypač protezavimo atveju, kai ligonis pats negali atvykti į procedūras. Manau, kad iš ambulatorinės grandies atvykti į antro lygio reabilitacinį gydymą problemų nėra.
O kur ligonis nori gauti šias paslaugas – sanatorijoje, privačioje ar viešojoje reabilitacinėje įstaigoje, jo asmeninis reikalas. Jei važiuoja į sanatoriją, jam belieka tik prisimokėti už maistą, o gydymo paslaugas gauna nemokamai. Bet daug darbingo amžiaus žmonių renkasi reabilitacinius centrus, nes negali išvykti dėl darbo.
Pasidomėjome, ką apie reabilitacinio gydymo galimybę sanatorijoje mano šių įstaigų darbuotojai.
Druskininkų sanatorijos „Eglė“ rinkodaros direktorius Edgaras Briedys sako, kad į jų sanatoriją dalis pacientų patenka su ligonių kasų kompensuojamais kelialapiais. Kita dalis, nusprendusių savarankiškai atvykti pasigydyti ar sustiprinti sveikatą, už buvimą ir gydymą moka patys:
„Bendrąja tvarka po rimtų ligų, operacijų ar traumų į mūsų sanatoriją pacientai siunčiami gydytojų reabilitologų. Mūsų sanatorijoje pacientų su ligonių kasų kelialapiais yra tik viena ketvirtoji dalis. Visi kiti patys susimoka už paslaugas.
Tai žmonės, kurie rūpinasi savo sveikata iš anksto ir ją stiprina. Arba tie, kurių ligos nėra labai rimtos, tačiau reikia įvairių procedūrų, kad pagreitinti gijimą. Tai labai pagirtina.
Gaila, kad mūsų šalyje lankymąsi sanatorijose labai nulemia sezoniškumas. Iš tiesų mūsų įstaiga visada pasiruošusi priimti pacientus ir jais pasirūpinti vienodai gerai, ar tai būtų vasara, ar žiema. Kurortinės Druskininkų vietovės klimatas ir ramybė įvairiais metų laikais turi savo privalumų.“
Šventojoje įsikūrusio sveikatos centro „Energetikas“ klinikos vadovė fizinės medicininės reabilitacijos gydytoja Asta Svirskienė, paklausta, kaip patenkama į jų centrą, atsakė:
„I mūsų sveikatos centrą pacientai patenka dviems būdais.
Pirmasis – turint gydytojo siuntimą ir pažymą iš teritorinių ligonių kasų apie gydymo apmokėjimą. Tai yra ligoniai gauna siuntimus iš gydymo įstaigos (poliklinikos arba ligoninės), kurioje gydėsi dėl tam tikros ligos. Kartu jie gauna ir siuntimą į teritorinę ligonių kasą pasiimti pažymą apie gydymo apmokėjimą.
Kitas patekimo būdas – ligonis atvyksta gydytis savo pageidavimu ir savo lėšomis.
Atvykus į sveikatos centrą, jį apžiūri gydytojas ir paskiria reikalingą gydymą, sudaro reabilitacijos programą.
Kol kas pas mus pacientų, patenkančių su ligonių kasų kompensuojamais kelialapiais, yra daugiau negu mokančių už gydymą savo lėšomis.
Sunku pasakyti, ar pacientų, kuriems reikalinga reabilitacija, galėtų būti daugiau. Jų yra tiek, kiek yra sergančių ar turėjusių įvairias traumas, kuriems reikalinga reabilitacija. Galima tik spėlioti, kad galbūt ne visi pacientai pasiunčiami reabilitaciniam gydymui dėl lėšų stokos“, – sako gyd. A. Svirskienė.
Daugiau lėšų mūsų biudžete reabilitaciniam gydymui greitu laiku tikriausiai neatsiras, bet turime gyvent ir sveikti jau šiandien, Tad patys pasirūpinkime savo sveikata, o, susirgus ar ištikus traumai, žinokime, kad turime teisę į reabilitacinį gydymą.
Poliklinikose ir ligoninėse po ūminių ligų ar lėtinių ligų paūmėjimų pageidaukite teisiškai pagrįstų paaiškinimų, ar jūsų liga atveria galimybę reabilitacijai. Jei taip – pasinaudokite ja.
Ir prisiminkite, kad vietą, kur tą gydymą atlikti – sanatorijoje ar ligoninės reabilitacijos centre, daugeliu atvejų galime pasirinkti patys.
****
Jei susergate ūmine liga, paūmėja lėtinė liga, patiriate traumą ar operaciją, baigus stacionarinį ar ambulatorinį gydymą iš jus gydžiusio gydytojo gaunate siuntimą (arba patys pasiteiraujate apie tokią galimybę) pas jus gydžiusios įstaigos reabilitologą.
Reabilitologas jums rekomenduoja tęsti gydymą reabilitacijos centre ar sanatorijoje (pasirenkate patys), išrašo siuntimą ir nusiunčia į teritorinę ligonių kasą.
Iš ligonių kasų pasiimate pažymą apie gydymo apmokėjimą.
Nedelsdami išvykstate į reabilitacinio gydymo įstaigą.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę