){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Namų dulkės – tai negyvos žmogaus odos ląstelės, nutrupėję plaukai, audinių siūleliai, dulkių erkės, pelėsiai, grybeliai, augalų nuotrupos, žemių smiltelės, maisto trupiniai ir kt. Visa tai šalia yra kasdien, jaučiame tai ar ne, bet tuo kvėpuojame.
Namų dulkių erkės – mikroskopiniai, apie 0,3 mm ilgio, voragyviai. Pasaulyje namų dulkių mėginiuose randama daugiau nei šimtas įvairių erkių rūšių. Jų skaičius dulkių pavyzdžiuose kiekvienoje šalyje kitoks ir priklauso nuo geografinės padėties, klimato sąlygų, higienos tradicijų. Lietuvoje namų dulkėse nustatytos 49 rūšių erkės, pas mus, kaip ir kitose Europos šalyse, labiausiai paplitusi erkė Dermatophagoides Pteronyssinus.
Dulkių erkės minta žmogaus odos pleiskanomis. Jos mėgsta šiltas, blogai vėdinamas patalpas, kur daug atvirų lentynų su daugybe senų knygų, kur miegama senose lovose.
Pats didžiausias dulkių šaltinis namuose – poroloniniai baldų čiužiniai. Jie maždaug po dešimties metų naudojimo pradeda irti ir išskiria daugybę kenksmingų sveikatai medžiagų. Kitos dulkių kaupimosi vietos – seni minkštieji baldai, minkšti žaislai, sena, ypač pūkinė, patalynė, kilimai, medžiaginės užuolaidos.
Jos mažos, bet piktos, sukeliančios rimtus sveikatos sutrikimus. 10–15 proc. žmonių yra alergiški dulkių erkėms, 80 proc. – jų išmatoms, o 20 proc. – dulkių erkių baltymams (jos irgi keičia odą, sena oda pasklinda patalpoje mažytėmis dalelėmis ir labai lengvai patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą). Negyvų erkių liekanos ir pačios erkės gali būti alergenas žmogaus kvėpavimo takams, pro kuriuos jos įkvepiamos su dulkėmis į plaučius. Šioms erkėms ypač jautrūs bronchine astma sergantys žmonės. Jos jiems gali išprovokuoti pirmąjį bronchinės astmos priepuolį ar padažninti priepuolius jau sergantiems. Taip pat jos gali sukelti rinitus, egzemas, išbėrimus ir panašius sveikatos sutrikimus.
Kiekvienas iš mūsų turime imuninę sistemą, kuri kovoja su ligomis ir infekcijomis. Jei būtina, organizmas išskiria atitinkamas medžiagas, padedančias greičiau ir efektyviau įveikti ligą ar infekciją. Kai kurių žmonių imuninė sistema per stipriai reaguoja į alergenus ir neadekvačiai aktyvuoja gynybines funkcijas. Tuomet kūnas išskiria cheminę medžiagą histaminą, kuris ir sukelia alerginę reakciją. Štai kodėl alergija kartais būna tiesiog žmogaus imuninės sistemos klaida.
Pasak Amerikoje atlikto tyrimo, lyginant 1976–1980 ir 1988–1994 metų duomenis nustatyta, kad alergijų padaugėjo nuo 2 iki 5 kartų. O dabartiniai duomenys rodo, kad daugiau nei pusė amerikiečių, nuo 6 iki 59 metų, yra jautrūs bent vienam alergenui. Tokia pat situacija ir Lietuvoje. Tokie faktai ne tik gąsdina, bet ir verčia susimąstyti apie vis dažnėjančios alergijos priežastis. Mokslininkų yra nustatyta, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Priežastys dėl ko mūsų senoliai rečiau susidurdavo su alergija yra siejamos su gyvenimo būdo pasikeitimu. Alergija namų dulkių erkėms proporcingai didėja augant urbanizacijai, aplinkos užterštumui, plintant vakarietiškam gyvenimo būdui, kai žmonės daug laiko praleidžia uždarose dirbtinai vėdinamose patalpose.
Nacionalinėse ir tarptautinėse astmos bei alerginio rinito valdymo nuorodose ypač pabrėžiama aplinkoje esančių alergenų, t.y. namų dulkių erkučių, pašalinimo svarba (pateikiama lentelėje). Atlikti tyrimai rodo, kad įsijautrinimas namų dulkių erkutėms yra vaikų bronchinės astmos rizikos veiksnys. Papildomi tyrimai parodė, kad dulkių erkučių, su kuriomis kontaktuoja joms jautrus žmogus, kiekis turi tiesioginę įtaką bronchinės astmos simptomams. O dulkių erkučių kiekio sumažinimas palengvina bronchinės astmos simptomus, sumažina kvėpavimo takų jautrumą bei uždegimą. Pirminės alerginių ligų profilaktikos tyrimai parodė, kad mažesnis kontaktas su alergenais kūdikystėje sumažina įjautrinimo dažnį ir gali apsaugoti nuo alerginių ligų išsivystymo.
Viena iš teorijų, aiškinančių, kodėl vis daugėja įvairiausių ligų, yra švaros hipotezė, kuri teigia, kad ligų daugėja dėl pernelyg sterilios aplinkos. Neseniai pasirodė ir naujų šios hipotezės įrodymų. Vokietijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, vaikai, kurie gyvena kaimuose ir nuolat kontaktuoja su įkvepiamais alergenais, t.y. gyvuliais, o tiksliau jų aplinkoje esančiomis bakterijomis, perpus rečiau serga ligomis, kurias sukelia šie alergenai. Taip pat pastebima, kad katės ir šunys, laikomi namuose kaip naminiai gyvūnėliai, gali padėti išvengti alergijos. Ypač tai aktualu pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais.
Teoriją patvirtina ir dar vienas tyrimas, atliktas su pelėmis. Buvo lyginamos pelės, augančios laisvėje ir laboratorijose. Laboratorinės pelės gaudavo švarų, paruoštą maistą, gyveno švarioje aplinkoje, o laukinės natūraliomis sąlygomis gausiai kontaktuodavo su mikrobais. Pastebėta, kad laboratorijų augintinės daug dažniau kenčia nuo alergijų nei jų giminaitės laisvėje. Šis tyrimas tarsi atspindėjo dvi skirtingas kultūras – šiuolaikinę, kur rūpinamasi švara ir sveikata, bei senų laikų visuomenę, kai aplinkoje buvo gausu įvairių infekcijų.
Žmogaus gyvenimo būdas per ilgą evoliucijos laikotarpį tapo civilizuotas ir daug švaresnis. Tačiau vis dar neaišku, ar tai išties gerai. Nors infekcinių ligų ir sumažėjo dėl mažesnio kontakto su mikroorganizmais, bet, kai kurių mokslininkų manymu, pernelyg sterili aplinka bent iš dalies atsakinga už vis didėjantį alergijų skaičių. Todėl vertėtų susimąstyti patiems, ar alergijų skaičius didėja dėl vakarietiško, ar dėl švaresnio gyvenimo būdo, ir patiems pasiekti aukso vidurį siekiant išvengti alergijos namų dulkių erkutėms.
Čiužinius ir pagalves apvilkti sintetinio pluošto ar pusiau pralaidžiais (t. y. mažiau pralaidžiais) užvalkalais.
Patalynę skalbti kas vieną dvi savaites karštame vandenyje (mažiausiai 54,4º C temperatūros).
Kitos pageidautinos priemonės: mažinti drėgmę kambaryje iki mažesnės nei 50 proc., pašalinti kilimus iš miegamojo, netiesti jų tiesiai ant betono, vengti gulėti ar miegoti tiesiai ant baldų (t. y. nepaklojus lovos).
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę