){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visi vaikai maždaug nuo 1,5 iki 5 metų kažko bijo, tai yra visiškai natūralu. Baimė atsiranda dėl fantazijų, nesaugumo jausmo, dėl kintamos aplinkos. Augdamas vaikas mato daug naujų daiktų, žmonių, jis dar neturi patirties, todėl negali suskirstyti visko į tai, kas yra gerai, o kas pavojinga. Jis mąsto vaizdiniais, viską priima per pojūčius ir tiesiogiai. Taigi daug kas priklauso nuo tėvų elgesio: ar jie bandys vaiką apsaugoti nuo nemalonių situacijų, ar mokys jas įveikti.
Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose egzistuoja tipiškos tam amžiui baimės. Naujagimis dažniausiai bijo didelio triukšmo, didelių į jį judančių daiktų, taip pat dažnai išsigąsta „baugios“ išvaizdos žmonių (pvz., su didele barzda arba netgi su akiniais, jeigu prieš tai nėra jų matęs). 1–2 metų vaikai baiminasi būti atskirti nuo tėvų, taip pat gali bijoti gyvūnų, atsiranda tamsos baimė, bijo daktaro. 3–5 metų vaikams dažniausiai atsiranda pasakų, filmukų personažų baimė.
Egzistuoja nuomonė, kad kai kurios baimės yra įgimtos, pvz., nepažįstamų žmonių, skausmo, triukšmo baimė. Baimė gali būti išreikšta tiesiogiai, kai vaikas žodžiais ją nusako, ir netiesiogiai, kai ji pasireiškia įvairias skausmais. Netiesioginė yra sudėtingesnė ir dažnai reikalauja specialisto įsikišimo.
Dažnai vaikų baimės išsirutulioja iš juos supančios aplinkos. Kartais jas sukelia ir patys tėvai. Pavyzdžiui, per didelė globa, kuri tarsi teigia vaiko silpnumą ir nesaugumą. Be to, tėvai gali sustiprinti vaiko baimę, gąsdindami juos įvairiais dalykais: pvz., jeigu neklausysi, atiduosiu tave piktam dėdei arba: jeigu nesusitvarkysi, išmesiu visus tavo žaislus.
Taip pat baimę gali sukelti įvairūs objektai, kurie būna susiję su anksčiau patirta situacija. (Pvz., jeigu vaiką išgąsdino didelis šuo – jis bijos šunų).
Vaiko baimė yra labai individuali ir priklauso nuo jo nerimo lygio, praeities patyrimų ir vaizduotės.
Pirmas ir svarbiausias dalykas, ko neturėtumėte daryti, tai nesakyti vaikui, kad bijoti yra blogai. Mažas vaikas iš karto užfiksuos tai pasąmonėje, kaip „su manimi kažkas negerai“. Iš tėvų lūpų dažniausiai tai skamba taip: „dideli vaikai nebijo“, „nebijok, čia nėra, ko bijoti“. Tai nepašalina baimės, tik ją nustumia gilyn. Tuomet baimė padvigubėja: vaikas bijo jau ne tik tamsos ar kito objekto, bet ir kam nors pasakyti, kad bijo. Vietoj pagalbos ar supratimo sulaukus tokių žodžių, vėliau jam gali būti gėda pasisakyti apie savo baimę.
Svarbu neignoruoti baimės, bet ir per daug nesureikšminti, nes vaikas vėliau gali pradėti siekti dėmesio ko nors bijodamas. Reikia tiesiog pripažinti baimę ir duoti jam pačiam su ja susitvarkyti. Galima pasakyti, pvz., kad, kai aš buvau mažas, irgi to bijojau. Vaikas turi žinoti, kad bijoti yra normalu, yra gerai apie tai su kuo nors pasikalbėti ir prašyti pagalbos.
Naktis yra vienas baisiausių dalykų mažam žmogiukui. Tai yra dviguba porcija baimės, kuri neleidžia jūsų vaikui ramiai užmigti. Yra daug būdų, kaip su tuo tvarkytis. Galima palikti įjungtą naktinę lempą, kol vaikas užmigs, ar paleisti ramią muziką. Tėvai gali pabandyti padovanoti vaikui pliušinį žaislą, kuris saugo nuo tamsos. Galima paklausti vaiko, ką jam reiškia „tamsa“, paprašyti ją nupiešti. Jeigu piešinys būna pilnas juodos spalvos ir visokių baubų, galima besikalbant su vaiku drauge jį perpiešti. Labai padeda turėti vaikui nuosavą žibintuvėlį, kadangi taip jis jaučiasi geriau, žinodamas, kad gali kontroliuoti tamsą, ją pakeisdamas šviesa.
Vaikus kamuoja ir „monstrų“ baimė: „tėti, mano kambaryje yra baubas“. Vienas iš galimų atsakymų į tai galėtų būti: „aš esu šių namų tėtis, ir baubai turės iš čia išeiti“. Galite pabandyti netgi parašyti laišką jiems. Vyresniam vaikui galima jau pasakyti, kad baubai tikrovėje neegzistuoja, jie gyvena tik televizijoje, pasakose.
Vaikai nuo 6 metų gali pradėti bijoti mirties. Jie negali suvokti, kas atsitinka gyvūnams ar žmonėms, kurie miršta, ir dažnai užduoda daug klausimų. Dažnai patys suaugusieji bijo mirties ar ta baimė yra giliai užslėpta, tai ką sakyti vaikams? Neretai tėvai pasirenka įvairius paaiškinimus, susijusius su religija, pvz., kad Dievas pasiima žmogų, kuris numiršta, kad jis nueina į rojų, ir pan. Svarbu nesusieti paaiškinimų su tokiais dalykais, kaip mirė, nes sirgo arba tiesiog užmigo, nes tuomet vaikui gali išsivystyti baimė sirgti ar miegoti.
Tėvai patys dažnai sustiprina vaiko bijojimą jį gąsdindami, pvz., ragana tave nusineš, atiduosiu tave nepažįstamam dėdei ir pan. Psichologai sako, kad taip labai kenkiame vaikui. Tėvai turi būti tie asmenys, kuriais vaikais gali pasitikėti ir jaustis saugiai, o ne tie, kurie parodo vaikams, koks yra baisus pasaulis. Taip elgdamiesi, mes meluojame vaikui, be to, ir manipuliuojame, kad būtų lengviau su juo tvarkytis. Vaikas patiki, išsigąsta ir daro tai, ko mes norime.
Kitas pasitikėjimo tėvais praradimas yra tuomet, kai, pavyzdžiui, vaiką vedant pas gydytoją skiepyti jam pameluojama, kad neskaudės, o iš tikrųjų skauda. Geriau vaikui paaiškinti, kaip viskas bus, kad gali truputį suskausti, kad tai yra natūralu, tu stiprus ir ištversi, bet būsi sveikas.
Jeigu vaikas bijo kokio nors objekto ir tai tęsiasi, nuolat kartojasi, stenkitės vengti situacijų, kurios gali būti tos baimės priežastis. Laikui bėgant vaikas gali pamiršti tą baimę arba ją išaugti. Ne be reikalo vaikų baimėms dažniausiai nereikia specialaus gydymo, jos vadinamos „tranzitinėmis“ (praeinančiomis).
Kalbėkitės su vaiku, padrąsinkite jį. Galite parodyti vaikui, kad baisų baubą vaizduotėje galima pakeisti juokingu personažu. Kaip jau minėjome, prisiminkite, kad baimė, kuri jums atrodo nepagrįsta ir juokinga, vaikui yra labai reali ir tikra. Jeigu vaikas baimės įveikimo kelyje nesulaukia tėvelių palaikymo, jis užsisklendžia savyje ir vienas bando susitvarkyti, o, jeigu jam nepasiseka, baimė gali tapti rimta problema – fobija.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę