Vaikams iki tam tikro amžiaus tėvai „viską pasaulyje žino geriausiai“. Ir, kai vaikas sužino tiesą, kad vis dėlto tas dovanėles pirko ir dėjo po egle tėvai, jam tai didelė trauma. Tėvai iš karto praranda autoritetą prieš vaiką, šis jaučiasi išduotas. Psichologiškai mažajam gali susiformuoti nepasitikėjimo jausmas ir mintis, jog, jei tėvai pamelavo vieną kartą, tai pameluos ir dažniau. Tada gali kilti mintis, kad, jei meluoja tėvai, tai gal iš jam galima . Augdamas vaikas susiranda draugų, kuriais tiki labiau nei tėvais.
Neretai tėvai skundžiasi, kad jų vaikas ima viskuo abejoti. Tokiais atvejais paprastai problemos būna ne vaikų, bet tėvų santykiai. Jei jų bendravime tvyro įtampa, nesusikalbėjimas, o vaikui ši situacija slepiama ir sakoma, kad viskas gerai, vaikas nebesupranta, kaip yra iš tiesų, jis pradeda bijoti.
Kitaip tariant, situacijos nepaaiškinimas vaikui sukelia nepasitikėjimą, jis tampa nerimastingas – su nežinia gyventi sunku. Vaikas savo namuose turėtų jaustis saugiai ir nebijoti tėvų paklausti jam rūpimų dalykų. Kai mažajam susidaro įspūdis, kad klausti negalima, jis lieka vienas su savo klausimais. Jei jam ir toliau niekas nepaaiškinama, pamažu vaikas gali susikurti savo išvadas apie esamą situaciją, kuri jam pasirodys nepriimtina.
Visi esame žmonės, visi klystame. Vis dėlto vaikui dažnai visus metus kalama į galvą, kad jis turi būti geras, kad Kalėdų senelio „pasiuntiniai“ stebi kiekvieną jo poelgį – jaučiama savotiška įtampa. Vaikas jaučiasi kaltas dėl kai kurių savo veiksmų ne prieš savo gimdytojus, bet prieš Kalėdų senelį. Kodėl tėvai negali susitvarkyti su savo mažyliu patys? Kodėl Kalėdų senelis primetamas tarsi koks teisėjas? Tos elgesys su vaiku neretai parodo, kad yra problemų pačioje šeimoje, tarp tėvų.
Galima sakyti, kad Kalėdų senelis vaikams reikalingas ryšiui – vaikai jam rašo kalėdinius laiškus ir tikisi atsakymo. Vaikai laiškuose ne tik konkretų prašymą trumpai ir aiškiai parašo. Neretai būna, kad jie papasakoja apie save, apie draugus, net apie savo problemas šeimoje. Tai rodo, kad jiems trūksta bendravimo, trūksta ryšio su aplinkiniais. Kalėdų senelis tampa tarsi paguodos telefonu. Tai būdingiau vienišiems, nuskriaustiems vaikams, negaunantiems emocinės šilumos namuose.
Suaugusieji neretai pasakoja, kad, kai buvo sugriautas tas mitas, buvo liūdna. Kai kurie net prisimena, kaip kieme net mušdavosi su didesniais vaikais, kurie sakydavo, kad Kalėdų senelio nėra. Vienos pažįstamos vaikai ėjo į tokį darželį, kuriame kartą buvo nuspręsta parodyti Kalėdų senelio mitą. Vaikams buvo parodytas aktorius, kuris vaikų akivaizdoje apsirengė Kalėdų senelio rūbais, trumpam su jais pabuvo ir prie vaikų vėl nusirengė. Šis reginys vaikams sukėlė didelę traumą, jie nebenorėjo į jį žiūrėti, tuo labiau imti iš jo dovanų. Pasitvirtino faktas, kad vaikams tiesiogiai realybės atskleisti negalima, tai traumuoja jų vaikišką psichiką, sudaužo pasakos pasaulį.
Kalėdų senelis – tai vienas iš svarbesnių vaikų fantazijų objektų. Šiuo atveju vaikai labai kūrybingi ir išradingi. Jie fantazuoja ne tik apie Kalėdų senelį, bet ir apie kitus kalėdinius atributus, sakykime, apie laiškų rašymą. Mažesni gal galvoja, kad laiškų nebūtina siųsti į Laplandiją, jie juos gali palikti pusnyje – juk senelis visur eina, visur juos gali pasiimti. Patariama išklausyti vaikų fantazijas ir kaip jie įsivaizduoja gerąjį dėdę, dalijantį dovanas – galbūt jis atsiskleis visiškai kitoks, nei apibūdintas tėvų. Dėl to daugelis psichologų, nagrinėdami fantazijų subtilybes, savo veikaluose aprašo būtent vaikų samprotavimus.
Reikia leisti vaikams fantazuoti. Jiems būdinga savybė klausinėti apie senelio išvaizdą, elgesį, jo šalį, iš kurios jis atvyksta. Šiuo atveju ne tėvai turi apibūdinti Kalėdų senelį – jie to turėtų klausti pačių vaikų: kaip tau atrodo Kalėdų senelis? na, papasakok tu man, pasišnekam? Tuomet atsiskleis vaiko įsivaizduojamas Kalėdų senelis – galbūt jis pasirodys visiškai kitoks nei tėvų apibūdintas. Tuomet, išryškėjus teisybei, vaikui galima priminti jo paties pasakojimą ir įsitikinimus, „nusimetant“ melą nuo savęs.
Vaiką geriausiai paruošti nuomonei, kad Kalėdų senelis, lipantis pro kaminą ir padedantis dovanas, yra kaip graži pasaka, kaip, tarkime, apie Raudonkepuraitę. Pasakyti, kad galbūt seniai seniai buvo toks žmogus su didele balta barzda, kuris labai mylėjo vaikus ir jiems mėgdavo dovanoti dovanas, o dabar yra daug gabių aktorių, kurie tiesiog persirengia kaip tas gerasis dėdė ir taip pat dovanoja dovanas, sukuria šventę. Tiesiog pateikti tai kaip vaikų ir suaugusiųjų žaidimą.
Jei vaikas namuose gauna didelę dovaną, o per šventę kitur – akivaizdžiai mažesnę, jis gali save nuvertinti, jaustis kaltas, kad blogai elgėsi, kad kitas Kalėdų senelis jo neįvertino ir kad jis neteisingas. Darželiuose, mokyklose ar tėvų darbovietėse per Kalėdines šventes dovanojamos įvairaus dydžio dovanėlės. Vaikui gali susiformuoti „neteisybės matymas“ ir klausimas, tarkime, kodėl jis gavo tik saldainių dėžutę, o štai jo draugas didelį konstruktorių.
Laikui einant, vaikas pats sužino, kad Kalėdų senelio nėra. Šios žinios ateina natūraliai. Būna situacijų, kai vaikas pats pareiškia abejojimus: „nugirdau, arba man draugas sakė, kad Kalėdų senelio nėra, ar čia teisybė?“. Išgirdus tokį ar panašų klausimą, jokiu būdu negalima kaip kirviu nukirsti, maždaug išgirstos kalbos visiška neteisybė. Kai kurie tėvai tokiu atveju dar ir pagąsdina – „jei taip kalbėsi, senelis pas tave nebeateis ir dovanų nebeatneš‘.
Vaikams tiesiogiai į akis meluoti negalima, nes, kai jie sužinos tiesą iš aplinkinių, gali nebepasitikėti tėvais. Norint „pagražinti“ tiesą, reikėtų į užduodamus klausimus atsakyti teisingai, bet kartu išsisukant nuo tiesaus atsakymo. Sakykime, kai vaikas paklausia, iš kur atsiranda vaikai, galima atsakyti, jog, esant atitinkamam amžiui „tėvelis myli mamą, jos pilvelyje atsiranda sėklelė, kuri ten įsitvirtina ir pamažu iš tos sėklelės užauga vaikutis“.
Nemaža dalis vaikų yra labai prisirišę prie savo gimdytojų. Norėdami kur nors išeiti be vaiko, mama pameluoja, pvz., kad išeina į gretimą kambarį ir tuoj grįš. Tuomet vaikas, jos nesulaukęs ilgesnį laiką, tampa irzlus, o dar gražiau, kai supranta apgavystę nuėjęs į gretimą kambarį, tai puola į isteriją, apsiverkia. Jei tokie atvejai pasikartoja, nemaža tikimybė, kad vaikui susiformuos nepasitikėjimas tėvais.
Dėl „kalėdinio“ melo – vis dėlto nereikėtų ignoruoti tos gražios istorijos apie Kalėdų senelį. Ji egzistuoja seniai, tapo lyg savotišku Kalėdų šventės simboliu vaikams. Juk net suaugusieji kartais skaito pasakas – tai kam jas atimti iš vaikų?... Beje, tėvams, kurie patys persirengia Kalėdų seneliu, patarčiau kruopščiai peržiūrėti savo aprangą prieš einant pas savo vaikus – jie labai pastabūs ir net iš menkiausios detalės gali atpažinti tėvus, tarkime, kad ir iš laikrodžio.
Vaikystėje labai laukdavau Kalėdų senelio, ypač to ryto, kai atsikeldavau ir rasdavau dovanų po egle. Praktiškai tai buvo vienintelis dalykas, dėl kurio taip laukdavome šios šventės. Kai sužinojau, kad Kalėdų senelio nėra, man pačios Kalėdos kaip ir nebeteko prasmės. Dar labai skaudu buvo, kad tai sužinojau ne iš tėvų – dar iki dabar likusi savotiška nuoskauda tam žmogui. Jei vaikas tiki Kalėdų seneliu ir negauna norimos dovanos, mažasis seneliui gali atleisti – gal Kalėdų senelis buvo labai užimtas ir nespėjo perskaityti vaikučio laiško, gal pritrūko pinigų norimai dovanai. Tuo tarpu jei tėvai tokios neįteikia, iš karto gali kilti nepasitenkinimas jais – juk jie žino vaiko troškimus!
Jau būdama suaugusi, neprieštaraučiau, jei pas mane ateitų Kalėdų senelis ir atneštų kokią netikėtą dovaną. Dabartinės Kalėdos kartais man atrodo kaip būtinybė pirkti dovanas. Atsirado toks masiškas bandos jausmas „jei visi perka, tai ir tu turi pirkti“. Neretai, prieš gaudama dovaną, jau žinau, kokia ji bus – prieš tai atsiklausiama. Sakykime, pernai metų Kalėdos man buvo vienos iš geriausių. Kodėl? Nes su vyru važiavome į Baltarusijoje esančią Belovežo girią, kad pamatytume tikrąjį Kalėdų senelį. Ir pamatėme.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę