Prieš kelerius metus peržengęs 80 metų slenkstį, nusipelnęs Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas Stasys Daktaravičius niekada nesigailėjo pasirinkęs gydytojo profesiją. Ne šiaip sau su aktyviu darbu atsisveikino būdamas net 78 metų. Gyva legenda tapęs gydytojas, buvusių bendradarbių ir kolegų dar vadinamas Klinikų istorijos enciklopedija, savo akimis matė, kaip kūrėsi Kauno klinikinė ligoninė, viena po kitos dygo naujos profilinės klinikos, neatpažįstamai keitėsi didžiausios Lietuvos ligoninės aplinka. Šiandien tai jau istorija, kurios unikalius fotoarchyvus ilgai rinko ir saugojo S.Daktaravičius.
Paskatintas tėvo, kaimo siuvėjo, tapti gydytoju, nes, anot jo, būdamas gydytoju gali pragyventi ir ant kelmo, ponas Stasys pasuko sostinėn, į Vilniaus universitetą, kur medicinos meno mokėsi vienerius metus. Išlaikiusį vos vieną egzaminą pirmakursį medicinos studentą netikėtai užklupo Antrasis pasaulinis karas. Po metų grįžęs į Kauno universiteto Medicinos fakulteto antrą kursą, su pertraukomis 1948 m. baigė medicinos studijas. Nebijojo gyvenimo ant kelmo, kaip sakė jo tėvas.
Chirurgu norėjusiam tapti S.Daktaravičiui likimas iškrėtė pokštą. Vietoj tikėtosios chirurgo vietos Kauno klinikose tuomet dar jaunam gydytojui teko išmėginti savo jėgas akušerijos ir ginekologijos srityje. „Kai sužinojau, kur teks dirbti, pasijutau kaip kuolu gavęs per galvą“, – šypsodamasis prisiminė S.Daktaravičius. Ką tik „iškeptas“ moterų gydytojas vis dėlto nesibodėjo savo darbo, nors praktikoje pasitaikydavo visko.
„Pirmaisiais darbo metais viskas atrodydavo baisu. Atrodė, kad nieko nemoki ir nepadarysi savo darbo kaip reikia. Tačiau ilgainiui tampi toks virtuozas, kad tada jau, atrodo, tau nėra lygių. Deja, iš savo patirties žinau: neperšokęs duobės, nesakyk op“, – porino S.Daktaravičius. Jauną, savimi pasitikintį gydytoją mokė pirmosios klaidos.
Ginekologinės operacijos metu pradurta gimda buvo labai rimtas signalas, kad per didelis pasitikėjimas savo jėgomis neleidžia gydytojui susikaupti, ko labai reikia operuojant. „Iš to nepasimokius, antrą kartą nesėkmė koją pakišo. Šį kartą netyčia įpjoviau pacientės žarnyną. Prasidėjo komplikacijos. Mano siaubui nebuvo ribų. Pamenu, kad tuomet dvi naktis prasėdėjau prie tos moters lovos, nuolat skaičiuodamas pulsą. Ačiū Dievui, viskas baigėsi laimingai, bet šitos pamokos nepamiršau visą savo gyvenimą“, – prisiminė gydytojas.
Problemas išgyventi padėjo sveikas humoro jausmas. S.Daktaravičius ir šiandien nepametė įsitikinimo, kad humoro jausmas gydytojo darbe neabejotinai labai svarbus. Kaip be jo, jei aplinkui vienos moterys! Vieną nuramink, kitą – padrąsink, o be humoro jausmo visos dienos ligoninėje būtų buvusios pilkos.
O kaip gi tarnybiniai romanai didžiausioje šalies ligoninėje? Žinoma, kad jų buvo! Tačiau šelmiškai prisimerkęs ponas Stasys išdidžiai pareiškė, kad santykiai su kolegėmis jo paties ir sutiktų moterų gyvenimui nepakenkė. Nors jautė simpatiją ne vienai šauniai bendradarbei. „Išlikau ištikimas žmonai ir orus. Mūsų santykiai tarnyboje neperžengė leistino bendravimo ribų“, – pridūrė jis. Apie tai, ko gero, bylojo ir žmonos, žinomos akių ligų gydytojos profesorės Emilijos Daktaravičienės paveikslas ant erdvaus kambario sienos.
Kur slypi žmogaus dvasinė stiprybė? Ponas Stasys mintimis iš karto nukrypo į patį žmogų. „Tvirtos moralės, tikintis žmogus dvasiškai nebus silpnas. Šios savybės padės jam atlaikyti visus gyvenimo išbandymus“, – teigė patyręs pašnekovas.
1952 metai nubrėžė visiškai naują gyvenimo liniją praktikuojančio gydytojo kasdienybėje. Tais metais S.Daktaravičius buvo pakviestas dirbti Klinikų vyriausiojo gydytojo pavaduotoju. Tuomet Kauno Klinikose vyko didžiosios statybos. Todėl S.Daktaravičius labai apdairiai nusprendė kaupti statybų fotoarchyvus, kurie ir šiandien primena „didžiojo skruzdėlyno“ laikus. Ponas Stasys, išlaikęs pavydėtiną atmintį, vardijo, kokios profilinės klinikos kuriais metais buvo pastatytos Kaune.
Iki 1987 metų administracinis darbas davė savo vaisių, tačiau gydytoją nuvargino. Pašaukimas laukė gydytojo. Netrukus S.Daktaravičius vėl grįžo prie praktinio darbo. Tačiau šį kartą gydytojas buvo nuoseklus. Pasirinko… fizioterapiją! Paklausus, kodėl taip nukrypo nuo chirurgijos, nuskambėjo paprastas atsakymas „nebereikėjo budėti naktimis“.
Medikas ne tik dirbo gydytoju, bet ir įsijungė į visuomeninę veiklą. Tuometinis Kauno medicinos instituto savaitraštis „Tarybinis medikas“ penėjo S.Daktaravičiaus gebėjimą sklandžiai reikšti mintis, kurį išugdė meilė knygoms. Dar visai neseniai atvertus dabartinio Kauno medicinos universiteto savaitraščio „Ave Vita“ puslapius buvo galima rasti ir S.Daktaravičiaus straipsnių.
„Mano laikų gydytojas buvo vertas savo vardo ir pagarbos. Kyšiai tais laikais nebuvo madingi. Iš pacientų medikai niekada akiplėšiškai nereikalaudavo dovanėlių, kaip tai tapo įprasta dabar. Kiekvienas nuoširdžiai dirbdavom savo darbą, negalvodami apie užmokestį. Jei pacientai pasveikdavo, tai būdavo geriausias įvertinimas ir padėka“, – sakė ponas Stasys. Šiandienos gydytoją 52 gyvenimo metus atidavęs medicinai S.Daktaravičius įvertino drąsiai – prekeiviai sveikata. Kur dingo gydytojo pašaukimas, plaukiantis iš širdies? Kaip be jo dirbti su pacientais? Visa tai S.Daktaravičius mato šiuolaikinių gydytojų gyvenime. Žinoma, ne visų.
Pensija – ne toks metas, kai galima tinginiauti. Pripratęs prie nuolatinio darbo ritmo, žmogus ir nedirbdamas profesinio savo darbo dirba. Tai patvirtino ir ponas Stasys, kuris savo namuose yra sukaupęs trijų tūkstančių knygų biblioteką, kurios dvasiniais perlais iki šiol žavisi ir skaito. Skaitinius paįvairina prie namų įkurtas šiltnamis, kuriuo rūpinasi pats gydytojas.
Įdomu tai, kad tradicinis gydytojas nepripažįsta tradicinių vaistų, o jų prisirenka iš gamtos rankų. „Cheminiai vaistai – tikri nuodai, o vaistažolės ir troškulį malšina, ir gaivina, ir gydo. Jei gamtos vaistus vartosi protingai, o susirgęs nelėksi į darbą kaip akis išdegęs, vietoj to išsigulėsi dieną kitą, liga pasitrauks be pasekmių. Svarbiausia viską daryti su saiku“, – patarė puikiai atrodantis į devintą dešimtį įžengęs medikas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę