){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kai kurios ligos vadinamos jas atradusių gydytojų arba pirmųjų ta liga sirgusių žmonių vardais, porą tokių pavyzdžių jau paminėjau įvade, kurį nors jų galėsite pasakyti kokiam gudročiui, įsigeidusiam patikrinti jūsų eponimų žinias. Kadangi šiuos pavadinimus atmintin „kala“ visos gydytojų kartos, išbraukti jas iš pavadinimų sąrašo ganėtinai sudėtinga. Pamėginkite vietoj pavadinimo „Parkinsono liga“ įsiminti „lėtinė neurodegeneracinė dopamino stokos liga“.
Žmogui būdingas noras įamžinti savo vardą. Tam tikra kategorija žmonių įamžina savo buvimą ant parko suoliukų, sienų, tvorų, medžių. Kiti perka sertifikatus, kad tik jų vardu būtų pavadinta kokia mažytė žvaigždelė neaprėpiamoje galaktikoje, dar kiti sunkiai dirba, pasiekia profesionalumo aukštumų ir tik tuomet, pastebėję tai, ko kiti nematė, turi galimybę įamžinti savo pavardes. Beje, tikrai ne visada tokį ligos pavadinimą sukuria patys mokslininkai. Jų publikacijose paprastai rašomas mokslinis ligos pavadinimas, o eponimai atsiranda kur kas vėliau, pagerbiant atradėjus. „Romantiškų“ ligos pavadinimo istorijų beveik nėra. Tiesa, eponimai puiki terpė mitams tarpti. Antai vis pasigirsta kalbų, kad didžiai gerbiamas J. Parkinsonas pats sirgo šia liga, o iš tikrųjų jis mirė nuo miokardo infarkto.
Deja, gyvenimas ne visada toks, kokį norėtume jį matyti. Kartkartėmis gyvenimas pameta sunkiai išsprendžiamų klausimų, kaip antai prisiminti ar pamiršti? Eponimų atveju tuo užsiima etikos žinovai. Viena vertus, atradimai iš tikrųjų stulbinami ir mokslininkai tikrai sunkiai ir daug dirbo, kad tie atradimai būtų padaryti, kita vertus, kai kurie mokslinį darbą dirbę gydytojai peržengė moralės ribas. Vargu ar kuris mūsų didžiai gerbtume gydytoją, žinodami, kad jis – žudikas. Prisiminti ar pamiršti? Štai keli pavyzdžiai.
H. Eppingeris buvo laikomas vienu garbingiausių nacių gydytojų. Eppingeris atliko mokslinius tyrimus su žmonėmis, jis girdė Dachau koncentracijos lageryje esančius čigonus jūros vandeniu ir stebėjo, kelintą dieną šie žmonės mirs. H.Eppingerio stebėjimais, žmonės dažniausiai mirdavo po 6–12 dienų. Užrašuose pažymima, kad trokšdami gauti bent lašą vandens, kalintieji laižė net kameros duris. 1946 m. H.Eppingeris nusižudė.
Julius Hallervorden, neurologas, dalyvavęs fašistinėje veikloje. Jis atliko tyrimus su bemaž 700 eutanazijos aukų smegenimis. Gydytojas pripažino, kad pats asmeniškai dalyvavo nužudant daugiau kaip 60 vaikų ir paauglių Brandenburgo psichiatrijos įstaigoje 1940 metų spalio 28 dieną. „Aš tiriu smegenis ir man nesvarbu, kokiu būdu jos atkeliauja į mano laboratoriją“, – sakė J.Hallevorden.
Hugo Spatz, vokiečių psichiatras, kartu su J.Hallervorden dalyvavo nacistinėje veikloje, tyrė eutanazijos aukų smegenis.
Murad Jussuf Bey Ibrahim, pediatras, specializavosi naujagimių virškinamosios sistemos sutrikimų bei vaikų centrinės nervų sistemos sutrikimų srityje. Dalyvavo nacistinėje eutanazijos programoje žudant ligotus ir protiškai atsilikusius vaikus vertinant juos kaip „nevertus gyventi“. Šiandien jo vardas išbrauktas iš Jena vaikų klinikos pavadinimo.
Hans Conrad Julius Reiter, vokiečių bakteriologas ir higienistas, į nacių partiją įstojo 1932 metais. Jis buvo uolus rasinės sterilizacijos ir eutanazijos šalininkas. Antrojo pasaulinio karo metais jis atliko vidurių šiltinės eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais, šių eksperimentų metu žuvo pustrečio šimto žmonių.
Hans Joachim Scherer,vokiečių neurologas, dalyvavo nacių eutanazijos projekte. Tiesiogiai dalyvavo tiriant daugiau kaip 300 lenkų ir vokiečių vaikų, nužudytų kaip „nevertų gyventi“ Lobeno psichiatrijos klinikoje.
Friedrich Wegener, patologas, priklausė nacių partijai. Tvirtų įrodymų nėra, tačiau manoma, kad jis susijęs su žmonių kankinimais Lotz gete. Tai buvo pirmasis likviduotas getas, jame iš 250 000 kalinių išgyveno tik 1000. Po karo gydytojas buvo suimtas, apkaltintas karo nusikaltimais, vėliau išteisintas nesurinkus pakankamai įrodymų.
Galbūt susidarė įspūdis, kad tik nacistinį judėjimą rėmę gydytojai turėjo pakankamas sąlygas savo darbams atlikti ir tik jie padarė atitinkamus atradimus. Laimei, tai nėra tiesa. Pasauliui žinoma daug puikių mokslininkų, kentėjusių nuo nacistinio režimo vardų. Kelis pavyzdžius rasite toliau.
Abraham Buschke, žydų kilmės vokiečių dermatologas. Pagrindinės specializacijos sritys: sifilis ir gonorėja. Kartu su šeima buvo įkalintas koncentracijos stovykloje Čekoslovakijoje, kur ir mirė 1943 metais.
Simon van Creveld, pediatras kartu su Von Gierke aprašė I tipo glikogenozę. 1938 metais tapo Amsterdamo universiteto profesoriumi, dalyvavo įkuriant pirmąjį hemofilijos institutą. 1941 metais kartu su šeima įkalintas nacių koncentracijos stovykloje. Pasakojama, kad jis parodė nepaprastą drąsą koncentracijos stovykloje gydydamas vaikus. Paskelbė apie 500 mokslinių straipsnių. Aprašė įgimtą Ellis-van Creveld sindromą (liliputiškumo forma).
Lucja Frey-Gottesman, lenkų neurologė. Ji buvo pirmoji Europos akademijai priklausiusi neurologė moteris. Jos vyras teisininkas buvo nužudytas, mokslininkė įkalinta Lvovo gete, kur dirbo vidaus ligų gydytoja geto ligoninėje. Tačiau 1942 metais naciai išžudė visus pacientus bei personalą, o ligoninę sugriovė.
Ne visada žmogaus vardas ligos pavadinime žymi patį atradėją, kartais pasitarnauja net pasaulinė literatūros klasika. Dalis personažų gali būti tiesiog ligos prototipais. Pavyzdžiui, ar teko girdėti Alisos stebuklų šalyje sindromą? Tai psichopatologinis sindromas, pasireiškiantis iškreiptu paciento erdvės, laiko ir kūno suvokimu. Ligonis jaučia, kad pakito viso kūno ar jo dalių forma ir dydis, atsiranda regimosios haliucinacijos, lengvumo ir pakilimo į orą jausmas, laiko sampratos sutrikimas. Dalis ligonių ir jų šeimos narių yra sirgę migrena.
Miunchauzeno sindromas – psichikos sutrikimas, kuriuo sergantis žmogus simuliuoja skirtingas ligas ir dalijasi išgalvotais negalavimais, kad atkreiptų į save dėmesį.
Piterio Peno sindromas – tai plačiai paplitęs terminas, vartojamas psichologiniam reiškiniui – pernelyg užsitęsusiai berniukų vaikystei – apibūdinti. Kitais žodžiais tariant, tai „įsišaknijusio“ berniukų infantilizmo sindromas. Kas įdomiausia, mergaitėms šis sindromas nebūdingas.
Medicinoje priskaičiuojamos kelios dešimtys tūkstančių eponimų, visų jų prisiminti tiesiog neįmanoma. Egzistuoja specialūs žodynai, kuriuos atsivertus galima rasti ne tik mokslinį vienos ar kitos ligos pavadinimą, bet ir trumpą tos ligos aprašymą. Taigi, susidomėję kokios ligos pavadinimu, galite nedelsdami išsiaiškinti visą esmę. O aš jums linkiu ligų pavadinimus girdėti tik atsitiktinai. Būkite sveiki.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę