Klimaksas – visai šeimai?

Nerimą kelianti įtampa, riksmų lydimi emocijų proveržiai, atsiribojimas nuo šalia gyvenančių šeimos narių ar nesuvaldomos ašaros – kaip keičiasi moters elgsena klimakteriniu laikotarpiu ir ką daryti, kai dėl moterį varginančių fiziologinių dalykų kenčia visa šeima? Šiais ir kitais klausimais kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja akušere-ginekologe Viktorija TARASEVIČIENE.
 

Varginantys simptomai. Juos galima įveikti!


Klimakso simptomai yra įvairūs, iš viso jų suskaičiuojama apie trisdešimt penkis. Tačiau labiausiai moters elgsenos pokyčius klimakteriniu laikotarpiu lemia vazomotoriniai, psichologiniai ir šalinimo-lytinės sistemos simptomai. Karščio pylimas bei gausus prakaitavimas gali varginti ir naktį, todėl sutrinka miegas, moteris jaučia nuovargį, silpnumą, tampa dirgli. Kai kuriais atvejais ima kamuoti depresija. Dėl nenumaldomo noro šlapintis, įtampos šlapimo nelaikymo, staiga užsinorėjus moterį apima gėdos jausmas. Makšties sausmė gali lemti skausmingus lytinius santykius, todėl imama vengti intymių santykių su sutuoktiniu – miegamajame po baimės, šaltumo ir galvos skausmų šydu slepiasi paprasti fiziologiniai dalykai. Juos būtų galima ir reikėtų kuo skubiau išspręsti, vartojant lubrikantus ar gydytojo rekomenduojamus medikamentus. Odos sausmė, raukšlės, retėjantys plaukai, lūžinėjantys nagai taip pat mažina pasitikėjimą savimi. Išgyvendama išvaizdos pokyčius, moteris nebesijaučia moteriška ir patraukli.
 

Pirmoji pagalba sau


Susidūrus su fizinėmis bei psichologinėmis problemomis, moters elgesį dažniausiai lemia baimė ir neigimas. Tačiau gerai žinodama, kas su ja vyksta klimakteriniu laikotarpiu, bei suprasdama naujų simptomų atsiradimo neišvengiamumą, moteris be baimės gali imtis aktyviai spręsti iškilusias problemas. Reikėtų suprasti, kad klimakterinis laikotarpis – tai dar vienas gyvenimo tarpsnis, kurį galima išnaudoti, suteikiant sau kuo daugiau malonumo. Sulaukusi 45–55 metų, moteris turi daugiau laisvo laiko sau, nes vaikai jau suaugę, ji gali užsiimti mėgstama veikla, skirti daugiau dėmesio tarpusavio santykių su sutuoktiniu gerinimui.
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Viktorijos Tarasevičienės, besikreipiančios moterys dažnai neturi būtinos informacijos, kaip palengvinti fizinius klimakterinio laikotarpio negalavimus. Stipriau pasireiškiančių simptomus malšinti galima pradėti homeopatiniais preparatais Rekomenduojama vartoti maisto papildus, turinčius vertingų izoflavonų, kurie dar vadinami augaliniais estrogenais, padedančiais sumažinti karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Izoflavonai gaunami iš sojų ir vijoklinio augalo kudzu. Į estrogenus panašių savybių turi ir dar viena žinoma gyduolė, lietuviškai vadinama kekine blakėžude (lot. Cimicifuga racemosa). Jeigu efektyvumas nepakankamas, gydytojas ginekologas, įvertinęs moters būklę, galbūt skirs pakeičiamąją hormonų terapiją. Klimakteriniu laikotarpiu reikėtų nepamiršti vartoti kalcio, B grupės vitaminų, vitamino D3 ir nakvišų aliejaus. Pastarasis padeda kovoti su nemiga. Taip pat itin svarbūs antioksidatoriai – vitaminas E, selenas, chromas.


Makšties atrofijai gydyti ir su ja susijusiems simptomams (makšties sausumo, išorinių lyties organų ir makšties dirginimo, niežėjimo, skausmingų lytinių santykių) šalinti skiriamos estrogenų žvakutės į makštį (kartą per savaitę). Jos yra efektyvios ir gerai toleruojamos, pašalinis poveikis pasireiškia retai. Paprastas, bet veiksmingas būdas palengvinti lytinių santykių metu jaučiamą diskomfortą dėl makšties išsausėjimo – įvairūs lubrikantai. Apie juos brandaus amžiaus moterys dažnai neturi jokios informacijos. Šeimos gydytojas, atlikęs tyrimus ir išsiaiškinęs, kad moterį varginančios sveikatos problemos priklauso klimakterinio laikotarpio periodui, galėtų patarti, kokiais medikamentais šalinti fizinius simptomus. Dėl geresnės psichologinės būklės jis galėtų moterį nusiųsti pas psichoterapeutą, kad šis išsiaiškintų, kokie išgyvenimai moterį kamuoja ir kaip ji pati galėtų sau padėti. Be to, moteriai vertėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, sveikai maitintis, sportuoti ir laikytis dienos režimo.
 

Patarimai šeimos nariams


Kalbėjimasis šeimoje taip pat yra puiki psichoterapija, kadangi tuomet kamuojantys dalykai nebeatrodo tokie baisūs, be to, drauge galima rasti daugiau sprendimų, kaip išsaugoti darną ir ramybę šeimoje. Artimieji turėtų labiau pasirūpinti išorinius ir vidinius kūno pakitimus išgyvenančia moterimi, parodydami dėmesį, pagarbą ir supratimą, išklausydami moterį ir nuolat primindami, jog ji yra mylima.


Fizinėmis, medicinos, psichologinėmis priemonėmis padėdama savo kūnui, suvokdama savo brandos privalumus, moteris ne tik susidoros su klimakterinio laikotarpio sukeltais nepatogumais, bet pagerės ir jos nuotaika. Tuomet ir santykiai su šalia gyvenančiais šeimos nariais ims gėrėti. Idealu, jei yra galimybė su šeimos nariais apie tai pasikalbėti – išklausymas, supratimas ir tolerancija tik sutvirtina tarpusavio santykius, palengvindami moters išgyvenimus ir mažindami stresinę situaciją namuose. Žinodami, kokie veiksniai lemia moters elgesį, artimieji galės lengviau prisitaikyti prie jos nuotaikų kaitos ir padėti, vengdami nereikalingų konfliktinių situacijų. Kai moteris jaus palaikymą ir supratimą, ji labiau pasitikės savimi, o vidinė ramybė sugrąžins jėgas ir norą puoselėti darną ir jaukumą šeimoje.  

Pirmoji pagalba sau


Susidūrus su fizinėmis bei psichologinėmis problemomis, moters elgesį dažniausiai lemia baimė ir neigimas. Tačiau gerai žinodama, kas su ja vyksta klimakteriniu laikotarpiu, bei suprasdama naujų simptomų atsiradimo neišvengiamumą, moteris be baimės gali imtis aktyviai spręsti iškilusias problemas. Reikėtų suprasti, kad klimakterinis laikotarpis – tai dar vienas gyvenimo tarpsnis, kurį galima išnaudoti, suteikiant sau kuo daugiau malonumo. Sulaukusi 45–55 metų, moteris turi daugiau laisvo laiko sau, nes vaikai jau suaugę, ji gali užsiimti mėgstama veikla, skirti daugiau dėmesio tarpusavio santykių su sutuoktiniu gerinimui.
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Viktorijos Tarasevičienės, besikreipiančios moterys dažnai neturi būtinos informacijos, kaip palengvinti fizinius klimakterinio laikotarpio negalavimus. Stipriau pasireiškiančių simptomus malšinti galima pradėti homeopatiniais preparatais Rekomenduojama vartoti maisto papildus, turinčius vertingų izoflavonų, kurie dar vadinami augaliniais estrogenais, padedančiais sumažinti karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Izoflavonai gaunami iš sojų ir vijoklinio augalo kudzu. Į estrogenus panašių savybių turi ir dar viena žinoma gyduolė, lietuviškai vadinama kekine blakėžude (lot. Cimicifuga racemosa). Jeigu efektyvumas nepakankamas, gydytojas ginekologas, įvertinęs moters būklę, galbūt skirs pakeičiamąją hormonų terapiją. Klimakteriniu laikotarpiu reikėtų nepamiršti vartoti kalcio, B grupės vitaminų, vitamino D3 ir nakvišų aliejaus. Pastarasis padeda kovoti su nemiga. Taip pat itin svarbūs antioksidatoriai – vitaminas E, selenas, chromas.
Makšties atrofijai gydyti ir su ja susijusiems simptomams (makšties sausumo, išorinių lyties organų ir makšties dirginimo, niežėjimo, skausmingų lytinių santykių) šalinti skiriamos estrogenų žvakutės į makštį (kartą per savaitę). Jos yra efektyvios ir gerai toleruojamos, pašalinis poveikis pasireiškia retai. Paprastas, bet veiksmingas būdas palengvinti lytinių santykių metu jaučiamą diskomfortą dėl makšties išsausėjimo – įvairūs lubrikantai. Apie juos brandaus amžiaus moterys dažnai neturi jokios informacijos. Šeimos gydytojas, atlikęs tyrimus ir išsiaiškinęs, kad moterį varginančios sveikatos problemos priklauso klimakterinio laikotarpio periodui, galėtų patarti, kokiais medikamentais šalinti fizinius simptomus. Dėl geresnės psichologinės būklės jis galėtų moterį nusiųsti pas psichoterapeutą, kad šis išsiaiškintų, kokie išgyvenimai moterį kamuoja ir kaip ji pati galėtų sau padėti. Be to, moteriai vertėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, sveikai maitintis, sportuoti ir laikytis dienos režimo.
 

Patarimai šeimos nariams


Kalbėjimasis šeimoje taip pat yra puiki psichoterapija, kadangi tuomet kamuojantys dalykai nebeatrodo tokie baisūs, be to, drauge galima rasti daugiau sprendimų, kaip išsaugoti darną ir ramybę šeimoje. Artimieji turėtų labiau pasirūpinti išorinius ir vidinius kūno pakitimus išgyvenančia moterimi, parodydami dėmesį, pagarbą ir supratimą, išklausydami moterį ir nuolat primindami, jog ji yra mylima.
Fizinėmis, medicinos, psichologinėmis priemonėmis padėdama savo kūnui, suvokdama savo brandos privalumus, moteris ne tik susidoros su klimakterinio laikotarpio sukeltais nepatogumais, bet pagerės ir jos nuotaika. Tuomet ir santykiai su šalia gyvenančiais šeimos nariais ims gėrėti. Idealu, jei yra galimybė su šeimos nariais apie tai pasikalbėti – išklausymas, supratimas ir tolerancija tik sutvirtina tarpusavio santykius, palengvindami moters išgyvenimus ir mažindami stresinę situaciją namuose. Žinodami, kokie veiksniai lemia moters elgesį, artimieji galės lengviau prisitaikyti prie jos nuotaikų kaitos ir padėti, vengdami nereikalingų konfliktinių situacijų. Kai moteris jaus palaikymą ir supratimą, ji labiau pasitikės savimi, o vidinė ramybė sugrąžins jėgas ir norą puoselėti darną ir jaukumą šeimoje.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Danuta Janowic
2010-06-05 10:47
Noreciau suzinoti kas yra L-argininas Volimpa? ir kokie yra naturalus moterisko hormonai?

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai