Žmogus sugebėjo pažaboti vėją, ugnį, atsilaikyti prieš baisiausias stichijas ir tapti pasaulio valdovu. Tačiau yra vienas reiškinys, kurio žmogus neįveikė ir greičiausiai niekada neįveiks. Tai – laikas. Laikui pasiduoda kiečiausi kalnai ir stipriausi kardai, laikas sugriauna tvirčiausias sienas ir išdžiovina galingiausias upes. Tam pačiam laikui, kad ir ne savo noru, nusilenkti privalo net žmogus. Nors dauguma vyresnio amžiaus žmonių jaučiasi turintys energijos ir jėgų, tačiau metų našta daro savo.
Moters veidą išvagoja raukšlės, oda kažkada buvusi švelni nusausėja, mažėja raumenų tonusas, didėja riebalų masė, kaulai netenka buvusio kietumo ir pasidaro trapūs. Bėgant metams, išorinį grožį keičia vidinis, o jaunatvišką nerūpestingumą – išmintis. Senėjant persitvarko visos organizmo sistemos. Silpnėja imuninė sistema, dažniau pradeda kamuoti širdies ir kraujagyslių ligos, pakinta regėjimas ir klausa. Iš vaisingojo periodo pereinama į nevaisingąjį. Šis laikotarpis vadinamas klimakteriniu. Moteriai, sulaukusiai 45–55 metų, pradeda silpnėti lytinių liaukų veikla, o tai ir išprovokuoja menopauzės simptomus. Dėl informacijos stokos moterys nežino, kas su jomis darosi, o, jei ir žino, tai klaidingai mano, kad nieko negalima pakeisti.
Kaip minėta, kiekviena moteris menopauzę išgyvena skirtingai.
„Sulaukus penkiasdešimt dvejų metų, mane pradėjo varginti nereguliarūs kraujavimai. Keliolika kartų per dieną išpila karštis, veidas ir kaklas nei iš šio nei iš to parausta, o, paraudimui praėjus, lieka keistas dilgčiojimo jausmas. Tačiau šie simptomai manęs taip nevargino, kaip naktinis prakaitavimas. Kai kada būdavau priversta nusivilkti naktinius marškinius, nes jie būdavo kiaurai šlapi. Tik užmigus perverdavo šaltis, todėl vėl turėdavau keltis ir juos apsivilkti. Kartais prabusdavau vidury nakties, ir mane apimdavo nežmoniška baimė, kad mirsiu. Pasidariau irzli, pradėjo erzinti bet kokia smulkmena“, – rašo išsigandusi ir nebežinodama, kas su ja dedasi, viena „Sveiko žmogaus“ skaitytoja.
Pasak gyd. dr. D. Vildaitės, tai klasikiniai menopauzės simptomai, varginantys ne vieną vyresnio amžiaus moterį. Dėl sumažėjusių lytinių hormonų kiekio premenopauziniu laikotarpiu sutrinka mėnesinių ciklas. Dažniausiai tai įvyksta apie 48–50 moters gyvenimo metus. Vėliau mėnesinės visai išnyksta, ir prasideda menopauzė. Klimakterinį periodą išgyvenančias moteris vargina karščio pylimas, sustiprėjęs širdies plakimas, nuotaikos svyravimai, padidėjęs verksmingumas, nerimo jausmas, depresija, sumažėjęs ar padidėjęs mieguistumas, lytinio potraukio sumažėjimas. Šie požymiai nėra būdingi visoms. Kitoms simptomai gali būti silpni ar visai jų nebūti. Be to, gali padažnėti šlapinimasis, atsirasti šlapimo nelaikymas, makšties sausumas ir perštėjimas, skausmingi lytiniai santykiai.
● Išblyškusi ir elastingumą praradusi oda
● Pakitusi ir nuolat sausėjanti makštis
● Mažėjanti raumenų masė, silpnėjantys raiščiai
● Krūtų jautrumo ir formos pokyčiai
● Plonėjantys, slenkantys ir lūžinėjantys galvos plaukai
● Lūžinėjantys nagai
● Ant veido augantys plaukai
● Plonėjanti veido ir viso kūno oda, besiformuojančios raukšlės
● Mažėjanti kaulų masė
● Kraujospūdžio svyravimai
● Karščio pylimas
● Naktinis prakaitavimas
● Miego sutrikimai
● Nuotaikos svyravimai
● Galvos svaigimas
● Sutrikusi atmintis, vėliau Alzhheimerio liga
● Energijos trūkumas
● Koncentracijos stoka
● Širdies plakimas
● Svorio didėjimas
● Kaulų ir sąnarių skausmai
● Lytinio potraukio sumažėjimas
● Depresija
● Šlapimo nelaikymas
● Venų varikozė
● Vidurių užkietėjimas
● Nereguliarus kraujavimas
Moteriai gimstant, jos kiaušidėse būna apie pusė milijono kiaušinėlių. Bręstant jie palaipsniui nyksta, kol galiausiai lieka apie 400–500 kiaušinėlių. Kiekvieną mėnesį iki pat menopauzės pradžios, moters organizme subręsta po vieną kiaušinėlį (folikulą). Bręstant folikului, gaminasi pagrindiniai moters organizmo hormonai – estrogenai. Dėl jų poveikio vystosi pirminiai ir antriniai lytiniai požymiai. Estrogenai bręstant skatina gimdos, makšties ir pieno liaukų augimą, kiaušidžių aktyvumą, riebalų kaupimąsi krūtų, šlaunų ir dubens srityse. Estrogenai reguliuoja normalią moters lytinę raidą, kontroliuoja menstruacijų ciklą bei įtakoja daugybę kitų moters fizinei bei psichinei sveikatai būtinų aspektų. Kitas lytinis hormonas - progesteronas yra atsakingas už mėnesinių cikliškumą, jis paruošia gimdą apvaisinto kiaušinėlio implantacijai bei atlieka daugybę kitų funkcijų. Būtent šis hormonas moters organizmą parengia gimdymui, kūdikio maitinimui.
Klimakteriniu periodu sumažėja ir estrogenų, ir progesterono. Dėl sumažėjusios lytinių hormonų gamybos moters organizme prasideda klimakterinis periodas. Chirurginiu būdu pašalinus kiaušides ar sunaikinus cheminiu arba spinduliniu būdu, klimakso simptomai gali būti ryškesni nei natūralios menopauzės atveju, ypač jei moteriai kiaušidės pašalinamos, dar esant reguliariam mėnesinių ciklui.
Pirmiausia reikia mesti rūkyti, pradėti sportuoti, maitintis pagal mitybos piramidės principus. Įrodyta, kad fizinis krūvis (fiziniai pratimai, vidutinio krūvio aerobika), joga sušvelnina klimakterinio periodo simptomus. Vyresnio amžiaus moters maistas turėtų būti papildytas kalciu bei vitaminu D. Geriausia vartoti tam skirtus maisto papildus. Renkantis papildus, svarbu, kad juose būtų ne tik pakankama dozė kalcio, bet ir vitamino D. Kitaip kalcis nebus pasisavinamas organizmo, o papildo nauda – minimali. Laiku pradėti vartoti kalcio papildai padės išvengti vienos dažniausių ir sunkiausių menopauzės periodo problemų – osteoporozės. Nustatyta, kad pirmaisiais metais miršta 15–20 proc. žmonių, patyrusių šlaunikaulio lūžius dėl osteoporozės, 50 proc. nebepajėgūs savarankiškai vaikščioti, o 25 proc. reikalinga nuolatinė slauga. Moteriai po penkiasdešimties metų mirti nuo šlaunikaulio kaklelio lūžio yra tokia pat tikimybė, kaip nuo krūties vėžio. Būtent todėl, esant sumažėjusiai kalcio koncentracijai, būtina pradėti gydyti vaistais, veikiančiais kalcio apykaitą ir slopinančiais osteoporozės progresavimą. Moterims, kurioms menopauzės simptomai ryškesni ir sunkina kasdienį gyvenimą, rekomenduojama pakeičiamoji hormonų terapija. Natūralių lytinių hormonų trūkumas kompensuojamas sintetiniais hormonais. Daugelio moterų savijauta, paskyrus pakeičiamąją hormonų terapiją, smarkiai pagerėja. Klimakterinį periodą išgyvenančios moters nebevargina nemalonūs simptomai, ir ji vėl gali kaip anksčiau džiaugtis gyvenimu, sustabdomas arba sulėtinamas senėjimo procesas, pagerėja gyvenimo kokybė.
Hormonų terapijos aspektai
Daugelis tyrimų įrodė, kad pakeičiamoji hormonų terapija (PHT) veiksmingai sumažina klimakterinius simptomus. Susilpnėja ir visai išnyksta nuotaikos bei miego sutrikimai, karščio pylimas bei kiti simptomai. Įrodyta, kad ilgalaikis pakeičiamosios hormonų terapijos vartojimas smarkiai sumažina osteoporozės, širdies bei kraujagyslių ligų, storosios žarnos vėžio, plaučių ir bronchų vėžio riziką. Nors pakeičiamosios hormonų terapijos nauda sunkius klimakterinius simptomus patiriančioms moterims neabejotina, išlieka pakankamai kontroversiškos nuomonės dėl galimos rizikos. Ilgą laiką vartojant estrogenų preparatų, padidėja gimdos gleivinės (endometriumo) vėžio rizika. Todėl moterims, kurioms nėra pašalinta gimda, tinka sudėtinė pakeičiamoji hormonų terapija, į kurios sudėtį įeina estrogenas ir progestagenas. Pastebėta, kad vartojančioms pakeičiamąją hormonų terapiją moterims dažniau nustatomas krūties vėžys. Manoma, kad gydymas hormonais paskatina krūties vėžio augimą, tačiau nėra įrodymų, kad jis būtų ligos priežastis.
Labai svarbu žinoti, kad krūties vėžys maždaug taip pat dažniau diagnozuojamas ne tik vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją, bet ir kitais atvejais: vėluojant natūraliai menopauzei, vartojant alkoholį, nutukusioms moterims. Nustojus vartoti PHT padidėjęs pavojus per keletą metų išnyksta. Moterims, vartojančioms PHT, rekomenduojama reguliariai pasitikrinti krūtis, kartą per metus atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą ar mamogramą.
Deja, ne visos moterys toleruoja pakeičiamąją hormonų terapiją. Kai kurios po keleto mėnesių yra priverstos jos vartojimą nutraukti dėl šalutinių poveikių. Vis dėlto jos neturėtų nusivilti – PHT preparatų sudėtis nuolat tobulinama. Naujos kartos PHT tabletės su drospirenonu (Angeliq) ne tik efektyviai sumažina klimakterinius negalavimus bet ir yra gerai toleruojamos. Nuolat vartojamos PHT tabletės su drospirenonu teikia daug papildomų privalumų moters sveikatai: mažina estrogenų sukeliamą skysčių kaupimąsi, dėl to nedidėja kūno svoris ir nepasireiškia tokie simptomai, kaip tinimas, pilnumo pojūtis. Pakeičiamoji hormonų terapija su drospirenonu turi unikalią savybę reguliuoti kraujo spaudimą – padidėjusį kraujospūdį sumažina, o, jeigu kraujo spaudimas normalus, veikia neutraliai. PHT su drospirenonu apsaugo ir nuo osteoporozės: lėtina kaulų retėjimą ir didina kaulų masę. Naujosios PHT tabletės geriamos kiekvieną dieną be pertraukų, todėl daugumai moterų mėnesinių kraujavimo nebūna (kai kurioms moterims tepimas ar negausus kraujavimas pirmuosius mėnesius yra būdingas PHT reiškinys, jis ilgainiui išnyksta).
Pakeičiamoji hormonų terapija rekomenduojama moterims, kurioms menopauzės simptomai ryškūs ir sunkina kasdienį gyvenimą. Kiekvienu atveju hormonų dozės, būdas (tabletės, pleistrai, injekcijos ar vietiškai naudojami tepalai bei žvakutės), vartojimo trukmė parenkama individualiai, atsižvelgiant į amžių, simptomų intensyvumą bei toleravimą. Svarbu žinoti, kad tik pakeičiamoji hormonų terapija pašalina klimakterinių simptomų priežastį – lytinių hormonų trūkumą organizme, todėl efektyvumu prilygstančio alternatyvaus gydymo nėra atrasta.
Kaip minėta, kiekviena moteris menopauzę išgyvena skirtingai.
„Sulaukus penkiasdešimt dvejų metų, mane pradėjo varginti nereguliarūs kraujavimai. Keliolika kartų per dieną išpila karštis, veidas ir kaklas nei iš šio nei iš to parausta, o, paraudimui praėjus, lieka keistas dilgčiojimo jausmas. Tačiau šie simptomai manęs taip nevargino, kaip naktinis prakaitavimas. Kai kada būdavau priversta nusivilkti naktinius marškinius, nes jie būdavo kiaurai šlapi. Tik užmigus perverdavo šaltis, todėl vėl turėdavau keltis ir juos apsivilkti. Kartais prabusdavau vidury nakties, ir mane apimdavo nežmoniška baimė, kad mirsiu. Pasidariau irzli, pradėjo erzinti bet kokia smulkmena“, – rašo išsigandusi ir nebežinodama, kas su ja dedasi, viena „Sveiko žmogaus“ skaitytoja.
Pasak gyd. dr. D. Vildaitės, tai klasikiniai menopauzės simptomai, varginantys ne vieną vyresnio amžiaus moterį. Dėl sumažėjusių lytinių hormonų kiekio premenopauziniu laikotarpiu sutrinka mėnesinių ciklas. Dažniausiai tai įvyksta apie 48–50 moters gyvenimo metus. Vėliau mėnesinės visai išnyksta, ir prasideda menopauzė. Klimakterinį periodą išgyvenančias moteris vargina karščio pylimas, sustiprėjęs širdies plakimas, nuotaikos svyravimai, padidėjęs verksmingumas, nerimo jausmas, depresija, sumažėjęs ar padidėjęs mieguistumas, lytinio potraukio sumažėjimas. Šie požymiai nėra būdingi visoms. Kitoms simptomai gali būti silpni ar visai jų nebūti. Be to, gali padažnėti šlapinimasis, atsirasti šlapimo nelaikymas, makšties sausumas ir perštėjimas, skausmingi lytiniai santykiai.
● Išblyškusi ir elastingumą praradusi oda
● Pakitusi ir nuolat sausėjanti makštis
● Mažėjanti raumenų masė, silpnėjantys raiščiai
● Krūtų jautrumo ir formos pokyčiai
● Plonėjantys, slenkantys ir lūžinėjantys galvos plaukai
● Lūžinėjantys nagai
● Ant veido augantys plaukai
● Plonėjanti veido ir viso kūno oda, besiformuojančios raukšlės
● Mažėjanti kaulų masė
● Kraujospūdžio svyravimai
● Karščio pylimas
● Naktinis prakaitavimas
● Miego sutrikimai
● Nuotaikos svyravimai
● Galvos svaigimas
● Sutrikusi atmintis, vėliau Alzhheimerio liga
● Energijos trūkumas
● Koncentracijos stoka
● Širdies plakimas
● Svorio didėjimas
● Kaulų ir sąnarių skausmai
● Lytinio potraukio sumažėjimas
● Depresija
● Šlapimo nelaikymas
● Venų varikozė
● Vidurių užkietėjimas
● Nereguliarus kraujavimas
Moteriai gimstant, jos kiaušidėse būna apie pusė milijono kiaušinėlių. Bręstant jie palaipsniui nyksta, kol galiausiai lieka apie 400–500 kiaušinėlių. Kiekvieną mėnesį iki pat menopauzės pradžios, moters organizme subręsta po vieną kiaušinėlį (folikulą). Bręstant folikului, gaminasi pagrindiniai moters organizmo hormonai – estrogenai. Dėl jų poveikio vystosi pirminiai ir antriniai lytiniai požymiai. Estrogenai bręstant skatina gimdos, makšties ir pieno liaukų augimą, kiaušidžių aktyvumą, riebalų kaupimąsi krūtų, šlaunų ir dubens srityse. Estrogenai reguliuoja normalią moters lytinę raidą, kontroliuoja menstruacijų ciklą bei įtakoja daugybę kitų moters fizinei bei psichinei sveikatai būtinų aspektų. Kitas lytinis hormonas - progesteronas yra atsakingas už mėnesinių cikliškumą, jis paruošia gimdą apvaisinto kiaušinėlio implantacijai bei atlieka daugybę kitų funkcijų. Būtent šis hormonas moters organizmą parengia gimdymui, kūdikio maitinimui.
Klimakteriniu periodu sumažėja ir estrogenų, ir progesterono. Dėl sumažėjusios lytinių hormonų gamybos moters organizme prasideda klimakterinis periodas. Chirurginiu būdu pašalinus kiaušides ar sunaikinus cheminiu arba spinduliniu būdu, klimakso simptomai gali būti ryškesni nei natūralios menopauzės atveju, ypač jei moteriai kiaušidės pašalinamos, dar esant reguliariam mėnesinių ciklui.
Pirmiausia reikia mesti rūkyti, pradėti sportuoti, maitintis pagal mitybos piramidės principus. Įrodyta, kad fizinis krūvis (fiziniai pratimai, vidutinio krūvio aerobika), joga sušvelnina klimakterinio periodo simptomus. Vyresnio amžiaus moters maistas turėtų būti papildytas kalciu bei vitaminu D. Geriausia vartoti tam skirtus maisto papildus. Renkantis papildus, svarbu, kad juose būtų ne tik pakankama dozė kalcio, bet ir vitamino D. Kitaip kalcis nebus pasisavinamas organizmo, o papildo nauda – minimali. Laiku pradėti vartoti kalcio papildai padės išvengti vienos dažniausių ir sunkiausių menopauzės periodo problemų – osteoporozės. Nustatyta, kad pirmaisiais metais miršta 15–20 proc. žmonių, patyrusių šlaunikaulio lūžius dėl osteoporozės, 50 proc. nebepajėgūs savarankiškai vaikščioti, o 25 proc. reikalinga nuolatinė slauga. Moteriai po penkiasdešimties metų mirti nuo šlaunikaulio kaklelio lūžio yra tokia pat tikimybė, kaip nuo krūties vėžio. Būtent todėl, esant sumažėjusiai kalcio koncentracijai, būtina pradėti gydyti vaistais, veikiančiais kalcio apykaitą ir slopinančiais osteoporozės progresavimą. Moterims, kurioms menopauzės simptomai ryškesni ir sunkina kasdienį gyvenimą, rekomenduojama pakeičiamoji hormonų terapija. Natūralių lytinių hormonų trūkumas kompensuojamas sintetiniais hormonais. Daugelio moterų savijauta, paskyrus pakeičiamąją hormonų terapiją, smarkiai pagerėja. Klimakterinį periodą išgyvenančios moters nebevargina nemalonūs simptomai, ir ji vėl gali kaip anksčiau džiaugtis gyvenimu, sustabdomas arba sulėtinamas senėjimo procesas, pagerėja gyvenimo kokybė.
Hormonų terapijos aspektai
Daugelis tyrimų įrodė, kad pakeičiamoji hormonų terapija (PHT) veiksmingai sumažina klimakterinius simptomus. Susilpnėja ir visai išnyksta nuotaikos bei miego sutrikimai, karščio pylimas bei kiti simptomai. Įrodyta, kad ilgalaikis pakeičiamosios hormonų terapijos vartojimas smarkiai sumažina osteoporozės, širdies bei kraujagyslių ligų, storosios žarnos vėžio, plaučių ir bronchų vėžio riziką. Nors pakeičiamosios hormonų terapijos nauda sunkius klimakterinius simptomus patiriančioms moterims neabejotina, išlieka pakankamai kontroversiškos nuomonės dėl galimos rizikos. Ilgą laiką vartojant estrogenų preparatų, padidėja gimdos gleivinės (endometriumo) vėžio rizika. Todėl moterims, kurioms nėra pašalinta gimda, tinka sudėtinė pakeičiamoji hormonų terapija, į kurios sudėtį įeina estrogenas ir progestagenas. Pastebėta, kad vartojančioms pakeičiamąją hormonų terapiją moterims dažniau nustatomas krūties vėžys. Manoma, kad gydymas hormonais paskatina krūties vėžio augimą, tačiau nėra įrodymų, kad jis būtų ligos priežastis.
Labai svarbu žinoti, kad krūties vėžys maždaug taip pat dažniau diagnozuojamas ne tik vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją, bet ir kitais atvejais: vėluojant natūraliai menopauzei, vartojant alkoholį, nutukusioms moterims. Nustojus vartoti PHT padidėjęs pavojus per keletą metų išnyksta. Moterims, vartojančioms PHT, rekomenduojama reguliariai pasitikrinti krūtis, kartą per metus atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą ar mamogramą.
Deja, ne visos moterys toleruoja pakeičiamąją hormonų terapiją. Kai kurios po keleto mėnesių yra priverstos jos vartojimą nutraukti dėl šalutinių poveikių. Vis dėlto jos neturėtų nusivilti – PHT preparatų sudėtis nuolat tobulinama. Naujos kartos PHT tabletės su drospirenonu (Angeliq) ne tik efektyviai sumažina klimakterinius negalavimus bet ir yra gerai toleruojamos. Nuolat vartojamos PHT tabletės su drospirenonu teikia daug papildomų privalumų moters sveikatai: mažina estrogenų sukeliamą skysčių kaupimąsi, dėl to nedidėja kūno svoris ir nepasireiškia tokie simptomai, kaip tinimas, pilnumo pojūtis. Pakeičiamoji hormonų terapija su drospirenonu turi unikalią savybę reguliuoti kraujo spaudimą – padidėjusį kraujospūdį sumažina, o, jeigu kraujo spaudimas normalus, veikia neutraliai. PHT su drospirenonu apsaugo ir nuo osteoporozės: lėtina kaulų retėjimą ir didina kaulų masę. Naujosios PHT tabletės geriamos kiekvieną dieną be pertraukų, todėl daugumai moterų mėnesinių kraujavimo nebūna (kai kurioms moterims tepimas ar negausus kraujavimas pirmuosius mėnesius yra būdingas PHT reiškinys, jis ilgainiui išnyksta).
Pakeičiamoji hormonų terapija rekomenduojama moterims, kurioms menopauzės simptomai ryškūs ir sunkina kasdienį gyvenimą. Kiekvienu atveju hormonų dozės, būdas (tabletės, pleistrai, injekcijos ar vietiškai naudojami tepalai bei žvakutės), vartojimo trukmė parenkama individualiai, atsižvelgiant į amžių, simptomų intensyvumą bei toleravimą. Svarbu žinoti, kad tik pakeičiamoji hormonų terapija pašalina klimakterinių simptomų priežastį – lytinių hormonų trūkumą organizme, todėl efektyvumu prilygstančio alternatyvaus gydymo nėra atrasta.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
O linksmiausia, kad nei viena gydytoja nieko nepatare - atseit jei noriu, tik pakaitine hormonu terapija. Nesamone.
Emiau gerti nakvišų alieju, karscio musimas su prakaitavimu sumazejo perpus, bet vistiek visa aprasojus budavau. Paguuglinus atkasiau vitaminus su zolem - geriu savaite, prakaito neliko, tik nemalonios silumos bangos, taciau lyginant su tuo slapiu zliaugimus kelissyk valandoj, keliasdesimt kartu paroj, tai viso labos gelytes....
O linksmiausia, kad nei viena gydytoja nieko nepatare - atseit jei noriu, tik pakaitine hormonu terapija. Nesamone.
Emiau gerti nakvišų alieju, karscio musimas su prakaitavimu sumazejo perpus, bet vistiek visa aprasojus budavau. Paguuglinus atkasiau vitaminus su zolem - geriu savaite, prakaito neliko, tik nemalonios silumos bangos, taciau lyginant su tuo slapiu zliaugimus kelissyk valandoj, keliasdesimt kartu paroj, tai viso labos gelytes....