Taisyklinga mityba svarbi senjorų sveikatai, bet dauguma jų valgo nepakankamai gerai. Vyresni žmonės labiau linkę į nevisavertę dietą nei jaunesni, bet kartu jautresni daugumai sveikatos sutrikimų, susijusių su netinkama mityba.
Dauguma senjorų, gyvenančių globos namuose, maitinasi netinkamai. Nors tie, kuriais rūpinamasi namuose arba kurie gyvena savarankiškai, maitinasi geriau, prastos mitybos įpročiai dažniausiai įgyjami namuose.
Blogos mitybos padariniai
Laikui bėgant, prasta vyresnio amžiaus žmonių mityba gali sukelti nuovargį ir padidinti virškinimo, kvėpavimo ir širdies ligų riziką. Taip pat padidėja mirties rizika. Netaisyklinga mityba silpnina imuninę sistemą, didindama plaučių uždegimo ir kitų infekcinių ligų riziką. Gali pasunkėti jau esami negalavimai ir psichikos sutrikimas. Ilgiau laikantis netaisyklingos mitybos, gali sumažėti raudonųjų kraujo kūnelių skaičius (anemija) ir susilpnėti raumenys, tai lemia nukritimus ir lūžius. Nevisavertė mityba taip pat gali sukelti net trombozę, pragulas, depresiją ir kitas rimtus sveikatos sutrikimus.
Visavertė mityba ypač svarbi sunkiai sergantiems asmenims bei sergantiesiems demencija. Šie vyresnio amžiaus žmonės dažniau lankosi ligoninėse ar slaugos namuose ir yra jautresni pooperacinėms komplikacijoms ir kitiems negalavimams, susijusiems su prasta mityba.
Sveikiems savarankiškiems senjorams taip pat reikalinga taisyklinga dieta, nes dažniausiai mitybos problemos vystosi palaipsniui. Kuo anksčiau identifikuojamos mitybos problemos ir imamasi priemonių, tuo didesnę įtaką tai turi vėliau.
Kada prasideda prasta mityba?
Dažniausiai prastos mitybos priežastis yra ne viena, o problemų virtinė, kurią lemia fiziniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
Fiziniai prastos mitybos veiksniai:
• Įsisenėjusi liga. Vyresnio amžiaus žmones gali varginti sekinanti ilgalaikė būklė, kuri paveikia jų gebėjimą apsipirkti, ruošti maistą ar net savarankiškai valgyti. Be to, tiek lėtinės tiek ne lėtinės ligos mažina apetitą, net jei padidėja maistingųjų medžiagų poreikis. Demencija, insultas ir kitos ligos, kurios paveikia psichinę funkciją, turi didesnę įtaką apetitui ir gebėjimui pagaminti ir valgyti sveiką maistą. Prižiūrėtojai, slaugydami sergantį savo artimąjį, nesirūpina savimi, todėl jiems taip pat dažnai kyla pavojus.
• Kramtymo ir rijimo sutrikimai. Dantų negalavimai, įskaitant ir dantenų ligas, ertmes ir netinkamus dantų protezus, gali daryti įtaką maisto skoniui ir beveik visiškai sutrikdyti kramtymą. Nors žmonės, kuriems yra kramtymo sutrikimų, valgo visavertį maistą, gali atsirasti virškinimo sutrikimų. Burnos sausumas – tai nepageidaujamas poveikis, kurį sukelia daugelis vaistų ir ligų, veikiančių nervų sistemą, trikdantis rijimo funkciją.
• Po hospitalizacijos ar lankymosi slaugos namuose. Liga ar operacija gali turėti didelę žalą senjorų sveikatai. Jos dažniausiai lemia apetito praradimą, silpnumą, svorio kritimą ir išsekimą.
• Maistingųjų medžiagų absorbcijos sutrikimai. Kai kurie fiziologiniai pokyčiai, atsirandantys senstant, paveikia maistingųjų medžiagų absorbciją ir jų panaudojimo būdą. Daugumai vyresnio amžiaus žmonių silpnėja tam tikrų virškinimo fermentų ir rūgščių gamyba, trikdydama baltymų virškinimą, vitamino B12, folio rūgšties ir galbūt kalcio ir geležies absorbciją. Vitamino B12 trūkumas gali turėti niokojamą poveikį nervų sistemai, lemiantį nestabilią eiseną, raumenų silpnumą, neaiškią kalbą ir psichozę – panašius į tų ligų simptomus, kurias lemia su amžiumi susijusios ligos, tokios kaip Parkinsono ar Alzheimerio liga. Kitos ligos, tokios kaip virškinamojo trakto vėžys, žarnyno uždegimas ar net viduriavimas, taip pat gali sutrikdyti absorbciją.
• Vaistai. Dauguma vaistų, paprastai skiriamų senjorams, gali nulemti prastą mitybą mažindami apetitą, keisdami maisto skonį, sukeldami pykinimą ir vėmimą ar trikdydami absorbciją. Tokiems medikamentams priskiriami kai kurie antidepresantai, vaistai kraujospūdžiui reguliuoti ar osteoporozei gydyti ir net paprasti be recepto parduodami vaistai, tokie kaip aspirinas. Problema dažniausiai sudėtinė dėl to, kad vyresnio amžiaus žmonės vartoja kelių medikamentų, kurie daro įtaką mitybai ir maistingųjų medžiagų virškinimui.
• Susilpnėjęs skonio ir uoslės pojūtis. Daugumai žmonių maistas svarbus tiek nusiraminimui ir džiaugsmui, tiek ir išgyvenimui, ypač tai ryškėja vyresniame amžiuje. Vis dėlto skonio ir uoslės pojūtis metams bėgant silpnėja, kartu dingstant didesnei daliai maisto skonio. Nors tam tikrų pojūčių praradimas atrodo normali senėjimo proceso dalis, kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, antibiotikai, silpnina skonio ir uoslės jutimus, kaip ir esant tokioms būklėms, kaip Alzheimerio liga.
• Kūno silpnumas. Kūno silpnumas dažnai vargina vyresnio amžiaus žmones. Didesnis kūno raumenų ir riebalų netekimas gali lemti apetito praradimą dėl organizmo cheminių savybių pasikeitimų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie serga sunkiomis ligomis. Kūno silpnumas ne visuomet atsiranda dėl svorio netekimo, prastai maitinasi ir kai kurie antsvorio turintys vyresnio amžiaus žmonės.
Socialiniai ir psichologiniai veiksniai:
• Ribotos pajamos. Kai kurie senjorai, kurių pajamos ribotos, būna alkani, ypač, jei vartoja brangius medikamentus. Būna, kad vyresniame amžiuje reikia rinktis tarp vaistų ir maisto prekių, kai socialinės paramos sąskaitos stipriai suvaržytos.
• Depresija. Nors dažnai neatpažįstama ir negydoma vyresniame amžiuje, Amerikoje depresija serga 6 milijonai vyresnių nei 65 m. žmonių. Kaip ir kitų senatvės problemų, depresijos priežastys sudėtingos ir tarpusavyje persipynusios – tai sielvartas, vienišumas, gyvenimas vienumoje, blogėjanti sveikata, išėjimas į pensiją, judrumo stoka. Kartu pasireiškiančios ligos, tokios kaip Parkinsono liga, vėžys ar diabetas, vartojami vaistai ir prastas maitinimasis, depresiją komplikuoja.
• Alkoholizmas. Neaišku, kiek vyresnio amžiaus gyventojams būna su alkoholiu susijusių problemų, bet skaičius yra daug didesnis nei tikėtasi net prieš dešimtmetį. Veikdamas tiek vyrus, tiek moteris, alkoholis labiausiai prisideda prie prastos mitybos: sumažėja apetitas, sunaikinamos gyvybiškai svarbios maistingosios medžiagos ir dažnai vartojamas vietoj valgio.
• Sumažėję socialiniai ryšiai. Vienas didžiausių prastos mitybos veiksnių – gyvenimas vienumoje, o kartu vienišumas ir depresija. Socialiniai ryšiai turi teigiamą įtaką geram maitinimuisi, pakylėja nuotaiką ir savijautą, veiksnius, kurie nulemia apetitą.
• Suvaržyta dieta. Senjorai labiau nei bet kuri kita amžiaus grupė linkę būti suvaržyti dietų, įskaitant druskos, riebalų, baltymų ir cukraus vartojimą. Nors dietinis maistas turi pagrindinę įtaką kontroliuojant daugelį medicininių būklių, jis gali būti toks prėskas ir nepatrauklus, kad vyresnieji tiesiog nebevalgo. Dėl to kai kurie mitybos ekspertai rekomenduoja permąstyti, gal galima ką nors įterpti į suvaržytą dietą, kad vyresnio amžiaus žmogus maitintųsi adekvačiai.
Kaip jūs galite padėti?
• Paklauskite savo artimo apie valgymo įpročius, bet nepasitikėkite vien jo žodžiais. Pasistenkite pabūti jo namuose įprastu valgymo metu, ne tik per šventes. Jei vyresnio amžiaus žmogus gyvena vienas, įsitikinkite, kas ir kaip perka jam maistą.
• Stebėkite fizinius negalavimus, tokius kaip nedidelių žaizdų gijimas, lengvi nubrozdinimai ir dantų ligos. Stebėkite svorio kritimą. Turėkite omenyje, kad ne visi vyresnio amžiaus žmonės, kuriems pasireiškia valgymo sutrikimų, yra liekni. Kai kuriais atvejais prasta mityba pasireiškia antsvorio turintiems vyresnio amžiaus žmonėms.
• Žinokite, kokių vaistų vartoja vyresnio amžiaus žmonės ir kaip tie vaistai veikia apetitą bei virškinimą.
• Praturtinkite dietą. Paskatinkite senjorą valgyti riešutus, vaisius, daržoves, daigintus kviečius su jogurtu.
• Atgaivinkite neišvaizdų maistą. Pabandykite padaryti dietinį maistą patrauklesnį, vartodami citrinų sultis, žoleles, prieskonius ir paįvairindami maisto spalvą, tekstūrą ir temperatūrą. Jei yra skonio ir uoslės sutrikimų, eksperimentuokite suteikdami pikantiškumo. Lėtas kramtymas gali padidinti malonumą, nes daugiau skonio molekulių kontaktuoja su skonio receptoriais. Nepatrauklų maitą galima puošti.
• Planuokite užkandžius tarp valgymų. Tai gali būti ypač naudinga žmonėms, kurie greitai pasisotina. Vaisius, gabalėlis sūrio ar pieno kokteilis laktozę toleruojantiems papildo maistingosiomis medžiagomis ir kalorijomis.
• Vartokite maisto papildus. Nepakankamai besimaitinantys vyresnio amžiaus žmonės ypač stokoja baltymų, vitaminų B6 ir B12, folio rūgšties, niacino, vitamino D, kalcio ir cinko. Maisto papildai gali kompensuoti maistingųjų medžiagų trūkumą, bet jie negali aprūpinti baltymais ar reikiamu kalorijų kiekiu ir neturėtų tapti maisto pakaitalu.
• Pasitarkite su gydytoju. Pakalbėkite su gydytojais apie vaistų, kurie daro įtaką apetitui ir mitybai, pakeitimą ir kaip atpažinti maitinimosi problemas namuose. Būtinai praneškite gydytojui, jei pastebite, kad jūsų artimasis netenka svorio, ar jei įtariate depresiją. Pasikonsultuokite su stomatologu dėl burnos ertmės skausmų ir kramtymo sutrikimų.
• Paprašykite senjoro gydytojo patikrinti tam tikrų kraujo baltymų kiekius. Šie testai dažnai gali padėti rodyti, kad žmogus ilgą laiką prastai maitinosi.
• Valgymą paverskite bendravimo forma. Tai gali tapti pačiu svarbiausiu žingsniu pažabojant prastą mitybą. Senjorai geriau jaučiasi kompanijoje. Užsukite pas vyresnio amžiaus žmogų valgio metu arba pakvieskite jį pas save į namus. Pabandykite reguliariai organizuoti valgymą mieste arba suorganizuokite pietus su jo draugais.
• Paskatinkite reguliariai mankštintis. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių, net tų, kuriuos vargina rimti sveikatos sutrikimai, gali gauti naudos mankštindamiesi. Tai stimuliuoja apetitą, padeda išvengti depresijos ir stiprina kaulus bei raumenis. Mankšta kompanijoje taip pat didina motyvaciją.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę