Lavinkime protą žaisdami

Viena iš didžiausių gamtos paslapčių yra žmogaus smegenys. Mokslininkai teigia, kad žmogus panaudoja tik nedidelę (skirtingais duomenimis, nuo 5 iki 10 proc.) savo intelektualinio potencialo dalį. Tyrimai rodo, kad kuo mažiau naudojamės smegenų galimybėmis, tuo greičiau, ypač po 40 metų amžiaus, silpnėja mūsų intelekto galimybės.
 

Dažniausiai protas suprantamas, kaip gebėjimas atsiminti, nebūti išsiblaškiusiu. Būtent atminties akibrokštai – pamiršti daiktai, datos, neatpažįstami veidai – verčia manyti, jog prastėja mūsų protinės galios. „Atmintį blogina stresas, informacijos perteklius ir laiko stygius. Mankštinti reikia ne tik raumenis, bet ir protą. Tokios mankštos užtikrina gerą atmintį. Tad tereikia rasti laiko ir pasirinkti patrauklias jos formas“, – teigia medicinos centro „Neuromeda“ gydytojas psichiatras Mindaugas JASULAITIS.
Prisiminti viską
Ar įmanoma prisiminti viską? Pasirodo, ne. Ar nauja informacija bus išsaugota, labiausiai priklauso nuo to, ar ji turi kokį nors emocinį atspalvį: lengviau įsimenama jausmus sukėlusi nei šiuo požiūriu neutrali informacija.
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis įsiminimą, yra tai, kaip nauja informacija yra susijusi su jau žinoma. Mūsų smegenys nuolat ieško asociacijų.
Atmintį lemia įvairios priežastys: stresas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, miego trūkumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, depresija, nerimas ir kt. Atmintį blogai veikia ir informacijos perteklius, kai trūksta laiko jai apmąstyti.
Neleiskime smegenims užmigti
Klaidingas yra įsitikinimas, kad smegenys pailsi nieko neveikdamos. Mąstymo procesai niekuomet neturėtų liautis. Įrodyta, kad po atostogų, kuomet tik ilsimasi ir net neskaitomos knygos, intelektas sumažėja keliais procentais. Tad smegenys turi nuolat dirbti. Tačiau jų lavinimas yra visiškai kitoks, kai nejaučiame streso. Įsivaizduokite žmogų, kuriam reikia per kelias valandas parengti kūrybišką ataskaitą. Jis jaučia stresą, nes jį spaudžia laikas ir dėl to atsakomybė tampa dar sunkiau pakeliama. O dabar įsivaizduokite žmogų, kuris turi laiko ir į jo rankas patenka kryžiažodis. Su kokiu užsidegimu jis jį sprendžia!
Skirtingų profesijų medikai vieningai sutaria, kad nuolatinė protinė veikla gali atitolinti kai kurias ligas, pavyzdžiui, senatvinę demenciją, Alzheimerio, Parkinsono ligas. Nors jų išsivystymo išvengti nepavyks, tačiau išsaugoti proto aiškumą, blaivumą, gebėjimą mąstyti įmanoma ilgiau. Tereikia kasdien savo smegenims duoti nedideles, tačiau įdomias, lavinančias ir stresą mažinančias užduotis.
Kasdienis proto lavinimas būtinas kiekvienam .


Žmogaus smegenys, kaip ir kūnas, nuo vaikystės iki gilios senatvės reikalauja nuolatinių treniruočių.
Amerikiečių mokslininkai, atlikę tyrimą su 2802 vyresniais nei 65 m. amžiaus žmonėmis, nustatė, kad reguliari intelekto treniruotė padeda spręsti kasdienines problemas. Tam tikrų protą lavinančių užduočių atlikimas pagerino tiriamųjų mąstymo funkcijas. Įdomu, kad teigiamas tokių treniruočių poveikis buvo pastebimas net po 5 metų. Jas atlikę žmonės lengviau spręsdavo kasdienes problemas nei netreniruoti.
Reguliari proto mankšta veikia netgi bendrą žmogaus sveikatą, leidžia jam ilgiau jaustis ir atrodyti jaunesniam nei yra iš tikrųjų.
„Gaila, tačiau daugelis žmonių po vidurinės ar aukštosios mokyklos baigimo per mažai skiria dėmesio nuolatiniam intelekto lavinimui. Dar blogiau tai, kad tobulėjimo nebuvimas šiuo atveju reiškia neišvengiamą, nuo amžiaus priklausomą proto galių mažėjimą“, – sako gydytojas psichiatras M.Jasulaitis.
Tyrimai rodo, kad intelekto vystymasis yra tiesiogiai susijęs ir su perdirbamos informacijos kiekiu. Naujos informacijos apdorojimas treniruoja galvos smegenis taip pat, kaip fizinis krūvis – raumenis. Protinio aktyvumo trūkumas sukelia galvos smegenų žievės kraujotakos susilpnėjimą, kas savo ruožtu neigiamai veikia intelektą bei atmintį. Be to, intensyvaus darbo su informacija metu gerėja galvos smegenų kraujotaka, susidaro daugiau naujų nervų ląstelių jungčių, o tai palankiai veikia tiek atmintį, tiek kitas intelekto savybes.
Mokslininkai teigia, kad ir suaugusio žmogaus smegenyse vyksta naujų nervinių ląstelių susidarymas (neurogenezė), todėl net vyresniame amžiuje, mokydamiesi naujų dalykų, mes galime teigiamai veikti pilkąsias galvos smegenų ląsteles.
„Įvairios priemonės, skatinančios smegenis dirbti, ilgiau išlaiko jas darbingas ir neleidžia senti. Vienas iš sprendimo būdų – lavinantys ir stresą mažinantys žaislai suaugusiesiems“, – pataria gydytojas psichiatras M.Jasulaitis.
Iš budistų begalinio mazgo simbolio gimė „Tangle“
Vieną iš lavinančių ir protą treniruojančių žaidimų, galvosūkį „Tangle” išrado amerikiečių skulptorius Richardas Zawitzas, įkvėptas budistų begalinio mazgo simbolio, atspindinčio begalinę egzistenciją. Šis galvosūkis nepaprastai populiarus JAV – vien 2006-aisiais Valstijose buvo parduota 8 mln. įvairių „Tangle“ žaidimų.
Zawitzas studijavo Havajų Universitete skulptūros meną, Azijos meno istoriją bei Azijos filosofiją. Studijų metu Zawitzas atrado paslaptingą senovės Tibeto Begalybės mazgą, begalinės meilės ir išminties simbolį, kuris jį sužavėjo, suintrigavo ir patraukė. Tai uždaras grafinis ornamentas, sudarytas iš stačiakampių, susipynusių linijų. Jis neturi nei pradžios nei pabaigos, kas simbolizuoja nesibaigiančius gyvenimo, mirties ir atgimimo ciklus, Budos begalinę išmintį ir užjautimą. Jis pažymi tęstinumą kaip pagrindinę egzistencijos tiesą. Perpintos gijos simbolizuoja, kad viskas gyvenime tarpusavyje yra susiję ir todėl priklausoma nuo priežasčių ir jų padarinių. Spėjama, kad jis gali būti kilęs iš senovės „Naga“ ženklo, simbolizuojančio dvi gyvates.
Zawitzas pradėjo kurti ir tobulinti Tibeto Mazgo formas, kurios išsiliejo į nesibaigiančią gausybę skulptūrų, pagamintų iš pačių įvairiausių medžiagų. Jis sukūrė skulptūrą, kuri galėjo būti keičiama į daugelį estetiškai intriguojančių formų. Jo naujoji meno forma pakerėjo ir jo studijos lankytojus, kurie nesusilaikydavo nepalietę naujojo kūrinio: sukdami, apsukdami, „tanglindami“ jie keitė Zawitzo kūrinį, suteikdami naujas formas, kurios stebino ir patį jos autorių. Skulptūra kėlė žmonėms nuotaiką, jiems patiko ją liesti rankomis, ji mažino stresą, vertė pamiršti kasdieninius rūpesčius ir grąžindavo šypsenas į veidus.
Kiekvienas atras naudingo sau
Dabar galvosūkis „Tangle“ – neriboto kūrybinio potencialo medžiaga, leidžianti pasireikšti kūrybiniam pradui ir suteikianti galimybę treniruoti protą. „Tangle” verčia jį lankstantįjį mąstyti apie naujas formas ir būdus, kaip jį sudėti. Be to, yra įrodyta, kad ir motorinių judesių lavinimas – viena geriausių smegenų darbą gerinančių priemonių.
„Tangle“ medicininis poveikis
Medicininiais tyrimais yra įrodyta, kad „Tangle“ ne tik suteikia galimybę lavinti protą, sumažina stresą, bet ir:
· Padeda metant rūkyti.
· Gerina rankų judesius, koordinaciją.
· Lavina plaštakos bei rankos raumenis, gerina jų darbą.
· Padeda reabilituoti po patirtos traumas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai