Kaip pagerinti savijautą klimakso laikotarpiu

Balneoterapija

Tai kurortinė gydymo forma, dažniausiai profesionaliai taikoma sanatorijose. Balneoginekologijos medžiagos - gydomasis purvas ir mineralinės druskos. Šis metodas vadinamas reakcine bei reguliacine terapija, neretai ji paskiriama greta pagrindinių ginekologinio gydymo priemonių. Ja siekiama sureguliuoti pagrindines organizmo funkcijas: kraujotaką, kvėpavimą, medžiagų apykaitą, šilumos balansą ir hormonų apykaitą.
Purvo vonia - šiltoje durpių košėje kūnas tolygiai sušildomas iki 39 C, o tai prilygsta dirbtinai sukeltam karščiavimui. Pagerėja kiaušidžių veikla ir kartu padidėja estrogenų koncentracija kraujyje, tiesiogiai veikiami kiti dubens organai.
Druskos vonios - valgomosios druskos sudirgina odą - stabilizuojama vegetacinė nervų sistema, todėl organizmas atsipalaiduoja ir nusiramina. Druskos vonios ne veikia konkrečias ligas, bet gerina bendrą būseną: padeda atsipalaiduoti bei stiprina organizmą. Jomis gydomas išsekimas, silpnumas, nervinės kilmės spazmai ir funkciniai mažojo dubens organų sutrikimai, neretai atsirandantys klimakso laikotarpiu.
 

Fizioterapija

Tai vėlgi reguliacinė terapija, o populiariausios jos formos - hidroterapija ir termoterapija. Paprasčiau tariant - pakaitinės šiltos ir šaltos vonios, sauna arba dušas. Šiluma suintensyvina odos kraujotaką, teigiamai veikiami vidaus organai, o šalčio poveikis priešingas - kraujotaka sulėtėja. Taip stabilizuojamas kraujo spaudimas, treniruojamos kraujagyslės, stiprinama imuninė sistema. Šį gydymą galite išbandyti savo namuose. Pasimėgaukite vaistinės levandos ir kvapiojo rozmarino vonia - pakaks vos keleto aliejaus lašų. Paeksperimentuokite ir su pakaitiniu dušu, reguliariai apsilankykite saunoje. Organizmas pats “praneš” apie pagerėjusią savijautą.
Atsipalaiduoti puikiai padeda masažas bei kvėpavimo mankšta. Pastebėta, kad moterys, praktikuojančios minėtas terapijas, rečiau skundžiasi karščio bangų antplūdžiais.
 

Ar įmanoma sumažinti karščio bangų intensyvumą nevartojant
hormoninių preparatų?

Karščio bangos - vienas nemaloniausių ir dažniausiai pasikartojančių simptomų. Patartina užsirašyti, kada toks priepuolis prasideda, kokio intensyvumo būna ir kas turėjo įtakos jam atsirasti. Galbūt išmoksite išvengti stiprių karščio bangų ar bent jas sutrumpinti. Manoma, kad priepuolius skatina karšti gėrimai, aštrus maistas, kofeinas, alkoholis, tvankus oras, stresai. Stenkitės būti vėsioje patalpoje, dėvėkite kelių sluoksnių drabužius - užklupus karščio bangai, galėsite dalį nusimesti. Beje, karščio priepuolius bei nuotaikos sutrikimus labai veiksmingai gydo keninė blakėžudė.
 

Kokiomis medžiagomis klimakso periodu reikia aprūpinti
organizmą?

Svarbiausia, kad jūsų mityba būtų subalansuota, su maistu gautumėte kalcio ir reikiamą vitaminų kiekį. Dėl estrogenų sumažėjimo gali sutrikti kalcio apykaita: daugiau mineralų paimama iš kaulų audinio - kaulai retėja, lūžta. Tad patartina gausiau vartoti pieno produktų (dienos norma - 1000-1500 mg kalcio). Kad ląsteles pasiektų reikiamas kalcio kiekis, vartokite vitamino D, papildykite savo maisto racioną produktais, turinčiais šio vitamino: žuvimi, kiaušiniais, sviestu ir margarinu.

Maisto papildai ir vitaminai

Fitoterapinių bei homeopatinių preparatų sudėtyje esančios augalinės kilmės medžiagos, teigiamai veikiančios hormonų svyravimus, vartojamos ir gaminant maisto papildus. Sukurti pačios gamtos, jie išties naudingi ir klimakterinio amžiaus moterims.
Fitoestrogenai - tai augaliniai estrogenai, medžiagos, panašios į žmogaus estrogenus. Manoma, kad fitoestrogenai gali padėti sureguliuoti karščio bangas, gausų prakaitavimą, tačiau tokių klimakso pokyčių, kaip išnykusios mėnesinės, osteoporozė, jis neveikia. Sojos pupelės - vienintelis ankštinis augalas, kuriame yra daug izoflavono (fitoestrogeno). Izoflavono gausu sojos miltuose (apie 2000 mg/g), tačiau sojos padaže - tik pėdsakai. Kasdien reikėtų gauti 60-100 mg sojos izoflavono. Kadangi europiečiai retai suvartoja tokį kiekį, patariama vartoti sojos izoflavono papildų.
Fitoestrogenų, nors ir ne tokia didelė koncentracija, yra ir kituose vaistiniuose augaluose: kininiame ženšenyje (Panax ginseng), skaistminyje (Vitex agnus castus), blakėžudėje (Cimcifuga racemosa). Menopauzės simptomus slopina nakvišos aliejus, pilkasis saldymedis, ginkmedis. Vartojančioms šių augalų preparatų būtina gydytojo priežiūra.
Menopauzės metu rekomenduojama vartoti vitaminų E, C, D, magnio, seleno, cinko, lecitino ir minėto kalcio.
 

Kokia fizinė veikla tinkamiausia šiuo gyvenimo periodu?

Moteris pati puikiai jaučia, ko reikia jos kūnui. Svarbu nepersitempti, atsisakyti itin sunkaus fizinio krūvio. Sportuoti patartina dar prieš menopauzę - kasdien mankštinkitės po 20-30 minučių. Jei iki tol nesportavote, ilginkite mankštinimosi laiką pamažu. Rinkitės lengvą ir malonią fizinę veiklą: bėgiokite, plaukiokite, važinėkite dviračiu. Stenkitės kuo daugiau vaikščioti. Judėjimas, fizinio krūvio ir atsipalaidavimo kaitaliojimas ne tik skatina kaulų audinio atsinaujinimą, bet ir veikia reguliacinius smegenų centrus. Stiprindamos raumenis, palaikančius stuburą, sumažinsite osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
 

Kokia moters, sulaukusios gyvenimo rudens, sveikatos formulė?

Fizinis aktyvumas, grynas oras ir pasitikėjimas savimi. Nuspręskite, ko iš tiesų norite, raskite veiklą, kuri suteiktų jums malonumo ir ramybę. Nepersidirbkite ir būtinai skirkite laiko poilsiui.  

Fizioterapija

Tai vėlgi reguliacinė terapija, o populiariausios jos formos - hidroterapija ir termoterapija. Paprasčiau tariant - pakaitinės šiltos ir šaltos vonios, sauna arba dušas. Šiluma suintensyvina odos kraujotaką, teigiamai veikiami vidaus organai, o šalčio poveikis priešingas - kraujotaka sulėtėja. Taip stabilizuojamas kraujo spaudimas, treniruojamos kraujagyslės, stiprinama imuninė sistema. Šį gydymą galite išbandyti savo namuose. Pasimėgaukite vaistinės levandos ir kvapiojo rozmarino vonia - pakaks vos keleto aliejaus lašų. Paeksperimentuokite ir su pakaitiniu dušu, reguliariai apsilankykite saunoje. Organizmas pats “praneš” apie pagerėjusią savijautą.
Atsipalaiduoti puikiai padeda masažas bei kvėpavimo mankšta. Pastebėta, kad moterys, praktikuojančios minėtas terapijas, rečiau skundžiasi karščio bangų antplūdžiais.
 

Ar įmanoma sumažinti karščio bangų intensyvumą nevartojant
hormoninių preparatų?

Karščio bangos - vienas nemaloniausių ir dažniausiai pasikartojančių simptomų. Patartina užsirašyti, kada toks priepuolis prasideda, kokio intensyvumo būna ir kas turėjo įtakos jam atsirasti. Galbūt išmoksite išvengti stiprių karščio bangų ar bent jas sutrumpinti. Manoma, kad priepuolius skatina karšti gėrimai, aštrus maistas, kofeinas, alkoholis, tvankus oras, stresai. Stenkitės būti vėsioje patalpoje, dėvėkite kelių sluoksnių drabužius - užklupus karščio bangai, galėsite dalį nusimesti. Beje, karščio priepuolius bei nuotaikos sutrikimus labai veiksmingai gydo keninė blakėžudė.
 

Kokiomis medžiagomis klimakso periodu reikia aprūpinti
organizmą?

Svarbiausia, kad jūsų mityba būtų subalansuota, su maistu gautumėte kalcio ir reikiamą vitaminų kiekį. Dėl estrogenų sumažėjimo gali sutrikti kalcio apykaita: daugiau mineralų paimama iš kaulų audinio - kaulai retėja, lūžta. Tad patartina gausiau vartoti pieno produktų (dienos norma - 1000-1500 mg kalcio). Kad ląsteles pasiektų reikiamas kalcio kiekis, vartokite vitamino D, papildykite savo maisto racioną produktais, turinčiais šio vitamino: žuvimi, kiaušiniais, sviestu ir margarinu.
 

Maisto papildai ir vitaminai

Fitoterapinių bei homeopatinių preparatų sudėtyje esančios augalinės kilmės medžiagos, teigiamai veikiančios hormonų svyravimus, vartojamos ir gaminant maisto papildus. Sukurti pačios gamtos, jie išties naudingi ir klimakterinio amžiaus moterims.
Fitoestrogenai - tai augaliniai estrogenai, medžiagos, panašios į žmogaus estrogenus. Manoma, kad fitoestrogenai gali padėti sureguliuoti karščio bangas, gausų prakaitavimą, tačiau tokių klimakso pokyčių, kaip išnykusios mėnesinės, osteoporozė, jis neveikia. Sojos pupelės - vienintelis ankštinis augalas, kuriame yra daug izoflavono (fitoestrogeno). Izoflavono gausu sojos miltuose (apie 2000 mg/g), tačiau sojos padaže - tik pėdsakai. Kasdien reikėtų gauti 60-100 mg sojos izoflavono. Kadangi europiečiai retai suvartoja tokį kiekį, patariama vartoti sojos izoflavono papildų.
Fitoestrogenų, nors ir ne tokia didelė koncentracija, yra ir kituose vaistiniuose augaluose: kininiame ženšenyje (Panax ginseng), skaistminyje (Vitex agnus castus), blakėžudėje (Cimcifuga racemosa). Menopauzės simptomus slopina nakvišos aliejus, pilkasis saldymedis, ginkmedis. Vartojančioms šių augalų preparatų būtina gydytojo priežiūra.
Menopauzės metu rekomenduojama vartoti vitaminų E, C, D, magnio, seleno, cinko, lecitino ir minėto kalcio.
 

Kokia fizinė veikla tinkamiausia šiuo gyvenimo periodu?

Moteris pati puikiai jaučia, ko reikia jos kūnui. Svarbu nepersitempti, atsisakyti itin sunkaus fizinio krūvio. Sportuoti patartina dar prieš menopauzę - kasdien mankštinkitės po 20-30 minučių. Jei iki tol nesportavote, ilginkite mankštinimosi laiką pamažu. Rinkitės lengvą ir malonią fizinę veiklą: bėgiokite, plaukiokite, važinėkite dviračiu. Stenkitės kuo daugiau vaikščioti. Judėjimas, fizinio krūvio ir atsipalaidavimo kaitaliojimas ne tik skatina kaulų audinio atsinaujinimą, bet ir veikia reguliacinius smegenų centrus. Stiprindamos raumenis, palaikančius stuburą, sumažinsite osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
 

Kokia moters, sulaukusios gyvenimo rudens, sveikatos formulė?

Fizinis aktyvumas, grynas oras ir pasitikėjimas savimi. Nuspręskite, ko iš tiesų norite, raskite veiklą, kuri suteiktų jums malonumo ir ramybę. Nepersidirbkite ir būtinai skirkite laiko poilsiui.