){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Klimakso simptomai yra įvairūs, iš viso jų suskaičiuojama apie trisdešimt penkis. Tačiau labiausiai moters elgsenos pokyčius klimakteriniu laikotarpiu lemia vazomotoriniai, psichologiniai ir šalinimo-lytinės sistemos simptomai. Karščio pylimas bei gausus prakaitavimas gali varginti ir naktį, todėl sutrinka miegas, moteris jaučia nuovargį, silpnumą, tampa dirgli. Kai kuriais atvejais ima kamuoti depresija. Dėl nenumaldomo noro šlapintis, įtampos šlapimo nelaikymo, staiga užsinorėjus moterį apima gėdos jausmas. Makšties sausmė gali lemti skausmingus lytinius santykius, todėl imama vengti intymių santykių su sutuoktiniu – miegamajame po baimės, šaltumo ir galvos skausmų šydu slepiasi paprasti fiziologiniai dalykai. Juos būtų galima ir reikėtų kuo skubiau išspręsti, vartojant lubrikantus ar gydytojo rekomenduojamus medikamentus. Odos sausmė, raukšlės, retėjantys plaukai, lūžinėjantys nagai taip pat mažina pasitikėjimą savimi. Išgyvendama išvaizdos pokyčius, moteris nebesijaučia moteriška ir patraukli.
Susidūrus su fizinėmis bei psichologinėmis problemomis, moters elgesį dažniausiai lemia baimė ir neigimas. Tačiau gerai žinodama, kas su ja vyksta klimakteriniu laikotarpiu, bei suprasdama naujų simptomų atsiradimo neišvengiamumą, moteris be baimės gali imtis aktyviai spręsti iškilusias problemas. Reikėtų suprasti, kad klimakterinis laikotarpis – tai dar vienas gyvenimo tarpsnis, kurį galima išnaudoti, suteikiant sau kuo daugiau malonumo. Sulaukusi 45–55 metų, moteris turi daugiau laisvo laiko sau, nes vaikai jau suaugę, ji gali užsiimti mėgstama veikla, skirti daugiau dėmesio tarpusavio santykių su sutuoktiniu gerinimui.
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Viktorijos Tarasevičienės, besikreipiančios moterys dažnai neturi būtinos informacijos, kaip palengvinti fizinius klimakterinio laikotarpio negalavimus. Stipriau pasireiškiančių simptomus malšinti galima pradėti homeopatiniais preparatais Rekomenduojama vartoti maisto papildus, turinčius vertingų izoflavonų, kurie dar vadinami augaliniais estrogenais, padedančiais sumažinti karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Izoflavonai gaunami iš sojų ir vijoklinio augalo kudzu. Į estrogenus panašių savybių turi ir dar viena žinoma gyduolė, lietuviškai vadinama kekine blakėžude (lot. Cimicifuga racemosa). Jeigu efektyvumas nepakankamas, gydytojas ginekologas, įvertinęs moters būklę, galbūt skirs pakeičiamąją hormonų terapiją. Klimakteriniu laikotarpiu reikėtų nepamiršti vartoti kalcio, B grupės vitaminų, vitamino D3 ir nakvišų aliejaus. Pastarasis padeda kovoti su nemiga. Taip pat itin svarbūs antioksidatoriai – vitaminas E, selenas, chromas.
Makšties atrofijai gydyti ir su ja susijusiems simptomams (makšties sausumo, išorinių lyties organų ir makšties dirginimo, niežėjimo, skausmingų lytinių santykių) šalinti skiriamos estrogenų žvakutės į makštį (kartą per savaitę). Jos yra efektyvios ir gerai toleruojamos, pašalinis poveikis pasireiškia retai. Paprastas, bet veiksmingas būdas palengvinti lytinių santykių metu jaučiamą diskomfortą dėl makšties išsausėjimo – įvairūs lubrikantai. Apie juos brandaus amžiaus moterys dažnai neturi jokios informacijos. Šeimos gydytojas, atlikęs tyrimus ir išsiaiškinęs, kad moterį varginančios sveikatos problemos priklauso klimakterinio laikotarpio periodui, galėtų patarti, kokiais medikamentais šalinti fizinius simptomus. Dėl geresnės psichologinės būklės jis galėtų moterį nusiųsti pas psichoterapeutą, kad šis išsiaiškintų, kokie išgyvenimai moterį kamuoja ir kaip ji pati galėtų sau padėti. Be to, moteriai vertėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, sveikai maitintis, sportuoti ir laikytis dienos režimo.
Kalbėjimasis šeimoje taip pat yra puiki psichoterapija, kadangi tuomet kamuojantys dalykai nebeatrodo tokie baisūs, be to, drauge galima rasti daugiau sprendimų, kaip išsaugoti darną ir ramybę šeimoje. Artimieji turėtų labiau pasirūpinti išorinius ir vidinius kūno pakitimus išgyvenančia moterimi, parodydami dėmesį, pagarbą ir supratimą, išklausydami moterį ir nuolat primindami, jog ji yra mylima.
Fizinėmis, medicinos, psichologinėmis priemonėmis padėdama savo kūnui, suvokdama savo brandos privalumus, moteris ne tik susidoros su klimakterinio laikotarpio sukeltais nepatogumais, bet pagerės ir jos nuotaika. Tuomet ir santykiai su šalia gyvenančiais šeimos nariais ims gėrėti. Idealu, jei yra galimybė su šeimos nariais apie tai pasikalbėti – išklausymas, supratimas ir tolerancija tik sutvirtina tarpusavio santykius, palengvindami moters išgyvenimus ir mažindami stresinę situaciją namuose. Žinodami, kokie veiksniai lemia moters elgesį, artimieji galės lengviau prisitaikyti prie jos nuotaikų kaitos ir padėti, vengdami nereikalingų konfliktinių situacijų. Kai moteris jaus palaikymą ir supratimą, ji labiau pasitikės savimi, o vidinė ramybė sugrąžins jėgas ir norą puoselėti darną ir jaukumą šeimoje.
Susidūrus su fizinėmis bei psichologinėmis problemomis, moters elgesį dažniausiai lemia baimė ir neigimas. Tačiau gerai žinodama, kas su ja vyksta klimakteriniu laikotarpiu, bei suprasdama naujų simptomų atsiradimo neišvengiamumą, moteris be baimės gali imtis aktyviai spręsti iškilusias problemas. Reikėtų suprasti, kad klimakterinis laikotarpis – tai dar vienas gyvenimo tarpsnis, kurį galima išnaudoti, suteikiant sau kuo daugiau malonumo. Sulaukusi 45–55 metų, moteris turi daugiau laisvo laiko sau, nes vaikai jau suaugę, ji gali užsiimti mėgstama veikla, skirti daugiau dėmesio tarpusavio santykių su sutuoktiniu gerinimui.
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Viktorijos Tarasevičienės, besikreipiančios moterys dažnai neturi būtinos informacijos, kaip palengvinti fizinius klimakterinio laikotarpio negalavimus. Stipriau pasireiškiančių simptomus malšinti galima pradėti homeopatiniais preparatais Rekomenduojama vartoti maisto papildus, turinčius vertingų izoflavonų, kurie dar vadinami augaliniais estrogenais, padedančiais sumažinti karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Izoflavonai gaunami iš sojų ir vijoklinio augalo kudzu. Į estrogenus panašių savybių turi ir dar viena žinoma gyduolė, lietuviškai vadinama kekine blakėžude (lot. Cimicifuga racemosa). Jeigu efektyvumas nepakankamas, gydytojas ginekologas, įvertinęs moters būklę, galbūt skirs pakeičiamąją hormonų terapiją. Klimakteriniu laikotarpiu reikėtų nepamiršti vartoti kalcio, B grupės vitaminų, vitamino D3 ir nakvišų aliejaus. Pastarasis padeda kovoti su nemiga. Taip pat itin svarbūs antioksidatoriai – vitaminas E, selenas, chromas.
Makšties atrofijai gydyti ir su ja susijusiems simptomams (makšties sausumo, išorinių lyties organų ir makšties dirginimo, niežėjimo, skausmingų lytinių santykių) šalinti skiriamos estrogenų žvakutės į makštį (kartą per savaitę). Jos yra efektyvios ir gerai toleruojamos, pašalinis poveikis pasireiškia retai. Paprastas, bet veiksmingas būdas palengvinti lytinių santykių metu jaučiamą diskomfortą dėl makšties išsausėjimo – įvairūs lubrikantai. Apie juos brandaus amžiaus moterys dažnai neturi jokios informacijos. Šeimos gydytojas, atlikęs tyrimus ir išsiaiškinęs, kad moterį varginančios sveikatos problemos priklauso klimakterinio laikotarpio periodui, galėtų patarti, kokiais medikamentais šalinti fizinius simptomus. Dėl geresnės psichologinės būklės jis galėtų moterį nusiųsti pas psichoterapeutą, kad šis išsiaiškintų, kokie išgyvenimai moterį kamuoja ir kaip ji pati galėtų sau padėti. Be to, moteriai vertėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, sveikai maitintis, sportuoti ir laikytis dienos režimo.
Kalbėjimasis šeimoje taip pat yra puiki psichoterapija, kadangi tuomet kamuojantys dalykai nebeatrodo tokie baisūs, be to, drauge galima rasti daugiau sprendimų, kaip išsaugoti darną ir ramybę šeimoje. Artimieji turėtų labiau pasirūpinti išorinius ir vidinius kūno pakitimus išgyvenančia moterimi, parodydami dėmesį, pagarbą ir supratimą, išklausydami moterį ir nuolat primindami, jog ji yra mylima.
Fizinėmis, medicinos, psichologinėmis priemonėmis padėdama savo kūnui, suvokdama savo brandos privalumus, moteris ne tik susidoros su klimakterinio laikotarpio sukeltais nepatogumais, bet pagerės ir jos nuotaika. Tuomet ir santykiai su šalia gyvenančiais šeimos nariais ims gėrėti. Idealu, jei yra galimybė su šeimos nariais apie tai pasikalbėti – išklausymas, supratimas ir tolerancija tik sutvirtina tarpusavio santykius, palengvindami moters išgyvenimus ir mažindami stresinę situaciją namuose. Žinodami, kokie veiksniai lemia moters elgesį, artimieji galės lengviau prisitaikyti prie jos nuotaikų kaitos ir padėti, vengdami nereikalingų konfliktinių situacijų. Kai moteris jaus palaikymą ir supratimą, ji labiau pasitikės savimi, o vidinė ramybė sugrąžins jėgas ir norą puoselėti darną ir jaukumą šeimoje.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę