Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai.
Ištikimi linams
Į Bagaslaviškį iš Biržų persikraustę ir ten ūkininkauti ėmęsi Vošteriai augina grūdines kultūras: kviečius, rugius, miežius, avižas ir rapsus, linus, žirnius. Augina ir vaistinių augalų – kmynų, vaistinių taukių (kaulažolių). Tačiau didžiąją turimos žemės dalį – 60 ha – skyrė linams. Kadangi linų pluoštą Lietuvoje tuo metu nustojo supirkti, ūkininkams nieko kito neliko, kaip patiems spausti sėmenų aliejų. O tai darydami negalėjo nesidomėti, kuo vertingas šis produktas. Ūkininkas bendrauja su mokslininkais, todėl žino ir nemažai mokslinių duomenų.
Pasak B. L. Vošterio, šalto spaudimo sėmenų aliejus nuo seno mūsų krašte ypač vertintas ir vartotas šaltuoju metų laiku. Vargu ar tada žinota, kuo jis organizmui naudingas. Kol nebuvo mokslinių tyrimų, žmonės vadovaudavosi logika: jeigu valgydami produktą gerai jaučiasi, nuotaika gera, energijos nestinga ir pilvo neskauda – maitinasi teisingai.
B. L. Vošteris pasakoja sužinojęs, kad sėmenų aliejus saugo skrandį ir žarnyną nuo sudirginimo, slopina žarnyno uždegimus, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą, padeda audiniams regeneruotis.
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad linų sėmenyse esantys lignanai ir omega-3 rūgštys, šalindami iš organizmo laisvuosius radikalus ir cholesterolį, padeda efektyviai kovoti su širdies ligomis, aukštu kraujo spaudimu, kraujagyslių funkcijos nepakankamumu, taip mažindami insulto ir infarkto, kitų širdies ligų pavojų. Linų produktai padeda stiprinti ir plaučius, slopinti uždegimus, palengvina kvėpavimą ir atsikosėjimą, sumažina gliukozės kiekį kraujyje. Linų sėmenų aliejuje esančios medžiagos, visų pirma omega-3 rūgštys, padeda normalizuoti centrinės nervų sistemos veiklą, todėl naudingos dažnai patiriantiems stresą ir jaudulį. Šis aliejus naudingas ir sąnariams dėl mineralų ir omega-3 ir 6 rūgčių, gerina kalcio, magnio pasisavinimą, todėl greitina sąnarių traumų gijimą, švelnina jų skausmus, malšina uždegimą.
Išbandyti kompresai
Prieš aštuonerius metus B. L. Vošteriui pradėjo skaudėti sąnarius. Kairės kojos negalėjo lankstyti. O blogiausia, kad skausmas kamavo ne tik vaikštant, bet ir miegoti neleido.
„Vaistai nepadėjo, gydytojai pasiūlė ruoštis operuotis, pakeisti abu kelio sąnarius. Tačiau sumaniau pabandyti padėti sau pats – juk žinojau ir apie sėmenų aliejaus naudą sąnariams. Dėjau sėmenų aliejaus tirščių kompresus. Padėjo. Tada sumojau, kad gal bus dar efektyviau, jeigu į tuos tirščius pridėsiu ir kaulažolės šaknų – liaudies medicina teigia, kad ši vaistažolė geriausiai regeneruoja kremzles ir gydo kaulus. Skausmai nurimo. Tik kompresą uždėti nelengva, aliejaus tirščiai skystoki“, – pasakojo ūkininkas.
Daug sveikatinimosi būdų
Prieš trejus metus B. L. Vošteris sumanė pabandyti 10 dienų badauti ir išsiruošė į Neįgaliųjų sąjungos organizuotą vasaros badavimo stovyklą, kuriai vadovavo gydytoja Filomena Taunytė. Ir badaudami žmonės tris kartus per dieną rinkdavosi prie bendro stalo ir kartu draugiškai pabendraudavo, pasidalindavo savo patirtimi ir... išgerdavo vandens.
„Kai nevalgo būrys žmonių, badauti daug lengviau negu būtų vienam namuose. O kai dar numatyti ir pokalbiai, ekskursijos, paskaitos, kiekviena diena užimta, apie maistą mažiau galvoti norisi. Po badavimo viskas labai skanu. Tačiau, po badavimo pradėjus valgyti, svarbu laikytis visų rekomendacijų, kol sugrįžtama prie normalaus valgio“, – pasakojo Vošteris.
Nors tada jam buvo jau septyniasdešimt treji, o nuo 70 metų badauti nerekomenduojama, Liubomiras lengvai ištvėrė išbandymą ir po badavimo jautėsi gerai.
Sužinojęs, kad vieno produkto dietos organizmą valo nė kiek ne prasčiau negu badas, pasiryžo jas išbandyti. Nutarė valgyti avižų košę (juk belukštes avižas augina jau beveik 20 metų), 3–4 kartus per dieną po 3 šaukštus. Košė skalsi, o jei kiek trūksta, arbatos ir vandens galima gerti kiek nori. Per 10 dienų tokios dietos numetami apie 5 kg svorio.
Tačiau didžiausiu laimėjimu ūkininkas laiko ne tai, o kad galva tapo daug lengvesnė, atmintis pagerėjo, gyvenimas tarsi prašviesėja. Taip pat sužinojo, kad valgyti tik košes yra daug lengviau negu badauti. O rezultatas ne prastesnis.
Vis nauji atradimai
B. L. Vošteris neslepia, kad išbandyti netradicinius gydymosi būdus jis turėjo stiprų motyvą. Sužinojęs apie prostatos išvešėjimą, grasinantį vėžiu, Liubomiras išgirdo apie vadinamąjį Ševčenkos metodą, siūlantį 30 ml degtinės 5 minutes suplakti su 30 ml nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus ir išgerti prieš pusryčius ir vakare prieš miegą. Tokį mišinį reikia gerti 10 dienų, po to 5 dienų pertrauka, vėl 10 dienų gerti ir 5 dienų pertrauka, tada taip pat trečiąkart. Tada 2 savaičių pertrauka ir vėl iš naujo.
Kadangi B. L. Vošteris spaudžia sėmenų aliejų ir žino jo privalumus, nedvejodamas juo pakeitė nerafinuotą saulėgrąžų aliejų – daug vertingesnis. Šį netradicinį vaistą B. L. Vošteris vartojo dvejus metus. Labai gerai jautėsi.
Tada sužinojo apie biochemikės dr. Joanos Badvig prieš pusšimtį metų pasiūlytą kitą receptą – sveikatai išsaugoti rekomenduojantį kasdien suvalgyti po 100 g varškės su 5 g linų sėmenų aliejaus, sergant – 3 šaukštus aliejaus su tiek pat šviežios varškės pusryčiams.
„Ryte atsikėlus gerai išgerti gryno vandens ar su citrina. Po keliolikos minučių valgau su sėmenų aliejumi sumaišytą varškę. Geriausia be duonos. Tada iki pietų nieko kito nereikėtų valgyti. Jeigu esi užsiėmęs, ir nenori“, – pasakojo B. L. Vošteris.
Sudedamosios jaunystės eliksyro dalys
Žvelgiant į B. L. Vošterį sunku patikėti, kad jis jau beveik įpusėjęs aštuntą dešimtį. Janina Vošterienė jaunesnė penkeriais metais, bet jai duotum ne daugiau kaip šešiasdešimt.
Janinos atsakomybė ūkyje yra gėlės, vaistažolės, daržas ir paukščiai (be būrio vištų augina ir 2 stručius), Liubomiro – ūkis ir aliejaus, avižinių dribsnių gamyba, jų realizacija. Į turgelius Vilniuje ūkininkai išsiruošia 2 kartus per savaitę.
„Daug judame, tai padeda išlaikyti fizinę formą. Valgome daugiausia savo ūkyje užaugintus produktus, jie sveikiau nei pirktiniai. Ir tvirtai žinome, kad geriau ligos profilaktika negu jos gydymas“, – sakė vyriškis.
O Janina pastebėjo, kad jų šeima turi ir kitą sveikatos palaikymo būdą – beveik visą gyvenimą dalyvavo meno saviveikloje, šoko ir dainavo.
Ūkiniame pastate, kuriame spaudžiamas aliejus, yra ir patalpėlė, kur susėda pasidairyti užsukę moksleivių ekskursijos ir kiti svečiai, verdamos ir skanaujamos avižų, žirnių košės, ūkininkas pasakoja apie sėmenų aliejaus, avižų ir žirnių gydomąsias savybes. Atsiverčiau svečių knygą. Joje skaičiau padėkas už sudarytą galimybę susipažinti su grūdinėmis kultūromis, vaistiniais augalais, puikų aliejų. Tokie atsiliepimai taip pat padeda būti sveikesniems.
Daiva Červokienė
Vaistininkas dr. Juozas Vasiliauskas:
Visame pasaulyje sėmenų aliejus vertinamas kaip maisto papildas ir kaip profilaktikos priemonė nuo įvairių ligų ar negalavimų. Jame, palyginti su kitais dažniausiai vartojamais polinesočiaisiais aliejais, yra daugiausia omega 3 rūgšties – 2 kartus daugiau nei žuvų taukuose.
Sėmenų aliejus seniai ir labai įvairiai vartojamas liaudies medicinoje. Jis labai tinka sergantiesiems ateroskleroze, lėtiniu skrandžio uždegimu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, atsikosėjimui palengvinti. Svarbu vartoti šalto spaudimo sėmenų aliejų, kitoks netinka.
Ševčenkos metodas vėžiui gydyti jau senai žinomas ir plačiai naudojamas. Nors patikimų jo tyrimų nėra, pažįstu ne vieną taip išsigydžiusį žmogų, kai kas taip mažina kraujo spaudimą.
Sėmenų aliejus su kaulažole sąnariams gydyti – liaudies medicinos išmintis. Svarbu gerai sumaišyti ir suplakti prieš dedant kompresą. Varškę su sėmenų aliejumi taip pat deda kaip kompresus. Gerai susimaišo, šildo ir rezorbuojasi, aminorūgštys mažina uždegimo procesus.
Kaip ūkininko, kuris augino daug linų, sūnus gerai atsimenu, kaip tėvas parsiveždavo bidoną šalto spaudimo aliejaus ir maišelį sėmenų išspaudų. Maistui naudojo tik šį aliejų, kitokio nepirkdavo.
Su sėmenimis ir jo aliejumi gamindavo daug įvairių vaistų gyvuliams.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas
Juozas Ruolia:
Sėmenų aliejuje dominuoja nesočiosios riebalų rūgštys, kurios yra labai svarbios kaulų čiulpams, kraujo ląstelių sienelių formavimui, kepenims dėl fermentų. Sėmenų aliejuje nesočiosios riebalų rūgštys yra natūralios erdvinės sandaros, todėl kepenyse nereikia jų perdirbti. Šių nepakeičiamų mūsų organizmui rūgščių, žinoma, yra ir kituose produktuose, tačiau linų sėmenų aliejuje jų santykis labai mums palankus. Geriausia vartoti šalto spaudimo linų sėmenų aliejų, jo nepatariama kaitinti, tik užpilti salotas, košes ir pan. Tik ne visi žmonės šį vertingą produktą toleruoja dėl specifinio skonio.
Deja, sėmenų aliejaus nuo vėžio apsaugantis poveikis mokslininkų nėra rimtai tyrinėtas, tad šio klausimo negaliu komentuoti.
Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė:
Linų sėmenų aliejus turi daug alfa linoleno riebalų rūgšties. Kuo ji naudinga? Riebalų rūgščių biologija sudėtinga, bet kokie teiginiai apie jų įtaką sveikatai, savijautai, gydymui turi būti pagrįsti.
Šie riebalai yra geras energijos šaltinis, ląstelių membranų sudedamoji dalis, teigiamai veikia uždegimo procesą, galbūt mažina lėtinių ligų riziką. Kaip šie riebalai „elgiasi“ organizme, t.y. fiziologinis jų poveikis yra labai sudėtingas, tik pradedamas nagrinėti.
Linų sėmenys taip pat turi daug baltymų, magnio, fosforo, kalio, kalcio, vitaminų. Tikrai gerai ištirtos linų sėmenų skaidulinės medžiagos, kuriose yra ir koloidinių medžiagų – gleivių. Šios medžiagos sujungia vandenį žarnose ir padidina žarnų turinio kiekį, dėl to veikiami tempimo receptoriai ir skatinama peristaltika. Be to, linų sėmenys didina žarnų turinio galimybę sujungti vandenį, todėl išmatos tampa minkštesnės, tuštinimasis lengvesnis.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę