Gydomosios pirčių savybės žinomos jau seniai. Graikai tai perėmė iš senovės Rytų šalių. Hipokratas ir kiti senovės graikų gydytojai kaip gydomąją priemonę ligoniams skirdavo įvairias pirčių procedūras. Sokratas sakė: ,,Pirtis valo ne tik mano kūną, bet ir visą mano esybę“. Pirtį mėgo ir Elados stipruoliai. Kiekviena gimnazija, kurioje mokslus eidavo turtingų vergvaldžių sūnūs, turėjo savo saunas ar garų pirtis, šiltas ir šaltas vonias, baseinus, masažo kambarius.
Pirtis vertino ir Senovės Romos aukštuomenė. Imperatoriaus Karakalos pirtis, tuomet vadinta terma buvo labai prabangi -Joje su didelėmis salėmis kūno kultūrai, dideliais ir gražiais baseinais, susirinkimų salėmis, biblioteka. Žlugus Romos imperijai tokios pirtys buvo uždraustos.
Rusų kareiviai, lydėję Petrą I į Amsterdamą ir Paryžių, nustebino vietos gyventojus – po rusiškos pirties, nepaisydami šalčio, jie bėgiodavo po sniegą ar maudydavosi upėje.
Suomiai sako, kad sauna gali naudotis kiekvienas, kuris gali iki jos ateiti. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kai kuriomis ligomis, reikėtų pasitarti su gydytoju, nes sausas ir karštas oras gali pakenkti.
Draudžiama vanotis ir kaitintis sergant plaučių tuberkulioze, bronchų astma, širdies ir kraujagyslių ligomis (ypač ateroskleroze, hipertonine liga, endokarditu, perikarditu, patyrus miokardo infarktą, sergant vainikinių širdies kraujagyslių ligomis). Taip pat nepatartina kaitintis sergant onkologinėmis, kai kuriomis nervų ir psichikos ligomis, pvz. epilepsija. Negalima kaitintis po galvos traumų, sergant opine liga, pasižyminčia kraujavimu, karščiuojant, sergant mažakraujyste, esant menstruacijoms, sergant inkstų, kepenų ligomis. Pirties procedūros taip pat nerekomenduotinos po sunkaus fizinio darbo, labai pavargus, vėlai vakare ir ypač prieš miegą.
1. Eiti į sauną patartina praėjus 2 – 3 val. po valgio, nes sočiai pavalgius bus per daug varginama širdis.
2. Prieš įeidami į sauną apsipilkite vandeniu (nueikite į dušą).
3. Ant galvos užsidėkite medžiaginę kepuraitę, kad apsaugotumėte galvą nuo aukštos temperatūros.
4. Kaitinkitės 7 – 10 min., trumpai išeikite ir vėl sugrįžkite. Iš viso reikėtų pasivaikščioti ten ir atgal 2 – 3 kartus. Kaitinantis galima sėdėti arba gulėti. Patartina, kad kojos būtų pakeltos aukščiau galvos lygio.
5. Jei į sauną atėjote pirmą kartą, kaitinkitės tik 4 – 6 min. ir tik vieną kartą.
6. Po kiekvieno pasikaitinimo apsipilkite šaltu vandeniu arba trumpam pasinerkite į baseiną.
7. Po visų procedūrų pailsėkite bent 10 – 15 minučių.
8. Prausimosi metu nevartokite alkoholinių gėrimų. Nepatartina gerti net alaus, nes alus, kaip ir kiti alkoholiniai gėrimai, alina širdį ir inkstus.
9. Jei norisi gerti, nedideliais gurkšneliais išgerkite stiklinę stiprios karštos arbatos, geriau su medumi negu su cukrumi. Galima gerti mineralinį vandenį, sultis, gydomąją ar vitamininę arbatas. Arbata ne tik numalšina troškulį, bet ir sudrėkina burną, gerklę, su arbata gauname tanino, eterinių aliejų, kofeino, vitaminų. Po pirties nepatartina gerti šaltų gėrimų. Netiesa, kad šaltas gėrimas geriau malšina troškulį. Šaltas gėrimas atvėsina tik burną, o karštas sumažina bendrą kūno temperatūrą.
Karštas, sausas oras stimuliuoja ir tonizuoja viso organizmo veiklą, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių bei kaulų ir raumenų sistemą, gerina bendrą savijautą, aktyvina smegenų, plaučių, nervų sistemos veiklą. Plaučiai garo pirtyje atlieka termoreguliacinę funkciją. Kvėpavimas tampa dažnesnis ir gilesnis, todėl sumažėja dujų apykaita organizmo ląstelėse ir kraujyje, padidėja atsparumas išoriniams aplinkos veiksniams. Išėjus iš pirties lengva kvėpuoti. Kadangi pirtis teigiamai veikia širdies darbą, pagerėja ne tik odos kraujotaka, daugiau kraujo priplūsta į raumenis, sąnarius, galvos ir nugaros smegenis, plaučius ir kitus organus. O nuo geros kraujo apytakos labai priklauso žmogaus sveikata ir atsparumas ligoms. Ypač pirtis tinka patempus raumenis, esant sąnarių skausmams, sergant radikulitu, raumenų ir nervų uždegimu bei panašiomis ligomis. Pirtyje paspartėja medžiagų apykaitos procesai, greičiau atsigaunama po didesnio fizinio krūvio. Pirtis teigiamai veikia endokrinines liaukas, centrinę ir periferinę nervų sistemą. Vadinasi, teigiamai veikia žmogaus psichiką. Ne veltui suomių patarlė sako: ,,Pyktis ir neapykanta sudega saunoje“.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę