Alzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe.
Kas yra demencija?
Demencija vadinamas sveikatos sutrikimas, kai dėl įvairių ligų, kuriomis serga pacientas, krenta jo intelektiniai sugebėjimai, o kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės paciento funkcijos. Jam tampa sudėtinga tinkamai suvokti įvairius dėsnius; jam būdingi elgesio pakitimai; vėliau gali atsirasti ir įvairių fizinių simptomų.
Demencija sergantis pacientas po truputėlį praranda sugebėjimus pasirūpinti savimi ir tinkamai reikšti emocijas, pavyzdžiui, jam tampa sunku nusiprausti ar apsirengti. Pacientui būdingos skurdžios emocijos arba, priešingai, agresyvumas, įtarumas, pykčio ar nepasitikėjimo kitais priepuoliai. Demencija sergantis pacientas vieną akimirką gali graudžiai verkti, o kitą – visai netikėtai prapliupti juoku.
Stebimas dėmesio ir koncentracijos pablogėjimas, įvairūs orientacijos sutrikimai, mąstymo sulėtėjimas. Pacientas gali pamiršti, kaip reikia skaičiuoti ar rašyti. Iš pradžių jis pamiršta tik pavienius dalykus, tačiau vėliau sutrinka jo suvokimas apie jį patį ir jo sugebėjimas orientuotis vietoje ir laike. Taip pat gali sutrikti miegas ir kalba, susiaurėti interesų ratas.
Kaip paplitusi demencija?
Demencijos sindromas arba senatvinė silpnaprotystė – dažnai pasitaikantis sveikatos sutrikimas. Kuo žmogaus amžius vyresnis, tuo demencijos tikimybė didesnė. Tarkime, į septintąją dešimtį įžengusių gyventojų tarpe ši liga gali kamuoti apie 1-2 procentus visų pacientų, o štai 80-90 metų amžiaus grupėje liga gali kamuoti net iki 15-20 proc. pacientų. Statistika rodo, kad priešpaskutinį ar paskutinį dešimtmetį iki garbingo 100-ojo gimtadienio skaičiuojančių pacientų tarpe demencija gali būti palietusi net iki 40 procentų pacientų. Literatūros duomenys rodo, kad Alzheimerio liga – labiausiai paplitusi demencijos forma ir ji gali sudaryti apie 65 – 75 procentus visų senatvinės silpnaprotystės atvejų. Tai reiškia, kad ligos reikšmė – labai didelė, ypač tuomet, kai žmogaus gyvenimo trukmė nuolat ilgėja.
Kodėl taip svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą?
Alzheimerio liga yra lėtinė ir nuolat progresuojanti liga, kurią ankstyvose vystymosi stadijose pažaboti kur kas lengviau nei vėlyvosiose vystymosi stadijose. Ankstyva ligos diagnozė turi keletą pliusų, pavyzdžiui, jei liga aptinkama anksčiau, tuomet paciento elgesį suprasti kur kas lengviau. Tokiu atveju paprasčiau ne tik pačiam pacientui, bet ir jo namiškiams – vis dar įmanoma „susikalbėti“, sužinoti tikruosius paciento poreikius ir panašiai. Jei liga diagnozuojama ankstyvosiose stadijose, pats pacientas gali nuspręsti, koks gydymas jam priimtiniausias.
Labai gaila, tačiau ši liga itin dažnai diagnozuojama gana vėlai, kai svarbiausias pagalbos būdas tampa kuo didesnis komforto suteikimas jau sunkiai sergančiam pacientui – t.y. geriausiai tokiu atveju tinkama slauga.
Manoma, kad savalaikę ligos diagnostiką apsunkina keletas reiškinių:
Ką daryti, jei Jūs ar Jūsų artimasis patiria panašius simptomus?
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Laiku atpažintą ligą daugeliu atvejų galima sėkmingai kontroliuoti. Daug vilties šios ligos gydyme teikia „išmaniaisiais“ vaistais vadinami nootropai, kurie veiksmingai gerina pažintines (kognityvines) funkcijas. Jie padeda kontroliuoti pažinimo funkcijų nepakankamumą, kuris atsiranda sergant Alzheimerio liga, kraujagysline demencija, patyrus insultą, traumą ir panašiai. Jie gali būti naudingi stokojant gebėjimo mokytis ir senstant, todėl gydytojas gali nuspręsti Jums skirti nootropus ne tik Alzheimerio ligos atveju.
Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę