Kaip pasireiškia Alzheimerio liga?

Alzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe.

 

Kas yra demencija?

 

Demencija vadinamas sveikatos sutrikimas, kai dėl įvairių ligų, kuriomis serga pacientas, krenta jo intelektiniai sugebėjimai, o kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės paciento funkcijos. Jam tampa sudėtinga tinkamai suvokti įvairius dėsnius; jam būdingi elgesio pakitimai; vėliau gali atsirasti ir įvairių fizinių simptomų.

Demencija sergantis pacientas po truputėlį praranda sugebėjimus pasirūpinti savimi ir tinkamai reikšti emocijas, pavyzdžiui, jam tampa sunku nusiprausti ar apsirengti. Pacientui būdingos skurdžios emocijos arba, priešingai, agresyvumas, įtarumas, pykčio ar nepasitikėjimo kitais priepuoliai. Demencija sergantis pacientas vieną akimirką gali graudžiai verkti, o kitą – visai netikėtai prapliupti juoku.

Stebimas dėmesio ir koncentracijos pablogėjimas, įvairūs orientacijos sutrikimai, mąstymo sulėtėjimas. Pacientas gali pamiršti, kaip reikia skaičiuoti ar rašyti. Iš pradžių jis pamiršta tik pavienius dalykus, tačiau vėliau sutrinka jo suvokimas apie jį patį ir jo sugebėjimas orientuotis vietoje ir laike. Taip pat gali sutrikti miegas ir kalba, susiaurėti interesų ratas.

 

Kaip paplitusi demencija?

 

 

Demencijos sindromas arba senatvinė silpnaprotystė – dažnai pasitaikantis sveikatos sutrikimas. Kuo žmogaus amžius vyresnis, tuo demencijos tikimybė didesnė. Tarkime, į septintąją dešimtį įžengusių gyventojų tarpe ši liga gali kamuoti apie 1-2 procentus visų pacientų, o štai 80-90 metų amžiaus grupėje liga gali kamuoti net iki 15-20 proc. pacientų. Statistika rodo, kad priešpaskutinį ar paskutinį dešimtmetį iki garbingo 100-ojo gimtadienio skaičiuojančių pacientų tarpe demencija gali būti palietusi net iki 40 procentų pacientų. Literatūros duomenys rodo, kad Alzheimerio liga – labiausiai paplitusi demencijos forma ir ji gali sudaryti apie 65 – 75 procentus visų senatvinės silpnaprotystės atvejų. Tai reiškia, kad ligos reikšmė – labai didelė, ypač tuomet, kai žmogaus gyvenimo trukmė nuolat ilgėja.

 

Kodėl taip svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą?

 

Alzheimerio liga yra lėtinė ir nuolat progresuojanti liga, kurią ankstyvose vystymosi stadijose pažaboti kur kas lengviau nei vėlyvosiose vystymosi stadijose. Ankstyva ligos diagnozė turi keletą pliusų, pavyzdžiui, jei liga aptinkama anksčiau, tuomet paciento elgesį suprasti kur kas lengviau. Tokiu atveju paprasčiau ne tik pačiam pacientui, bet ir jo namiškiams – vis dar įmanoma „susikalbėti“, sužinoti tikruosius paciento poreikius ir panašiai. Jei liga diagnozuojama ankstyvosiose stadijose, pats pacientas gali nuspręsti, koks gydymas jam priimtiniausias.

Labai gaila, tačiau ši liga itin dažnai diagnozuojama gana vėlai, kai svarbiausias pagalbos būdas tampa kuo didesnis komforto suteikimas jau sunkiai sergančiam pacientui – t.y. geriausiai tokiu atveju tinkama slauga.

Manoma, kad savalaikę ligos diagnostiką apsunkina keletas reiškinių:

  • Galvojimas, kad senatvėje kažką užmiršti ar kažkaip netikėtai pasielgti yra visiškai normalu ir tai yra elementari senėjimo dalis;
  • Pats pacientas neigia tai, kad jam pasireiškia demencijos simptomai ir tinkamai neįvertina jų svarbos, be to, jis aktyviai neigia galimą pažintinių (kognityvinių) funkcijų vystymąsi;
  • Galvojimas, kad Alzheimerio ligos suvaldyti neįmanoma;
  • Medicininių tyrimų trukmė, atsirandančios išlaidos, laukimas ir t.t.

 

Ką daryti, jei Jūs ar Jūsų artimasis patiria panašius simptomus?

 

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Laiku atpažintą ligą daugeliu atvejų galima sėkmingai kontroliuoti. Daug vilties šios ligos gydyme teikia „išmaniaisiais“ vaistais vadinami nootropai, kurie veiksmingai gerina pažintines (kognityvines) funkcijas. Jie padeda kontroliuoti pažinimo funkcijų nepakankamumą, kuris atsiranda sergant Alzheimerio liga, kraujagysline demencija, patyrus insultą, traumą ir panašiai. Jie gali būti naudingi stokojant gebėjimo mokytis ir senstant, todėl gydytojas gali nuspręsti Jums skirti nootropus ne tik Alzheimerio ligos atveju.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai