){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jūros kopūstų skonį žinome daugelis, tik vieni juos mėgsta, o kiti nuo jų suka nosį... Dietologai mano, kad jūros kopūstams vis dėlto reikėtų rodyti daugiau pagarbos, mat jame slypi .
Išskirtinė sudėtis
Jūros kopūstai, arba laminarijos, – tai daugiametis augalas, kuris gali gyvuoti net 11–18 metų. Jų „sodai“ auga 4–10 metrų gylyje Baltosios, Karos, Juodosios, Japonų ir Ochotsko jūrų gelmėse. Laminarijos rūšių yra nemažai (apie 30), ir daugelis jų nuo neatmenamų laikų vartojamos maistui. Pavyzdžiui, Japonijoje žinoma apie 150 kulinarinių receptų su laminarijomis – gaminamos sriubos, salotos, ragu, užkepėlės, padažai, balandėliai ir pan. Džiovintus jūros kopūstus japonai vartoja kaip prieskonį, o šviežius marinuoja. Šis vandens augalas dažnai naudojamas ir gaminant kosmetiką.
Jūrų kopūstų cheminė sudėtis unikali: didelis kiekis aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų. Palyginti su paprastais kopūstais, laminarijose yra dvigubai daugiau fosforo, 11 kartų daugiau magnio, 16 kartų geležies, 40 kartų natrio. Tai bene vienintelis maistinio jodo šaltinis.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad jūros kopūstuose yra toks provitamino A kiekis, kaip ir vaisiuose – obuoliuose, slyvose, vyšniose, apelsinuose. Pagal vitamino B1 kiekį džiovinti jūros kopūstai nenusileidžia sausoms mielėms. 100 g sausų jūros kopūstų turi 10 mikrogramų vitamino B12. Džiovintose laminarijose vitamino C yra nuo 15 iki 240 mg, o žaliuose – 30–47 mg. Pagal vitamino C kiekį jūros kopūstai prilygsta apelsinams, žemuogėms, svogūnų laiškams, rūgštynėms. Jūros kopūstuose yra vitaminų D, K, PP.
Jūros kopūstai naudingi ir tuo, kad jų sudėtyje gausu biologiškai veiklių medžiagų – alginatų. Alginatus žinome kaip maiste naudojamus konservantus (E 400–404, E 406, E 421), tačiau tai nėra sveikatai žalingos medžiagos. Alginatai pirmiausia žinomi kaip ypač efektyvūs absorbentai, surenkantys ir iš organizmo šalinantys sunkiuosius metalus, organinės kilmės toksines medžiagas ir laisvuosius radikalus, t.y. tai, ką dažniau vadiname šlakais.
Neleidžia susirgti
Senovės Kinijos ir Japonijos gydytojai laminariją vadino jūros ženšeniu, mat žinojo, kad šis augalais padeda pavargusiam ar ligos iškamuotam žmogui atgauti jėgas. Sunku suskaičiuoti visas jūros kopūstų naudingąsias savybes, išvardysime tik keletą jų.
Švelniai valo virškinamąjį traktą. Aktyvūs sorbentai (manitas, algino rūgštis), patekę į žarnyną, tiesiog iššluoja nemažai jame susikaupusių nuodingų medžiagų.
Padeda išvengti jodo trūkumo, gerina skydliaukės veiklą. Skydliaukė yra svarbi endokrininė liauka, kuri turi įtakos medžiagų apykaitai. Normaliam hormonų išskyrimui būtina sąlyga – pakankamas jodo kiekis organizme. Šio mikroelemento dienos norma yra apie 200 mikrogramų. Jeigu vartojamo maisto produktuose jo nepakanka, prasideda kompensacinis skydliaukės didėjimo procesas, kuris dažnai tampa negrįžtamas. Tai organizmo reakcija į jodo trūkumą.
Kraujagyslėse neleidžia kauptis cholesteroliui. Jūros kopūstuose yra medžiagų, kurios tiesiog naikina kraujagyslėse prasidėjusį cholesterolio plokštelių susidarymo procesą. Ne be reikalo japonai 10 kartų rečiau serga ateroskleroze nei Vakarų šalių gyventojai.
Taip pat šiuos augaluose esantys polisacharidai, vitaminai, mikroelementai aktyvina kraujo cirkuliaciją, limfos nutekėjimą ir taip pat neleidžia susidaryti trombams. Be to, biologiškai veiklios medžiagos stimuliuoja ląstelių atsinaujinimo procesus.
Stiprina imunitetą, saugo nuo vėžio. Jūros kopūstuose esantis polisacharidų kompleksas stimuliuoja imuninę sistemą. Japonės ir kinės, kasdien vartojančios jūros kopūstus, daug rečiau serga krūties vėžiu nei jų bendraamžės Europoje.
Reguliuoja svorį ir padeda lieknėti. Jūros kopūstuose gausu ląstelienos, juose mažai kalorijų.
Padeda sutrikus lytinei funkcijai. Nuolat valgydami jūros kopūstus vyrai gali padėti sau normalizuoti sutrikusią prostatos funkciją. Be to, jie veikia kaip puikus afrodiziakas!
Daugelis sveikatą gerinančių jūros kopūstų savybių tikriausiai lėmė tai, kad Senovės Kinijoje imperatoriaus Kansi valdymo laikais šių augalų nevartojimas galėjo būti traktuojamas kaip antivalstybinis nusikaltimas. Yra duomenų, kad būta imperatoriaus įsako, įpareigojančio Kinijos piliečius kasdien vartoti jūros kopūstų. Jūros kopūstai buvo perkami už valstybės lėšas ir vežami į atokiausius šalies kampelius.
Ką pasirinkti
Jūros kopūstai jau seniai prarado egzotiško maisto statusą – dabar jų galima įsigyti bet kuriame prekybos centre ar sveiko maisto parduotuvėje. Kokius geriau pirkti?
Sausi jūros kopūstai yra išsaugoję visas naudingas medžiagas. Džiovinti jūros kopūstai turi būti lygios tekstūros, nesulipę. Tokia forma juos galima laikyti iki trejų metų – prieš vartojimą pakanka užmerkti šaltame vandenyje (terminis apdorojimas suardo jodą).
Marinuoti konservuoti jūros kopūstai gali būti saugomi kambario temperatūroje, atidaryti šaldytuve – ne daugiau nei 2 paras). Naudingiausias laikomi augalai, kurie užkonservuoti jų augimvietėse (Baltojoje, Barenco, Japonų jūrose) stikliniuose ar metaliniuose induose (plastikiniame inde laminarija praranda daugelį naudingų savybių). Geros kokybės jūros kopūstai turi būti elastingi, nekieti. Konservuojant paprastai naudojamas tik aliejus ir prieskoniai – jokių konservantų! Dietologai pataria nepirkti salotų, pagardintų majonezu, – kartais taip gamintojas bando paslėpti ne itin aukštą produkto kokybę.
Vieną du kartus per savaitę patariama suvalgyti šaukštą džiovintų jūros kopūstų. Juos gali valgyti vaikai, ypač jei jiems stinga jodo. Ruošiant maistą vaikams geriau naudoti džiovintus ar šaldytus jūros kopūstus. Jais galima pagardinti virtą kiaušinį ar žuvies filė, jūros kopūstus susmulkinus ir sumaišius su alyvuogių aliejumi – tokį užpilą vaikas suvalgys net nepastebėjęs... Jei vaikas atsisako valgyti ir tokį patiekalą, tuomet jūros kopūstų galite įmaišyti į ryžių garnyrą, sumaišyti su tarkuotomis morkomis ar kepintais svogūnais.
Tiesa, namų sąlygomis galite patikrinti, ar jūsų nusipirktuose jūros kopūstuose yra jodo. Reikia šiek tiek produkto sumaišyti su vandeniu ir įdėti krakmolo. Jei krakmolas nusidažys violetine spalva, jodo tikrai yra.
Būkite atidūs
Jūros kopūstų nepatariama vartoti sergant nefritu, furunkulioze, hemoragine diateze, tuberkulioze, kepenų ligomis ar ligomis, kai negalima vartoti jodo preparatų. Nepageidaujami jie ir nėščiosioms, taip pat tiems, kieno organizmo jautrumas jodui yra padidėjęs. Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojant jūros kopūstus, jie gali sukelti apsinuodijimą jodu.
Salotos su jūros kopūstais
Jums reikės: apie 300 g raudongūžių kopūstų, 1 didesnės morkos, vidutinio dydžio paprikos, 100 g šaltame vandenyje išmirkytų arba konservuotų jūros kopūstų.
Kopūstą, morką sutarkuokite, papriką supjaustykite kubeliais, suberkite jūros kopūstus. Pagardinkite maltais pipirais, galite užberti moliūgų ar sezamo sėklų, užpilkite šaukštu alyvuogių aliejaus, pašlakstykite citrinos sultimis.
Šią mišrainę tinka valgyti priešpiečiams, ji puikiai tiks su žuvies patiekalais ant pietų stalo.
Skanaus!
Praėjusiais metais JAV nutiko precedento neturintis dalykas – tėvystės teisės buvo atimtos dėl to, kad vaikas turėjo antsvorio: aštuonerių metų berniukas svėrė apie 90 kg. Apygardos teismo posėdyje buvo pripažinta, kad dėl vaiko antsvorio kalta motina, kuri ignoravo savo pareigas. Deja, bet ir Lietuvoje gana daug šeimų maitinasi netaisyklingai. O juk nuo mitybos įpročių priklauso mūsų kraujagyslių būklė. Netinkama mityba gali pagreitinti aterosklerozę ir sukelti koronarinę širdies ligą. O štai gerai parinkta dieta šią riziką gali mažinti. Panagrinėti, kurios sudedamosios maisto dalys koronarinę širdies ligą priartina, o kurios – nuo jos apsaugo, paprašėme Lietuvos širdies asociacijos prezidentės Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėjos prof. Žanetos Petrulionienės....
Skaityti daugiauŽinoma, antraštė tam tikras uogas stebuklingomis vadina tik perkeltine prasme. Maistas, darantis stebuklus, neegzistuoja, tačiau yra tam tikrų maisto produktų, kurie priskiriami „supermaisto“ kategorijai ir yra ypač maistingi. Terminas „supermaistas“ atsirado palyginus neseniai ir apibūdina tuos maisto produktus, kurie savo ypatingomis savybėmis pralenkia įprastą maistą...
Skaityti daugiauMes esame tai, ką valgome. Šis posakis kartojamas labai dažnai. Kol vieni gyventojai negalvoja, kuo maitinasi ir kasdien valgo greitąjį maistą, kiti labai atidžiai išnagrinėja visas etiketes arba maistą perka tik ūkininkų turgeliuose. Vis dėlto ne visi žino, kaip atpažinti ekologišką maistą. Perkant maistą tik pas ūkininkus tikrai nereiškia, kad maitinamasi sveikai – perkant nesupakuotą maistą kartais dar labiau rizikuojama savo sveikata. Apskritai, maisto rinkoje labai daug sukčiavimo atvejų – tam tikri teiginiai, naudojami ant maisto pakuočių ar nuorodos į ekologiškumą dar nereiškia, kad maisto produktas tikrai ekologiškas. Sąmoningam vartotojui reikėtų žinoti, kaip ženklinami ir sertifikuojami ekologiški maisto produktai....
Skaityti daugiauŽarnynas – itin sudėtinga, bet viena iš svarbiausių žmogaus sveikatos sistemų. Nenuostabu, kad per pastaruosius keliasdešimt metų nustatyta: tinkamai dirbantis žarnynas stiprina imunitetą, gerina nuotaiką, emocinę sveikatą, odos būklę ir netgi padeda užkirsti kelią vėžiui. O štai anksčiau manyta, kad žarnynas – paprasta vienos ilgos žarnos sistema, kuria praeina maistas, iš jo pasiimamos naudingosios medžiagos ir visa kita pašalinama....
Skaityti daugiauKiekvieni naujai prasidėję metai skatina žmogų iš naujo pagalvoti ir apie savo sveikatą. Labai dažnai nuskamba pažadai, kad nuo kitų metų jis būtinai pradės sportuoti ir sveikiau maitintis. Tokius pažadus skatina ne tik noras pakeisti kūno formas, bet ir tikėjimasis jaustis geriau: išvengti energijos stygiaus ir varginančių virškinimo sutrikimų (padidėjusio skrandžio rūgštingumo, skrandžio skausmo, pilvo pūtimo, pilnumo jausmo). Tikrai verta susiimti ir dėl geresnės savijautos, ir dėl dailesnių kūno formų. Pradėti galima ne tik nuo pirmadienio, kito mėnesio ar artėjančio šiltojo sezono, bet ir dabar. Prieš pradedant aktyviai sportuoti, rekomenduojama pakeisti maitinimosi įpročius ir pradėti laikytis tam tikrų sveikos mitybos taisyklių. Jų yra tikrai labai daug, tačiau bendrieji principai išlieka panašūs praktikuojant bet kokią specialiąją dietą....
Skaityti daugiauPusryčiai itin svarbūs energingai dienos pradžiai. Tai žino kiekvienas, tačiau tikrai ne kiekvienas juos valgo. Viena dažniausių priežasčių, kodėl nenorima pusryčių, yra dideli maisto kiekiai, suvalgomi vakarais – žmogus atsibunda su sunkumo jausmu skrandyje, todėl apie rytinį maistą jam net nekyla minčių. Vertėtų bent vieną vakarą pamėginti vakarienę valgyti šiek tiek anksčiau, nei įprasta ir visai neužkandžiauti prieš miegą – galbūt kitas rytas prasidėtų naudingo pusryčių recepto išmėginimu ir didesniu energijos antplūdžiu. Pateikiame 5 maistingų pusryčių idėjas, kurios, tikimės, įkvėps rytą pradėti ne tik skaniai, bet ir naudingai. ...
Skaityti daugiauStatistika negailestinga – bent kas dešimtas pacientas dažniau ar rečiau patiria rėmens sukeliamus nemalonius pojūčius. Sergant gastroezofaginio refliukso liga pirmiausiai rekomenduojama šiek tiek pakoreguoti mitybą ir gyvenimo būdą arba šias taisykles derinti su tinkamiausių vaistinių preparatų vartojimu. Tik sunkiausiais atvejais taikomas chirurginis gydymas. ...
Skaityti daugiauPodagros išsivystymą lemia ne tik paveldimumas, antsvoris, gausus alkoholio vartojimas, bet ir mityba. Teigiama, kad podagra gali atsirasti bet kuriame amžiuje, vis dėlto pastebima, kad daugeliu atvejų ji nustatoma apie keturiasdešimtuosius - penkiasdešimtuosius gyvenimo metus. Podagra dažniau serga vyrai, tačiau ji gali būti diagnozuojama ir moterims (dažniausiai po menopauzės). Ši lėtinė liga gydoma taikant specialią dietą ir, jeigu reikia, parenkant tinkamiausius vaistinius preparatus....
Skaityti daugiauKūdikių pilvo pūtimas (meteorizmas) pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pasireiškia praktiškai visiems mažyliams. Vieniems jis praeina lengviau, kitiems tampa daug jėgų ir kantrybės reikalaujančiu išbandymu. Rodos, reikėtų džiaugtis kiekviena akimirka, bet džiaugsmą temdo pilvo skausmai, tempimas ir kiti nemalonūs pojūčiai, kylantys dėl dujų kaupimosi. Iki galo nėra sutariama, kaip maitinančios mamos mityba paveikia kūdikių pilvo pūtimą. Žindančiai mamai svarbi įvairi ir subalansuota mityba; vis dėlto, jei kūdikio žarnynas labai jautrus ir meteorizmas kamuoja dažnai bei skausmingai, motinai verta pamėginti pakoreguoti savo valgymo įpročius. ...
Skaityti daugiauSodinės šilauogės – itin naudingos uogos, kilusios iš Šiaurės Amerikos. Tai labai sveikas užkandis, todėl šilauogių valgymas labai skatintinas. Sodinių šilauogių derliaus kasmet Lietuvoje laukia vis daugiau žmonių – jų suvartojimas sparčiai auga, o rūšių pasiūla – nuolat didėja. Anksčiau savo soduose buvo populiaru auginti obelis, o dabar – šilauoges. Ne be reikalo ir literatūroje gausu liaupsių šiai skaniai uogai, mat jos ne tik išvaizdžios, bet ir labai naudingos mūsų sveikatai. Mokslininkai vis aktyviau tiria šilauogių naudingąsias savybes, o mitybos specialistai skatina mėgavimąsi jomis....
Skaityti daugiauCukraus mase gausiai dekoruoti, riebiais kremais pertepti tortai praranda savo populiarumo pozicijas. Žinoma, jie vis dar karaliauja ant iškilmingų vestuvinių stalų. Vis dėlto, kuo toliau, tuo labiau ieškoma sveikesnių alternatyvų arba bent jau parenkami natūralūs papuošimai – juk taip puikiai ant torto atrodo natūralūs gėlių žiedai arba išnokusios braškės, avietės, šilauogės....
Skaityti daugiauPilvo pūtimas – nemalonus pojūtis, kurio įmanoma išvengti. Pirmiausia būtina įsitikinti, ar šis varginantis simptomas neatsiranda dėl virškinimo trakto ligų – tai padaryti padės gydytojai gastroenterologai. Kiti svarbūs žingsniai – pakeisti mitybą ir pakoreguoti gyvenimo įpročius. Juk kur kas maloniau džiaugtis plokščiu pilvu ir lengvumu, nei jaustis sunkiam ir panašiam į išsipūtusį balioną. Pakalbėkime apie maistą, maitinimąsi ir gyvenimo būdą – svarbu žinoti, kokia yra jų gerai savijautai daroma įtaka....
Skaityti daugiauPilvo pūtimas dažniausiai kyla dėl neteisingos mitybos. Žinoma, meteorizmas gali būti ir virškinimo trakto (skrandžio, žarnyno, kasos) ligų simptomas, tačiau pavieniai atvejai paprastai priklauso nuo žmogaus maitinimosi įpročių ir gyvenimo būdo. Pakalbėkime apie tai, kaip reikėtų valgyti daržoves ir vaisius ir įsidėmėkime, kokie įpročiai padeda sumažinti pilvo pūtimo tikimybę....
Skaityti daugiauSėklų nauda žmogaus organizmui žinoma nuo seno. Tai yra ypač didelės maistinės vertės produktas, kurio turėtų būti kiekvieno asmens mitybos racione. Sėklose gausu vitaminų, mineralų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, fermentų, gleivių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, dalyvaujančių daugybėje gyvybinių procesų. Sėklos yra visiškai natūralus ir gyvas maisto produktas, kuris gali būti valgomas vienas (svarbu rinktis termiškai neapdorotas sėklas – jos naudingesnės). Sėklomis galima pagardinti daugybę patiekalų, suteikiant jiems dar daugiau maistingumo. Iš daugumos sėklų spaudžiami labai vertingi aliejai. Sėklos yra gamtos dovana, kurią reikia vertinti ir ja mėgautis kuo dažniau. Toliau pateikiame šiek tiek informacijos apie itin vertingas sėklas, kurių turėtų būti kiekvienuose namuose – linų sėmenis, čija ir kanapių sėklas....
Skaityti daugiauŠventės, natūralu, daugumai siejasi su sočiais ir gausiais valgiais, kalnu dovanų ir ilgalaikiu sėdėjimu prie stalo su savo artimaisiais, giminaičiais bei draugais. Ne vienam sutrinka virškinimas dėl persivalgymo ar pablogėja savijauta dėl nesaikingo įvairių gėrimų vartojimo. Kartais šventės tampa didžiuliu išmėginimu virškinimo sistemai ir visam organizmui, bet, gerai pagalvojus, taip juk neturėtų būti? Žmogus, atvirkščiai, turėtų atsigauti, pailsėti ir grįžti į darbus atsimindamas tik pačius geriausius dalykus. Gal šiemet verta pagalvoti apie sveikesnes ir lengvesnes šventes? Jei ir Jūs taip manote, skaitykite toliau – rasite patarimų, padėsiančių surengti įsimintinas ir jaukias šventes, kurios ne tik neapsunkins virškinimo sistemos, bet ir suteiks daug įspūdžių bei mielų atsiminimų. ...
Skaityti daugiauValgomoji druska kitaip vadinama natrio chloridu. Tai mūsų organizmui gana svarbi gamtoje natūraliai randama medžiaga, mat jos sudėtinės dalys (Na ir Cl jonai) dalyvauja daugybėje fiziologinių procesų. Vis dėlto per didelis druskos kiekis sveikatai yra žalingas, ypač tiems, kurie skundžiasi širdies ir kraujagyslių ligomis. Kodėl?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę