){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sėklų nauda žmogaus organizmui žinoma nuo seno. Tai yra ypač didelės maistinės vertės produktas, kurio turėtų būti kiekvieno asmens mitybos racione. Sėklose gausu vitaminų, mineralų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, fermentų, gleivių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, dalyvaujančių daugybėje gyvybinių procesų. Sėklos yra visiškai natūralus ir gyvas maisto produktas, kuris gali būti valgomas vienas (svarbu rinktis termiškai neapdorotas sėklas – jos naudingesnės). Sėklomis galima pagardinti daugybę patiekalų, suteikiant jiems dar daugiau maistingumo. Iš daugumos sėklų spaudžiami labai vertingi aliejai. Sėklos yra gamtos dovana, kurią reikia vertinti ir ja mėgautis kuo dažniau. Toliau pateikiame šiek tiek informacijos apie itin vertingas sėklas, kurių turėtų būti kiekvienuose namuose – linų sėmenis, čija ir kanapių sėklas.
Linų sėmenys
Tai iš sėjamojo lino gaunama vaistinė augalinė žaliava – linų sėklos. Jos labai maistingos ir jų nauda žinoma nuo labai senų laikų. Linų sėmenys turi sveikatai vertingų riebalinių aliejų, kurių didžiąją dalį sudaro polinesočiosios riebalų rūgštys. Kitaip jos vadinamos nesočiosiomis riebalų rūgštimis (verta paminėti linolo, linoleno rūgštis). Taip pat jose yra virškinimui naudingų gleivių, maistingų augalinių baltymų, įvairių organinių rūgščių. Gausu vitaminų ir mineralų, tarp jų – kalio, kalcio, magnio, geležies, šiek tiek vitamino B6 ir vitamino C. Linų sėklos padeda gerinti virškinimą ir apsaugoti skrandžio ir žarnyno sieneles, kovoti su uždegiminiais procesais, palaikyti puikią plaukų, nagų ir odos būklę, mažinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. Linų sėklas galima valgyti vienas,o maltas sėmenis užpilti vandeniu ir gauti virškinimui naudingą gėrimą (tuomet geriausiai išsiskiria skrandžio ir žarnyno sieneles padengiančios gleivės). Be to, iš linų sėklų karštuoju arba šaltuoju būdu spaudžiami puikūs aliejai, kuriais galima pagardinti salotas, varškę, sriubas ir troškinius. Šios sėklos labai puikiai papildo ir įvairiausius kepinius – duoną, sausainius, pyragus.
Čija sėklos
Ispaninio šalavijo sėklos populiarėja kosminiu greičiu. Ir tikrai ne be reikalo. Jose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, svarbiausios jų - omega-3 riebiosios rūgštys ir kitos nesočiosios riebalų rūgštys, naudingi augaliniai baltymai ir didelis kiekis ląstelienos (augalinių skaidulų). Čija sėklose randama B grupės vitaminų ir riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino E. Taip pat yra ir sveikatai svarbių mineralų: kalio, kalcio, geležies, cinko. Čija sėklos padeda stiprinti organizmą ir gauti jam reikalingų medžiagų. Ispaninio šalavijo sėklos dažnai vartojamos norint sulieknėti, mat į save pritraukia daug vandens, stipriai išbrinksta, todėl greitai suteikia sotumo jausmą, tuo pačiu per daug neapsunkindamos organizmo. Jas galima valgyti vienas (po 1-2 šaukštus kasdien) arba jos puikiai tinkamos gardinti desertus, salotas, kokteilius, jogurtus, košes, troškinius, kepinius ir visa kita, ką tik norisi. Galima rasti ne tik čija sėklų, bet ir čija sėklų miltų arba iš jų spausto aliejaus.
Kanapių sėklos
Kanapių sėklos išgaunamos iš pluoštinių kanapių ir vis dažniau naudojamos maistui pagardinti. Jose taip pat yra polinesočiųjų riebalų rūgščių – atsiskleidžia gamtos tobulai nustatytas omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių santykis. Sudėtyje yra baltymų, ląstelienos, kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Randama riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E), vandenyje tirpių B grupės vitaminų bei organizmui būtinų mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, kalio, cinko, magnio ir kitų). Reguliariai vartojamos kanapių sėklos gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių funkciją, stiprinti imunitetą, gerinti virškinimą, palaikyti kūno formą. Kanapių sėklomis gardinamos košės, kepiniai, kokteiliai, sriubos, salotos, sumuštiniai, troškiniai, užtepėlės – jos suteikia subtilų skonį ir puikiai papildo patiekalus. Iš jų taip pat spaudžiamas gražiai žalios spalvos aliejus, kuris ne tik maloniai kvepia, bet yra ir labai skanus bei vertingas.
Pagardinkime savo gyvenimą naudingomis sėklomis!
Parengė: farmacininkė Rūtelė Foktienė
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę