Cholesterolio kiekį mažinantys maisto papildai ir žoliniai preparatai

Skaidulinės medžiagos. Beta gliukanas – tirpi skaidulinė medžiaga, gaunama iš duonos mielių, avižų, miežių ir kai kurių grybų. Beta gliukanas yra pagrindinis avižų sėlenų cholesterolio kiekį mažinantis komponentas. Jis kartu su kitomis tirpiomis skaidulinėmis medžiagomis sujungia cholesterolį (ir tulžies rūgštis) žarnyne ir jas pašalina, taip sumažinamas cholesterolio kiekį. Vartojant avižų arba mielių beta gliukano mažiausiai 4 savaites, bendrasis cholesterolis sumažėja 10 proc., MTL – 8 proc. ir DTL padidėja nuo 0 iki 16 proc. Rekomenduojama dozė – iki 15 g per dieną.
Linų sėmenys, kitas tirpių skaidulinių medžiagų šaltinis, sumažina bendrąjį ir MTL cholesterolį, tuo tarpu saulėgrąžos mažina tik bendrąjį cholesterolį. Linų sėmenų rekomenduojama vartoti 30-50 g per dieną. Linų aliejus neturi didesnio poveikio cholesterolio kiekio pokyčiams.
Chitosanas. Į skaidulas panašus maisto papildas chitosanas irgi sumažina cholesterolio kiekį. Nurodoma, kad jo vartojant 3-6 g per dieną, per 2 savaites cholesterolio kiekis sumažėja 6 proc. ir 10 proc. padidėja apsauginių DTL. Vartojant mažesnėmis dozėmis jokių didelių cholesterolio kiekio pokyčių nenustatyta.
Dygmino aliejus. Dygmino aliejus (Carthami oleum) yra išgaunamas iš daržinio dygmino (Carthamus tinctorius L., Asteraceae) sėklų. Šio aliejaus sudėtyje yra apie 50 proc. polinesočiųjų riebalų rūgščių, daugumą iš jų sudaro n-6 polinesočiosios riebalų rūgštys.
Yra žinoma, kad šios n-6 polinesočiosios riebalų rūgštys sumažina bendrą cholesterolio kiekį bei specifiškai mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį. Kita vertus, triacilgliceridų kiekis išlieka nepakitęs. Šiuose procesuose kepenys vaidina gana svarbų vaidmenį; pastebėta, kad cholesterolio ekskrecija kepenyse sustiprėja.
Vitaminas C. Jis apsaugo nuo širdies ligų ir sumažina jų riziką. Nustatyta, kad žmonėms, kurių kraujyje cholesterolio kiekis padidėjęs ir vartojusiems vitamino C, sumažėjo tiek bendrasis cholesterolis, tiek ir MTL. Veiksmingos net ir mažos (100 mg) vitamino C dozės.

Pantetinas. Tai vitamino B5 apykaitos produktas, irgi mažinantis cholesterolio kiekį. Nurodoma, kad 300 mg pantetino 4 k./d. smarkiai sumažina cholesterolio kiekį serume ir netgi padidina DTL, tačiau kito tyrimo metu žmonėms, kuriems padidėjusio cholesterolio kiekio nepavyko sumažinti dieta ir vaistais, pantetinas nebuvo veiksmingas. Pats vitaminas B5 nemažina cholesterolio kiekio.
Chromas. Įrodymai apie chromo cholesterolį mažinantį poveikį yra prieštaringi. Vienų tyrimų rezultatai rodo, kad maisto papildai su chromu sumažina bendrojo cholesterolio kiekį, MTL ir padidina DTL, pvz., labai didelės chromo dozės (500 mg per dieną) kartu su fiziniais pratimais per 13 savaičių sumažino cholesterolį 20 proc., tačiau atliekant kitus tyrimus tokių rezultatų negauta. Chromo rekomenduojama vartoti ne daugiau nei 200 mg/d.
Manoma, kad alaus mielėse esantis biologiškai veiklus chromas irgi mažina cholesterolio kiekį. Kadangi valgomajame šaukšte alaus mielių yra iki 60 mg chromo, todėl rekomenduojama vartoti 2 šaukštus mielių per dieną.
Niacinas. Dideli kiekiai (keli gramai per dieną) niacino – vieno iš vitamino B3 formų – mažina cholesterolio kiekį. Kita dažna vitamino B3 forma – niacinamidas – neveikia cholesterolio kiekio. Vartojant dideles niacino dozes (3 g ir daugiau) labai dažnai pasireiškia nepageidaujamų poveikių: veido paraudimas, galvos skausmas, skrandžio skausmas, kepenų pažeidimas, cukrinis diabetas, akių pažeidimas ir pan.
Soja. Tyrimai parodė, kad sojos pupelėse esantys izoflavonai yra pagrindinės medžiagos, mažinančios bendrąjį cholesterolį ir MTL, tačiau maisto papildai, kuriuose yra nedideli izoflavono kiekiai (suvartojant mažiau negu 27 mg per dieną) nėra veiksmingi. Rekomenduojama per dieną suvartoti daugiau negu 30 g sojos baltymų. Jeigu soja pakeičiami gyvuliniai baltymai, tada ir 20 g sojos per dieną duoda norimų rezultatų.
Kitas sojos komponentas – beta sitosterolis – irgi mažina cholesterolio kiekį. Manoma, kad jis vienas arba derinamas su kitais augalų sterinais blokuoja cholesterolio absorbciją iš žarnyno.
Beta sitosterolis. b sitosterolis - tai fitosterolis, kuriam būdinga ta pati struktūra kaip ir cholesteroliui. Šis junginys, kuris yra svarbus augalų ląstelių membranos komponentas, aptinkamas įvairiose augalinės kilmės medžiagose.
Norint išsiaiškinti šios medžiagos poveikį cholesterolio kiekiui kraujyje buvo atlikti tyrimai su vaikais, sergančiais šeimine hipercholesterolemija; šiems vaikams rizika susirgti miokardo infarktu ir ateroskleroze yra labai padidėjusi. Tyrimų rezultatai parodė, kad mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis smarkiai sumažėjo, tuo tarpu didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis išliko nepakitęs. Šių tyrimų rezultatai yra vidutiniškai 4 kartus geresni, palyginti su tais rezultatais, kurie gaunami taikant vien dietos terapiją; nė vieno iš atliktų tyrimų, net ir ilgalaikių, aprašymuose neminimas koks nors šalutinis poveikis. b sitosterolio veikimo mechanizmas yra pagrįstas tuo, kad jis nerezorbuojamas skrandyje bei virškinamajame trakte, tačiau slopina egzogeninio bei endogeninio cholesterolio rezorbciją (enterohepatinė cirkuliacija); tai įrodo ir padidėjusi cholesterolio ekskrecija su išmatomis tirtoje grupėje.
Varis. Kai trūksta vario, cholesterolio kiekis būna didelis. Nurodoma, kad 3-4 mg vario maisto papildų per dieną per 8 savaites gali sumažinti bendrąjį cholesterolio ir MTL kiekį vyresniems negu 50 metų žmonėms.
Kalcis. Kai kur nurodoma, kad maisto papildai su kalciu taip pat sumažina cholesterolio kiekį. Manoma, kad jis sujungia cholesterolį žarnyne ir taip sumažina cholesterolio pasisavinimą iš maisto riebalų, tačiau yra ir tyrimų, kurių metu cholesterolį mažinančio kalcio poveikio nenustatyta.
L-karnitinas. Jis reikalingas širdies raumens darbui. Kai kurių tyrimų rezultatai rodo, kad karnitinas sumažina serumo cholesterolio kiekį ir padidina DTL. Manoma, kad žmones, kurie vartoja L-karnitino, rečiau ištinka mirtis nuo miokardo infarkto. Dažniausiai rekomenduojama karnitino dozė – 1-4 g per dieną.
Magnis. Jis reikalingas normaliai širdies funkcijai palaikyti. Nustatyta, kad magnio maisto papildai (430 mg per dieną) sumažina cholesterolio kiekį, tačiau magnio veikimo mechanizmas lieka neaiškus. Kai magnio trūksta, dažnai būna mažas DTL kiekis. Atrodytų, kad žmonės, kurių kraujyje cholesterolio kiekis didelis, turėtų vartoti magnio maisto papildų, tačiau vis tiktai tyrimų duomenys yra prieštaringi, todėl reikia papildomų tyrimų.
Oktakozanolis. Tai medžiaga, kurios yra kviečių daigų aliejuje, ji vartojama kaip maisto papildas. Oktakozanolis mažina cholesterolio gamybą kepenyse.
Česnakas. Tyrimai, kurių metu vartotas česnakas, parodė, kad per 1-4 mėnesius jis sumažina cholesterolio kiekį 9-12 proc. Rekomenduojamos dozės – 600-900 mg per dieną česnako maisto papildų. Naujesnių tyrimų metu toks didelis česnako efektyvumas nenustatytas. Manoma, kad tyrimų rezultatai skyrėsi dėl to, kad buvo tirti skirtingi česnako produktai. Kol kas česnako cholesterolį mažinantis poveikis nėra iki galo įrodytas, tačiau žinoma, kad česnakas mažina kraujo krešėjimą, todėl mažina širdies ligų riziką.
Žalioji arbata. Mažina bendrąjį cholesterolio kiekį, MTL ir didina DTL, tačiau vėlgi ne visi tyrimai tai patvirtina. Daugiausia teigiamų rezultatų gauta Azijos šalyse, kur vidutiniškai per dieną išgeriami 3 žaliosios arbatos, turinčios 240-320 mg polifenolių, puodeliai.
Žaliosios arbatos ekstraktas, papildytas iš juodosios arbatos gautais arbatos flavinais, efektyviai sumažina cholesterolio kiekį serume. Per 12 savaičių serume bendras cholesterolio kiekis vidutiniškai sumažėja 11,3 proc., o MTL – 16,4 proc. Minėtame ekstrakte yra 75 mg arbatos flavinų, 150 mg žaliosios arbatos katechinų ir 150 mg kitų arbatos polifenolių.
Artišokai. 900 mg artišokų ekstrakto per dieną smarkiai sumažina serume cholesterolio kiekį ir MTL, tačiau nepadidina DTL. Cholesterolį mažinantis poveikis pasireiškia vartojant 320 mg standartizuoto artišokų lapų ekstrakto 2-3 kartus per dieną mažiausiai 6 savaites.
Vaistinė ožragė. Jos sėklose esantys steroidiniai saponinai slopina cholesterolio absorbciją žarnyne ir cholesterolio gamybą kepenyse. Kartu vartojamos skaidulinės medžiagos padidina vaistinės ožragės aktyvumą. Nustatyta, kad vaistinė ožragė sumažina bendrojo cholesterolio kiekį žmonėms, sergantiems ateroskleroze arba cukriniu diabetu. Nuriebintos ožgarės sėklos padidina naudingo DTL kiekį. Vartojant sudaigintų ožragės sėklų, gaunamas dar geresnis cholesterolį mažinantis poveikis. Vaistinės ožragės miltelių paprastai vartojama po 10-30 g, 3 kartus per dieną valgant.
Raudonųjų mielių ryžiai. Tai medžiaga, kuri gaunama fermentuojant virtus, neturinčius gliuteino ryžius, ant jų auginant raudonąsias mieles. Vartojami sausi, miltelių pavidalo raudonųjų mielių ryžiai. Veiklioji medžiaga monokolinas K mažina cholesterolio gamybą, slopindamas pagrindinį cholesterolio gamyboje dalyvaujantį kepenų fermentą. Plačiai vartojamo cholesterolį mažinančio vaisto lovastatino poveikis yra panašus į monokolino poveikį. JAV maisto papildai su monokolinu yra uždrausti dėl didelio alergiją sukeliančio poveikio.

Antrinių dislipidemijų priežastys:

• netinkamos mitybos ir gyvensenos priežastys: gausūs sočiųjų riebalų ir angliavandenių kiekiai maiste, nutukimas, alkoholio perteklius, nervinė anoreksija, bulimija
• endokrininės: cukrinis diabetas, skydliaukės hipofunkcija, Kušingo sindromas, nėštumas
• inkstų ligos: nefrozinis sindromas; lėtinis inkstų nepakankamumas
• kepenų ligos: cholestazė, hepatoceliulinė disfunkcija, cholelitiazė
• kitos ligos: glikogeno kaupimo liga, hipopituitarizmas, lipodistrofija, sisteminė raudonoji vilkligė, ūminė intermisinė porfirija, imunoglobulinų perteklius, podagra
• vaistai: tiazidiniai diuretikai, beta adrenoblokatoriai, steroidiniai hormonai, estrogenai, proteazių inhibitoriai, tamoksifenas, izotretinoinas.