){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Teisinga, kad visuomenė sveikatos priežiūros prioritetus yra paskyrusi moters, motinos ir vaiko sveikatai. Nuo to priklauso visuomenės narių sveikata.
Vyro organizme įvairiais amžiaus tarpsniais vyksta svarbūs pokyčiai. Su jais susijusiems sveikatos sutrikimams gydyti ar atitolinti šiuo metu jau yra veiksmingų priemonių.
Vyro organizme vyraujantys hormonai yra androgenai (testosteronas). Lytiškai vyras subręsta 18–20 metų. Jo organizmas yra pasirengęs reprodukcijos funkcijai. Jauno vyro testosterono kiekis kraujo serume pasiekia piką. Jis laikosi palyginti neilgai, maždaug iki 40 metų. Po to vyksta involiuciniai pakitimai, ir per vienerius metus androgenų kiekis sumažėja apie 1,2 proc. Taigi penkiasdešimtmečio organizme jo jau bus 12 proc. mažiau nei dvidešimtmečio.
Testosteronas yra unikalus lytinis hormonas. Jis veikia receptorius, esančius įvairiuose organuose. Daugiausiai šių receptorių yra lytiniuose organuose, odoje, raumenyse, plaukų folikuluose, kaulų čiulpuose, nervų sistemos struktūrose. Taip lytiniai hormonai daro įtaką ne tik kūnui (vyro kūnas raumeningas, kaulai – stambūs, oda ne tokia švelni, kaip moterų), bet ir mąstymui, elgsenai (aktyvumas, ryžtas, polinkis vadovauti, loginis mąstymas, greiti sprendimai). Tai lemia androgenai. Kol jų kiekis organizme normalus, vyras gerai jaučiasi visose gyvenimo srityse. Androgenų, konkrečiai – testosterono, kiekiui sumažėjus (tai vyksta pamažu ir tarsi nepastebimai), kinta išvaizda, santykiai, gyvenimas.
Moterims ovuliacinis ciklas visiškai nuslopsta per kelerius metus, simptomai yra labai pastebimi ir varginantys (karščio pylimai, dirglumas, osteoporozė, odos senėjimo simptomai ir kt.). Vyrui panašūs procesai vyksta ilgesnį laiką. Atitinkamus receptorius stimuliuoja vis mažesnis androgenų kiekis, organizme ryškėja šio deficito pasekmės: mažėja kūno plaukuotumas mažėja kūno raumenų masė, kartu – ir jėga, kūne kaupiasi daugiau riebalų, vystosi osteoporozė, kinta vegetacinės nervų sistemos (karščio pylimai ar drebulys, nuotaikos svyravimai, depresija, dirglumas, energijos stoka) ir centrinės nervų sistemos veikla (mažėja mentalinės veiklos galimybės), silpnėja libido – lytinis potraukis; su tuo gali būti susijusios brandaus amžiaus vyrų lytinio gyvenimo problemos.
Nereikėtų tokios būklės palikti savieigai. Moterys dėl panašių negalavimų nesivaržo, kreipiasi į ginekologus. Vyrai urologų, endokrinologų vengia. Tačiau kaip tik jų suteikta pagalba gali būti veiksminga.
Šiuo metu yra veiksmingas gydymas – naujos kartos ilgo veikimo vaistas Nebido (testosterone undekanoate). Pakanka tik keturių injekcijų per metus androgeniniam „fonui“ organizme normalizuoti. Tai vadinama pakeičiamąja hormonų terapija.
Urologas, endokrinologas ar šeimos gydytojas rekomenduos, koks gydymo būdas konkrečiu atveju reikalingas. Jį skiriant atsižvelgiama, ar vyras neserga prostatos vėžiu (tokiu atveju būtina gydyti ligą), prostatos hiperplazija (išvešėjimu), ar nėra krūtų pakitimų. Tam būtina atlikti tyrimus. Didelis hemoglobino kiekis nėra kontraindikacija pakeičiamajai hormonų terapijai, tačiau reikia įvertinti tai, kad testosteronas stimuliuoja kraujotaką ir gali padidinti trombozės riziką. Sąlyginė kontraindikacija – buvęs infarktas, kitos širdies ligos, miego apnėja (kvėpavimo sutrikimas miegant). Pakeičiamoji hormonų terapija gali būti derinama su preparatais erekcijai gerinti, kadangi Nebido pagerina seksualinį susijaudinimą (pagerina libido) ir teigiamai veikia erekciją esant testosterono nepakankamumui.
Vyrams ir jų moterims, perskaičiusiems apie pakeičiamąją hormonų terapiją, tikriausiai kils nemažai klausimų ir minčių, kad reikėtų „kažką“ daryti. Gydytojas S.Grigonis pataria:
„Pirma, vyras turi pripažinti, kad jaunystė – tai etapas, kuris praeina. Tiesa, šis laikotarpis – ne visuomet yra pats įdomiausias gyvenime. Antra, jei bent retkarčiais susimąstote, kad kūnas ir protas veikia „nebe taip“, – reikia kreiptis į specialistus“.
Atsako Vilniaus universiteto
Onkologijos instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas bei klinikos „Antiaging“ gydytojas urologas habil. dr. Feliksas JANKEVIČIUS
Gerai vyro savijautai labai svarbus stabilus testosterono kiekis organizme. Testosterono preparatai vartoti ir anksčiau, tačiau šiuo metu jau turime ilgai veikiantį testosterono preparatą Nebido, skirtą normaliam hormono kiekiui kraujo serume palaikyti. Jo leidžiama 4 kartus per metus. Vienas svarbiausių Nebido privalumų – stabilios fiziologinės testosterono koncentracijos kraujo serume palaikymas. Vartojant šį preparatą, išvengiama nefiziologinių hormono koncentracijos svyravimų, kurie gali būti prostatos onkologinių ligų rizikos bei šlapinimosi sutrikimų veiksnys. Šlapinimosi sutrikimai vyresnio amžiaus vyrams galimi dėl prostatos hiperplazijos (išvešėjimo) – ligos, susijusios su hormonų apykaitos sutrikimais (vyrai skundžiasi, kad padažnėjo šlapinimasis dieną ir ypač – naktį). Ligai vystantis, dalis šlapimo lieka šlapimo pūslėje (nevisiško pasišlapinimo jausmas), susilpnėja šlapimo srovė. Prostatos hiperplazija dar vadinama vyrų klimakso palydove. Kai testosterono kiekis kraujo serume – fiziologinio lygio (ne per mažas, bet ir ne per didelis), yra mažiausia hiperplazijos rizika. Tyrimai rodo, kad, vartojant Nebido, testosterono koncentracija netampa didesnė nei fiziologinė norma. Yra žinoma, kad vaistas nedidina minėtų ligų rizikos, tačiau nėra duomenų, kad ją mažina.
Gydymo poveikis – greitas: praėjus mėnesiui ar kelioms savaitėms po pirmos injekcijos būklė pagerėja: nebūna nuovargio, pagerėja nuotaika, padidėja darbingumas, sustiprėja libido, atsiranda daugiau energijos. Kinta ir vyro išorė: dėl androgeninio vaisto poveikio tampa stipresni kūno raumenys, pamažu sumažėja nereikalingų riebalų kiekis.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę