){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kai ligonis nejuda ir neįstengia savimi pasirūpinti, jam reikalinga pagalba iš šalies. Pirmiausia ką reikėtų padaryti, tai ligonio lovą pastatyti taip, kad prie jos galima būtų prieiti iš visų pusių. Tai svarbu, nes, kai ligonis guli patale ir nejuda, jį reikia maitinti, vartyti, stebėti, kad nesusiformuotų pragulos, rūpintis jo higiena.
Pragula – tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystęs sutrikus kraujotakai, audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulos dažniausiai atsiranda kryžkaulio srityje, ties didžiaisiais šlaunikaulio gumburais, klubakaulio dygliais, kulnakauliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais.
Viena iš svarbiausių pragulų atsiradimo priežasčių yra nuolatinis spaudimas, dėl kurio, kaip minėta, išsivysto audinių išemija, sutrinka deguonies ir medžiagų apykaita. Taip pat pragulos formuojasi dėl maceracijos, trynimo ir tempimo.
Pragulas svarbu atpažinti laiku. Jas galima įtarti, jei ilgiau nei 24 val. matomas užsitęsęs odos paraudimas, pūslelės ant odos ar smulkūs išopėjimai.
Svarbiausia gydymo dalis yra spaudimo į kūno sritį, kurioje vystosi arba išsivystė pragula, pašalinimas. Pašalinus spaudimą, pagerėja audinių kraujotaka, atnaujinamas audinių prisotinimas deguonimi, maisto medžiagomis. Spaudimui pašalinti naudojamos įvairios papildomos sintetinės pagalvėlės, specialūs čiužiniai. Ligoniai vartomi kas 2 val. Ant tos kūno dalies, kurioje yra pragula, ligonių guldyti nederėtų. Jei nėra kitos išeities, rekomenduojamos specialiai pritaikytos sintetinės pagalvėlės su anga centre. Šios pagalvėlės pakišamos po kryžkauliu, sėdimaisiais ar šlaunikaulių didžiaisiais gumburais taip, kad pragula atsirastų ties anga šioje pagalvėlėje.
Praguloms gydyti yra specialių išoriškai naudojamų priemonių. Pirmiausia tai hidrokoloidiniai tvarsčiai. Jie sukuria žaizdoje drėgną aplinką, kuri greitina gijimą. Taip pat pragulos gali būti tepamos specialiai tam skirtais išorinio poveikio preparatais – kremu, tepalu ar geliu. Tik juos naudoti reikia pradėti kuo anksčiau, kol išopėjimai tik paviršiniai, nes, jiems padidėjus, sudėtingais atvejais tenka atlikti operaciją.
Ligonius, kurie patys negali judėti, reikia vartyti kas 2 val. laikrodžio rodyklės kryptimi (2 val. ant šono, 2 val. ant nugaros, 2 val. ant kito šono, 2 val. ant pilvo, jei ligonis gali taip gulėti), atsižvelgiant į individualų ligonio poreikį.
Keliant ligonį, negalima jo traukti, tam naudojamos paklodės, esančios po pacientu (idealiu atveju turi būti 3 žmonės: 1 ties peties juosta, 1 – ties klubais, 1 laiko paklodę). Verčiant ant šono pirma reikia paslinkti prie krašto ir tuomet versti.
· Nespausti, neliesti jokios pavojingos vietos, nes tai gali sukelti poodinį audinių išsekimą, degeneraciją.
· Kur tik galima būtinai sumažinti kūno svorio spaudimą jautrioms vietoms, jei įmanoma, pacientą paversti kas 2 val. ir tai kažkur pasižymėti.
· Kai slaugomas gulintis pacientas, rekomenduojama naudoti pagalvėles, čiužinius nuo pragulų, kad prie pagrindo nesiliestų keliai ir klubai.
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama valgyti su saiku ir neriebiai, vartoti reikėtų maistą, turintį daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų, biologiškai veiklių medžiagų. Paprastai vyresnio amžiaus žmonėms maistas turi būti minkštas, skystas (nes trūksta ar visai nėra dantų, negali kramtyti), be to, jiems tokį maistą lengviau nuryti. Lentelėje pateiktos pagrindinės medžiagos, kurių reikia pagyvenusio amžiaus žmogui, ir kur tų medžiagų galima rasti.
Jeigu ligonį maitinate, reikėtų rinktis patogius maitinimo indus ir įrankius (pvz., storus šiaudelius, pro kuriuos galima siurbti ne tik gėrimus, bet ir sriubas).
Pagrindinės medžiagos ir ką reikėtų apie jas žinoti?
Turėtų sudaryti vyresnio amžiaus žmonių mitybos pagrindą. Todėl rekomenduojama rinktis ir valgyti kruopas, dribsnius, makaronus, duoną, vaisius ir daržoves. Tačiau reikėtų vengti ir sumažinti cukraus vartojimą (iki 5 arbatinių šaukštelių per dieną).
Šių medžiagų galima rasti gyvulinės kilmės maiste, žuvyje, daržovėse (pvz., pupose, žirniuose). Šių medžiagų organizmas per dieną turi gauti ne mažiau 50–60 g.
Riebalai
Riebalus vartoti visada reikia saikingai. Rekomenduojama rinktis augalinės kilmės, dėl mažesnio cholesterolio kiekio. Riebalai per dieną turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. visų kalorijų.
Maistinės skaidulos
Skaidulų gausu daržovėse, vaisiuose, grūdinėse kultūrose. Jos būtinos žarnyno veiklai pagerinti, vidurių užkietėjimo profilaktikai.
Patalynę ir rankšluosčius reikia keisti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Būtina pasirūpinti, kad ligonio drabužiai ir paklotės būtų lygūs, priešingu atveju, gali atsirasti pragulų. Po ligonio kryžkauliu padedamas guminis ratas. Dabar jau yra specialių čiužinių ir įvairių slaugos priemonių (specialūs įklotai, indai, šildomos pagalvėlės ir kt.).
Labai svarbu prižiūrėti ligonio odą. Reikia kasdien arba bent 3 kartus per savaitę visą jo kūną aptrinti drėgnu rankšluosčiu. Kad ligonis neperšaltų, iš pradžių trinti drėgnu, po to – sausu rankšluosčiu. Taip pat yra šiuolaikinių odos priežiūros priemonių (pvz., dezinfekuojamaisiais vaistais prisodrintų servetėlių).
Ligoniui pasituštinti ir pasišlapinti naudojami specialūs puodeliai (basonai) ar įklotai. Pastarųjų yra ne tik sugeriančių šlapimą, bet ir specialiai skirtų išmatoms.
Prausimas ir maudymas priklauso nuo ligonio sveikatos būklės. Paprastai oda prausiama vandeniu su muilu, trinant plaušine ir paskui nušluostoma.
Pakeisti ligonio baltinius nėra lengva. Ligonį slaugantis žmogus turi pakišti rankas po jo kryžkauliu, suimti baltinius ir atsargiai atsmaukti iki ligonio galvos, o po to pakelti jo rankas ir per galvą nuvilkti. Tada belieka ištraukti iš baltinių ligonio rankas. Ligonis aprengiamas atvirkštine tvarka: pirmiausia užmaunamos rankovės, po to užvelkama likusi baltinių dalis, nepamirštant išlyginti po ligonio nugara esančią jų dalį. Pakeičiant nešvarią paklotę, reikia iš pradžių suvynioti į volelį, pradedant nuo ligonio galvos, tada nuo kojų pusės ir po to – atsargiai ištraukti. Švarią paklotę, taip pat suvyniotą į du volelius, reikia atsargiai pakišti po ligonio kryžkauliu ir ištempti galvos ir kojų link taip, kad nebūtų raukšlių.
Pragulos žaizda turi būti švari, vengti kontakto su šlapimu ir išmatomis. Būtina kasdienė odos priežiūra: plovimas su muilu ir vandeniu, pernelyg sausa oda turi būti ištepama specialiu kremu. Patalynė taip pat turi būti sausa ir švari, dažnai keičiama.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę