Psichikos sutrikimai, būdingi vyresnio amžiaus žmonėms
Apibendrintai galima juos vadinti funkciniais ir organiniais:
• funkciniams psichikos sutrikimams priskiriami įvairūs emociniai sutrikimai, kuriuos lemia patiriami stresai. Žmogus tampa baimingas, įtaresnis, pasireiškia nuotaikų kaitos. Šie simptomai ne visada tokie stiprūs, kad būtų galima nustatyti psichikos ligą. Tačiau jie blogina gyvenimo kokybę, sunkina bendravimą su aplinkiniais, ypač artimaisiais, sukelia socialinį bei psichologinį diskomfortą. Dažniausiai tokie žmonės lieka be medicinos pagalbos, nes minėti simptomai susiejami su amžiumi („normalu“, „reikia susitaikyti – senatvė...“);
• organines ligas sukelia pačių galvos smegenų patologiniai pokyčiai. Jų priežastys gali būti persirgtos ligos (galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, traumos, meningitai, encefalitai ir kt.), pažeidžiančios smegenis. Dažniausia šiai grupei priskiriama liga – demencija (lot. dementia: de – be, mens, mentis – protas) – dėl įvairių ligų prasidėjęs intelekto nykimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichikos funkcijos.
Senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimų simptomai
Senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimai gali pasireikšti įvairiai – nuo nerimo, nemigos, dirglumo, įtarumo iki nevaldomo sujaudinimo. Mokslininkai nurodo, kad būtent agresyvus elgesys dažniausiai tampa pagrindine slaugą ir bendravimą trikdančia problema (labiau negu ligonių pažintinės veiklos sutrikimai).
Kai liga dar pradinių stadijų, sergantysis dar suvokia savo ligą, jį vargina nerimas, liūdna nuotaika, baimė, jam sunku užmigti. Ligai vystantis, gilėja atminties sutrikimai, sergantysis pradeda nebesuvokti sergąs. Jis nepaaiškinamai keistai elgiasi, bruzda, nemiega naktimis, tampa įtarus, priešiškas ir net agresyvus. Toks elgesys vargina jo artimuosius, kelia neigiamus jausmus, nuteikia priešiškai. Artimuosius ypač žeidžia, kai sergantysis didžiausią priešiškumą demonstruoja labiausiai juo besirūpinantiems asmenims. Tačiau ir tai yra ligos išraiška – senyvas žmogus gyvenimą sugeba susieti tik su nuolat matomais asmenimis.
Svarbu suprasti, kad šie simptomai veiksmingai pagydomi. Todėl vienintelis būdas padėti senyvam žmogui ir palengvinti gyvenimą šeimoje – kreiptis į gydytoją. Negydant sutrikimas ilgainiui gali pasiekti tokį lygį, kai visiškai sutrinka vietos, laiko orientacija, pasireiškia haliucinacijos, elgesys tampa nebesuvaldomai agresyvus ir net pavojingas.
Tiapridalis (tiapridas) – pasirinktinas vaistas dėl efektyvumo ir saugumo
Senyvo amžiaus žmonių agresyvaus elgesio būsenos gydomos vaistais nuo psichozės. Vyresniems asmenims jas gydyti gana sudėtinga, nes dėl organinio smegenų pažeidimo ligoniai sunkiai pakelia antipsichozinius vaistus. Taigi, renkantis vaistą vyresnio amžiaus žmonėms gydyti, pabrėžiamas ne tik vaisto efektyvumas, bet ir jo saugumas. Vienas iš tokių yra vaistas nuo psichozės – tiapridalis.
Moksliniai tyrimai yra įrodę šio vaisto veiksmingumą ir saugumą gydant vidutinio ir vyresniojo amžiaus žmonių psichikos sutrikimus, pasireiškiančius agresyvumu, sujaudinimu, nerimu, įtampa, padidėjusiu dirglumu, nemiga, liguistomis baimėmis, sumišimu. Skiriant vaistų senyvo amžiaus ligoniams, labai svarbu, kad jie neblogintų pažintinės veiklos. O tiapridalis, veiksmingai slopindamas sujaudinimą, neslopina sergančiojo budrumo, sugebėjimų pažinti aplinką.
Tiapridalis yra išskirtinis savo saugumu ir nesunkiomis šalutinėmis reakcijomis. Tai svarbios medikamento savybės gydant vyresnius žmones, dažnai tuo pat metu sergančius daugeliu kitų ligų.
Ką dar gydo tiapridalis?
Tiapridalis taip pat mažina nerimą. Svarbu, kad, turėdamas nerimą mažinantį poveikį, jis neblogina pažintinių funkcijų, nesukelia pripratimo, todėl, esant reikalui, jo galima saugiai vartoti ir ilgesnį laiką.
Tiapridalis gali padėti esant judesių sutrikimams. Vaistas veiksmingas esant lėtiniams skausmams – migreniniams ar net reumatiniams, o žinoma, kad vyresniame amžiuje sąnarių skausmai gali papildomai provokuoti nerimastingumą ir sujaudinimą.
Verta įsiminti
• Vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimai nėra normalus senėjimo procesas – tai sutrikimai, kuriuos reikia gydyti.
• Gydymo rezultatai yra geresni, jeigu pradedama gydyti esant ankstyvai ligos stadijai.
• Gydymas pagerina sergančiojo gyvenimo kokybę, taip pat palengvina jo slaugą.
• Tiapridalis – veiksmingas, saugus ir gerai toleruojamas vaistas senyvo amžiaus žmonių psichikos sutrikimams gydyti. Jis gerai toleruojamas net labai sename amžiuje.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę