Kokia bus menopauzė?
Kiekvienas žmogus per savo gyvenimą išgyvena keletą nuoseklių vystymosi etapų, kurių kiekvienas yra svarbus ir daro įtaką tam, kokios būklės moteriai ateis menopauzė. Itin reikšmingi pirmieji dešimt gyvenimo metų, kada vaikas saugioje, mylinčios šeimos aplinkoje mokosi pažinti pasaulį ir savo reikšmingumą jame. Tik šeima ir auklėjimas gali suformuoti pamatinį pasitikėjimą ne tik žmonėmis, bet ir pačiu savimi. Nesėkmės atveju auga pasyvus, baimingas, „nevertas“, nesaugus, „visada kaltas“ vaikas, kuris jau iš anksto nėra pasiruošęs optimaliai spręsti visus kitus būsimus gyvenimo periodus. Visiems žinoma „paauglystės krizė“ turėtų pasibaigti nuosavo savarankiškumo išsikovojimu. Tėvai tuo metu turėtų gerbti savo vaiko autonomiją ir su pasitikėjimu leisti kurti savo gyvenimą. Antraip „krizė“ užsitęs ar net iškreips normalią vystymosi eigą. Natūralu, kad, laikui bėgant, tėvų įtaka mažėja, tačiau pasilieka itin nesavarankiška, į bendraamžius, vėliau – į sutuoktinį orientuota, savimi nepasitikinti, nemotyvuota, neretai pavydi, pikta, bendravimo problemų turinti asmenybė. Bet kokie asmeniniai pokyčiai, gyvenimo permainos tokiai moteriai tikra tragedija. Ji apsipranta su esama situacija, nors ją subjektyviai jaučia kaip sunkią, žlugdančią, neleidžiančią realizuotis. Neretai „ginasi“ somatizacijomis, nusivylimais, kitų žeminimais, suserga depresijomis, nerimu, įvairiomis baimėmis ir pan. Menopauzė tokioms moterims itin reikšminga vėlyvosios brandos krizė: išgyvena dėl „nueinančių“ vaikų, dėl savo blėstančio reikšmingumo šeimoje ir darbe, dėl galimų santykių su vyru pokyčių... Pasijaučia neišnaudojusi galimybių, dėl to dažnai kaltina ne tiek save, kiek aplinką ir aplinkinius.
Taigi menopauzinio amžiaus moterys skirtingos, nes kiekviena jų iki menopauzės išgyveno savitą, pilną įvairių sėkmių ir nesėkmių gyvenimą, kuris, jeigu pasisekė, paruošė ją psichologiškai adekvačiai ir užtikrintai pereiti į kitą, naują savo gyvenimo etapą.
Moteris, kuriai iki 18-20 metų pasisekė išsiugdyti savo individualumą, suvokti savo atsakomybę už tai, ką ji daro ir tai ką ruošiasi daryti, visas tolimesnes permainas sutiks ramiai ir užtikrintai. Maždaug iki 35–37 metų ji susiformuos kaip protinga, lanksti, supratinga moteris, kuri, būdama savarankiška ir pasitikinti, nebijo permainų. Ji atranda jėgų pripažinti klaidas, koreguoti savo gyvenimą taip, kaip pataria išmintis ir branda. Kitu atveju, jeigu moteris nesusitvarko su gyvenimo iššūkiais, nesugeba racionaliai naudoti savo jėgas ir laiką, ji pradeda eikvoti labai daug energijos susitramdymams, nuoskaudų nurijimams ir pan. Visa tai kelia nuolatinę įtampą, nepasitenkinimą, savęs nuvertinimą. Ir tokios būklės ji pasiekia klimakterinį amžių.
Iš tiesų menopauzinio amžiaus moteris panaši į paauglį, kuris su visais kovoja: su vaikais, kurie gyvena „ne taip“, su jaunais kolegomis, kurie „nevertina“, „lipa ant kulnų”, su nuosava „senstančia“ išvaizda. Rezultatas gali būti dvejopas: arba džiaugiamasi tuo, kas padaryta, ir atsivėrusiomis naujomis galimybėmis, arba puolama į depresijas, nusivylimus, atsiribojimus ir galiausiai ligas.
Menopauzė – naujos galimybės
„Noriu pabrėžti, kad menopauzė galės tapti naujo gyvenimo pradžia, tik jeigu moteris tam bus psichologiškai pasiruošusi iš anksto. Daug žinomų psichologų (K.Jungas, B.Livechud‘as) akcentuoja 35-40 metus, kai moteris tampa pakankamai brandi pradėti savąją „psichinę evoliuciją“ ir palaipsniui atsigręžti į save, į savo vidinį gyvenimą, į savo gyvenimo esminę prasmę. Jeigu žmogus visą gyvenimą itin pasikliovė tik savo fiziniais duomenimis, savo vaikais ir savo „pasiaukojančios mamos, žmonos“ vaidmeniu, antrąją savo gyvenimo pusę sutiks kaip „tuštumą“, „nesusipratimą“, „išstūmimą“. Tokias moteris užvaldo ne tik depresija, bet ir didelė neviltis, kurią lydi didelis pyktis ir neapykanta gyvenimui, kitiems žmonėms“, – pažymi doc. R.Satkevičiūtė.
Tik psichologiškai subrendusi 55 m. moteris sugeba suvokti, kad jai atsivėrė dvasinių pokyčių galimybė, kad galų gale ji gali daryti tikrai tą, ką nori, o ne tai, kas privalu ar būtina. Tam tik reikia sugebėti laiku atsisveikinti su ilgai brandintomis idėjomis, įprastais darbo metodais ir įprastu požiūriu į pasaulį. Tačiau, psichologo M.Pek‘o nuomone, daugumai žmonių labai sunku atsisakyti to, ką jie jau praaugo, todėl ir laikosi įsitvėrę senų mąstymo ir elgesio stereotipų ir nesprendžia iškilusios krizės. Norint sėkmingai pereiti į kitą gyvenimo etapą, reikalingas pasitikėjimas savo galimybėmis ir emocinis, dvasinis lankstumas, kuris suteiks didesnę realybės pajautą ir koreguos tolimesnius tikslus ir uždavinius.
Kaip bendrauti?
„Pirmiausia – nevadinti menopauzinio amžiaus moters ligone, nes vien toks jos vertinimas skatina jaustis nesveika. Atsiradus mažiausiai galimybei, skatinti moterį išsikalbėti. Savo kalboje nuolat pabrėžti jos patirtį, savarankiškumą, atsakomybę, vertę. Tiek gydytojas, tiek aplinkiniai turėtų perduoti moteriai pozityvų užtaisą, mobilizuoti ją naujiems siekiams ir mokyti natūraliai priimti neišvengiamus pokyčius, o, pastebėjus akivaizdžios depresijos ar nerimo požymius, aptarti tai, taktiškai pasiūlyti atitinkamą gydymą, o, esant reikalui, nusiųsti pas atitinkamus specialistus (psichoterapeutą, psichiatrą)“, – sako gydytoja R.Satkevičiūtė.
Mitai apie menopauzę
Menopauzė - senatvė.
Iš tiesų visuomenėje (ypač Europoje) tradiciškai susiklostė savotiški, neretai įvairiais klaidingais mitais apaugę, menopauzės suvokimo stereotipai, kurie formuoja negatyvų požiūrį į šį natūralų moters gyvenimo etapą. Vienas iš tokių mitų skelbia, kad menopauzė – senatvės pradžia. Todėl nenuostabu, kad daugelis moterų į pirmuosius klimakso požymius reaguoja pasimetimu, bijo, kad taps nebepatrauklios savo sutuoktiniams, taps „bjauriomis pomenopauzinio amžiaus isterikėmis“ ir pan. Neretai tokių permainų laukimas priveda moteris prie depresijų, nerimų, stiprėja nemalonių pojūčių pajauta. Tačiau kas yra senatvė? Deja, ir iki šiol nėra vieningos žmonių amžiaus klasifikacijos. Pagal PSO, „vidutinio amžiaus“ žmogus yra 45–59 metų. Moters involiucinis, arba klimakterinis, periodas gali prasidėti pakankamai anksti ir paprastai pasireiškia 40–45 metų amžiuje. Pagal PSO klasifikaciją, „senas“ – tai 75–90 metų žmogus. Dažnai senatvės metai pradedami skaičiuoti nuo 65-ųjų ir labai retai – nuo 40-ties metų. Seniai pastebėta, kad kalendoriniai metai nėra esminiai senatvės konstatavimo kriterijai. „Kaip teigia žymus lenkų psichiatras A.Kepinski „dėl gyvenimo dinamikos svyravimų senatvė visą gyvenimą pinasi su jaunyste“. Todėl sutinkame senų jaunuolių ir jaunatviškos energijos kupinų senių. Kaip teigia A.Kepinski: „progų pasijusti senam pasitaiko dažniau negu tapti juo iš tiesų“. Gal objektyviau būtų moters menopauzę sieti ne su senatve, bet su natūraliu pasikeitimu jos vaisingo gyvenimo į nevaisingą?“, – sako psichiatrė.
Menopauzė - liga.
Kitas mitas, kad esą menopauzė – tai liga, kurią ne tik galima, bet ir reikia gydyti. Taip – menopauzes dažnai lydi gan audringi, erzinantys ir varginantys fiziniai ir fiziologiniai pojūčiai. Bet ar buvo lengviau paauglystėje, kai mergaitės fiziologija perėjo ne ką lengvesnes kūno transformacijas, kurias paženklino mėnesinių atsiradimas, psichikos ir kūno formų pokyčiai? Sunkiais atvejais paauglėms atsiranda depresija, įvairūs elgesio, valgymo sutrikimai. Tačiau niekas mėnesinių atsiradimo, vėliau – nėštumo, žindymo laikotarpių niekada nevadina ligomis. Daug kas priklauso nuo išankstinio nusiteikimo ir požiūrio...
Menopauzės laikotarpiu dingsta seksualinis potraukis.
Mitas apie klimakterinio periodo moters seksualumo ir patrauklumo sumažėjimą ne tik tolimi nuo realybės, bet prieštarauja darbams, įrodantiems, kad būtent šiuo laikotarpiu moterų seksualinis potraukis turi tendenciją padidėti. Didele dalimi moters seksualumas ir patrauklumas priklauso nuo jos viso gyvenimo praktikos ir nuostatų.
***
Menopauzė – nei liga, nei senatvės pradžia. Visų pirma reikia imtis efektyvesnių menopauzės simptomus švelninančių priemonių, t. y. sveiko gyvenimo būdo, ir laiku susikurti sau naujus gyvenimo stiliaus stereotipus.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę