){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Apibūdinkite menopauzę, kas vyksta moters organizme?
Menopauzė – tai laikotarpis, kai po paskutinių mėnesinių praeina 12 mėn. Praėjus metams po paskutinių mėnesinių (menopauzės), prasideda pomenopauzė, kuri trunka iki senatvės. Klimakso metu vyksta didžiuliai pokyčiai – nuo vaisingumo iki dalinio ar visiško nevaisingumo, nuo reguliarių mėnesinių iki visiško jų išnykimo, nuo normalios kiaušidžių veiklos iki visiško jų neveiklumo.
Nuo ko priklauso, kad vienom moterims menopauzė pasireiškia anksčiau, kitoms – vėliau?
Daugumai moterų natūrali menopauzė būna 50–52 m. Tačiau amžius gali smarkiai svyruoti – 39–59 m. O ir klimaksui būdingos problemos gali prasidėti gerokai anksčiau – maždaug 6–8 m. iki menopauzės. Jei mėnesinės pasibaigia iki 40 m., menopauzė yra ankstyva (1 proc. moterų). Natūralios menopauzės laiką lemia genetinis polinkis. Po kiaušidžių chirurginio pašalinimo menopauzė vadinama dirbtine.
Kokie pirmieji menopauzės požymiai, kokie reti neįprasti požymiai gali pasireikšti?
Pirmieji menopauzės požymiai dažniausiai siejami su ciklo pokyčiais – mėnesinės trumpėja, retėja, tampa nereguliarios. Kai kurias moteris vargina gausūs, nereguliarūs, kartais – gerokai užsitęsę kraujavimai. Dėl kiaušidėse gaminamų hormonų estrogenų trūkumo atsiranda tokie ankstyvieji klimakso požymiai, kaip karščio pylimas, prakaitavimas, širdies plakimas, šaltkrėtis. Neretai moterims sutrinka miegas, atsiranda ryški nuotaikų kaita, išsiblaškymas, silpnėja atmintis, mažėja lytinis potraukis. Dėl progresuojančių atrofinių pokyčių lyties ir šlapimo organų sistemose galimi šlapinimosi sutrikimai – šlapimo nelaikymas, nenumaldomas noras šlapintis. Galimas išorinių lytinių organų niežulys.
Vėlyvieji simptomai (būdingi pomenopauzei) – tai odos pokyčiai (sausumas, išplonėjimas, raukšlėjimasis), kaulų, sąnarių, raumenų skausmai, kaulų retėjimas (osteoporozė). Visus šiuos pokyčius lemia minėtų hormonų estrogenų stoka. Šiuo metu su estrogenų stoka siejamas ir širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymas, senatvinė silpnaprotystė.
Jei mėnesinės būna ne kiekvieną mėnesį – moteris išsigąsta. Ar yra tam pagrindo?
Jei mėnesinių reguliarumas dingsta sulaukus 44–45 metų, – didesniam nerimui atsirasti nėra pagrindo. Tai gali būti siejama su kiaušidžių funkcijos silpnėjimu ir klimakterinio laikotarpio pradžia. Kitas dalykas – jei mėnesinės tampa labai gausios, užsitęsusios, sukeliančios mažakraujystę, skausmingos. Tokiu atveju derėtų kreiptis į gydytoją.
Kitos moterys skundžiasi, kad vos ne visą mėnesį po truputį kraujuoja. Ar tai normalu?
Tai nėra normalu, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Jei kraujavimas pasireiškia praėjus metams ar pusmečiui po paskutiniųjų mėnesinių. Kaip elgtis moteriai?
Pasireiškus kraujavimui po menopauzės, t. y. praėjus metams po mėnesinių pabaigos, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujavimas po menopauzės – vienas pirmųjų gimdos gleivinės išvešėjimo požymių. Šis požymis būdingas ir gimdos vėžiui, todėl svarbu šią ligą atmesti. Jei normalus kraujavimas pasireiškia pusmečiui po mėnesinių pabaigos – gal dar nėra tikrosios menopauzės? Nerimaujant būtų naudinga specialisto konsultacija.
Kokie mėnesinių sutrikimai premenopauzės amžiaus moterims praneštų apie kokią nors ligą, t.y. kokiais atvejais moteris turėtų nedelsdama eiti pas ginekologą?
Moteris turėtų kreiptis į ginekologą esant bet kokio pobūdžio kraujavimui po menopauzės. Kaip jau minėjau, tai gali būti vienas pirmųjų gimdos vėžio požymių. Taip pat reikėtų konsultuotis su gydytoju esant gausiam mėnesinių kraujavimui, kuris sukelia mažakraujystę, – tai gali būti gimdos gleivinės išvešėjimo rezultatas. Taip pat rekomenduojama kreiptis į gydytoją, esant ciklo sutrikimams, kurie gali turėti įtakos gyvenimo kokybei (dažnos mėnesinės, „tepimai“). Skausmas kraujavimo metu gali būti gimdos miomos, endometriozės požymis. Taip pat gydytojo patarimai būtų naudingi esant anksčiau minėtiems kitiems nusiskundimams – karčio pylimui, prakaitavimui ir pan.
Kokie dirbtinės menopauzės pavojai?
Sukėlus dirbtinę menopauzę, organizmas visiškai negamina estrogenų, ir dėl to stiprėja ligų, susijusių su jų trūkumu (osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės), rizika. Tačiau šios ligos pavojų kelia visoms moterims, o ne tik toms, kurių menopauzė dirbtinė, nes estrogenų trūkumas – natūralaus klimakso požymis.
Statistika rodo, kad pirmaisiais metais po menopauzės prarandama apie 7 proc., o antraisiais – apie 5 proc. kaulinio audinio. Bėgant metams, šis procesas progresuoja. Nustatyta, kad, praėjus 5–7 metams po menopauzės, daugeliui moterų išryškėja osteoporozės klinika ir dėl to didėja stuburo, šlaunikaulio kaklelio lūžio rizika.
Pašalinus kiaušides, ūmiai pasireiškia ir ankstyvieji menopauzės požymiai – karščio pylimai, prakaitavimai, kt.
Kada menopauzės simptomus reikia malšinti?
Gydymas rekomenduojamas, kai yra medicininių indikacijų (karščio pylimai, nuotaikų kaita, prakaitavimas, šaltkrėtis, lytinių organų atrofija ir pan.) ir kai pati moteris nori gydytis, t.y. gerinti savo gyvenimo kokybę. Vienas pagrindinių gydymo būdų – pakeičiamoji hormonų terapija. Pradėti šią terapiją niekada ne vėlu, tačiau vyresniems kaip 60-ies metų amžiaus moterims ji jau nebeskiriama, o vyresnėms negu 70-ies – nebetęsiama. Tinkamą pakeičiamąją hormonų terapiją skiria specialistas, jei pacientei ją skirti gaklima.
Simptomams slopinti galima vartoti ir fitoestrogenų, t.y. augalinių preparatų. Tiesa, jų estrogeninis poveikis yra labai silpnas ir sudaro 0,01–0,1 proc. estradiolio (tikrojo estrogeno, kurį gamina kiaušidės) veiksmingumo. Nepaisant to, šie preparatai yra mėgstami.
Vyrauja nuomonė, kad pakeičiamoji hormonų terapija gali pakenkti, sukelti nepageidaujamų poveikių?
Labiausia bijoma vėžio. Tačiau, atlikus reikiamus tyrimus ir specialistui kontroliuojant gydymą, ši rizika minimali. Be abejo, visada būtina pasverti naudos ir galimos žalos santykį.
Estrogenų organai taikiniai – gimdos gleivinė ir krūtis. Vartojant pakeičiamosios terapijos preparatų, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžio rizika nedidėja, bet, vartojant gryną estrogeną, šiek tiek išauga gimdos kūno vėžio ir krūties vėžio rizika. Kita vertus, tokių preparatų (grynų estrogenų) ir neskiriame moterims, kurioms nėra pašalinta gimda. Joms skiriami kitokios sudėties vaistai. Pacientėms, kurios serga ar sirgo krūties vėžiu, pakeičiamosios hormonų terapijos preparatų neskiriama.
Ar yra testų, padedančių nustatyti menopauzės pradžią?
Menopauzę nustatantys hormonų testai šiuo metu yra atliekami. Juos atliekame, kai negalime atskirti ciklo sutrikimų nuo kitų ligų ir ypač jauno amžiaus moterims, kurioms menopauzės dar būti neturėtų. Artėjant menopauzei, didėja folikulus stimuliuojančio ir liuteinizuojamojo hormonų koncentracijos, mažėja estrogenų koncentracija.
Taigi dėl ciklo sutrikimų hormonų tyrimai visada atliekami jaunoms moterims. Radus padidėjusį hormonų (folikulą stimuliuojančio ir liuteinizuojamojo) kiekį, nustatome priešlaikinę menopauzę. Vyresnėms moterims dėl dažniausiai tipiškos klimakterinio laikotarpio klinikos hormonų tyrimų paprastai nereikia.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę