Senatvės orumo paieškos

Daugelis turim tėvus, senelius, kurie, sulaukę brandaus amžiaus, pasiligoję ir likę vieniši, laukia mūsų dėmesio. Tačiau jų globa gali pareikalauti ne tik pakeisti dienotvarkę, bet ir atsisakyti darbo. Lietuvoje veikia ne viena senelių globos įstaiga, tačiau ar joje teikiamos kokybiškos sveikatos paslaugos, tinkamas požiūris į seną žmogų? Ar nebūsime pasmerkti visuomenės, atidavę tėvą ar motiną į „ubagyną“?

Kiek mokėsite?

Mintį rašyti apie tėvo ar mamos priežiūrą paskatino ne vienerius metus šalia besivyniojanti kolegės istorija.
Kaimo sodyboje po tėvuko mirties likusi vieniša jos mama palūžo emociškai – kolegė lakstydavo pas ją kas savaitgalį, o sąskaitos už pokalbius telefonu siekdavo kelis šimtus litų. Po metų, neištvėrusi tokios įtampos, ji žiemai parsivežė mamą į Vilnių, į butą. Tačiau senolei buvo diagnozuota Parkinsono liga, ir ją palikti vieną ilgesniam laikui buvo nesaugu. Kolegė puolė ieškoti pagalbininkų, kurie ją pavaduotų nors keletą valandų per dieną.
Prisivilioti privačias slauges buvo sunku – pasak jos, kai kurios jų net neklausdavo, ką reikės daryti, tačiau iškart griebdavo jautį už ragų: kiek mokėsite?
Senolę prižiūrėti namuose sutiko viena slaugos firma, kuri už valandą paprašė mokėti 10 litų. Priminsiu – ligonė nebuvo neįgali: jai reikdavo padėti nueiti iki vonios ir tualeto, pašildyti ir paduoti pusryčius (senolė valgydavo pati), pabendrauti su ja. Tačiau tai mano kolegei buvo menka paguoda – net ir sumokėjusi krūvą pinigų, ji neturėjo savo laisvalaikio, atostogų, jautėsi nuolat pavargusi.
Tikriausiai tai ne išskirtinis atvejis. Praradę senąsias tradicijas, kai viename name tilpdavo kelių kartų gyvenimai, tarsi pakibome ore. Saitus su tėvais nupjovė atstumai, ypač pastaraisiais metais, kai daugelis jaunų žmonių planuoja savo gyvenimą užsienyje. O senų, vienišų ir pasiligojusių žmonių Lietuvoje daugėja – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, prieš dešimtmetį, t.y. 2000 metų pabaigoje, buvo 93 globos įstaigos seniems žmonėms ir jose gyveno 4348 globotiniai. 2009 metų pabaigoje veikė 103 globos įstaigos ir jose jau gyveno 5004 seni žmonės.

Du keliai

Lietuvoje pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės. Teisės aktai numato, kad kiekviena savivaldybė turi vertinti ir analizuoti gyventojų socialinių paslaugų poreikius, pagal kuriuos ji nustato paslaugų teikimo rūšis, finansavimo poreikį. Atrodo nėr paprasčiau – telieka kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir paprašyti senam tėvui globos. Tačiau nelengva ryžtis apgyvendinti jį „valdiškuose“ slaugos namuose, kai žiniasklaidoje mirga antraštės: „Aukcione parduodami globos namai su visais seneliais“, „Senelių namai išviliojo paskutinius pinigus“, „Aklas senelis liko be turto ir be pinigų“ ir pan. Kyla klausimas – kas geriau: ar uždaryti brangiausią mus užauginusį žmogų bute ir atiduoti už jo slaugą visus uždirbtus pinigus, ar rizikuoti ir atiduoti jį į globos namus?
Jei pasirinksite antrąjį variantą, žinokite, kad slaugos namai – tai ne anksčiau vadinti „ubagynai“ ir ne visuose jų atima globotinių turtą.

Kaip savuose namuose

Pernai patvirtintame Socialinių paslaugų įstatymo projekte yra naujovė – įstatymu įteisinamas socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių socialinę globą, licencijavimas. Kartu reglamentuojama centralizuota socialinių paslaugų teikimo, organizavimo kokybės priežiūra, vertinimas ir kontrolė, kurią vykdo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas. Ši naujovė suteikia palankias sąlygas kurtis privatiems senelių namams, kuriuose orientuojamasi į gerokai aukštesnius standartus, senyvo amžiaus asmenų priežiūros kokybę. Vienas pavyzdžių – pernai rudenį atidaryti Smalininkų senjorų namai Jurbarko rajone. Pasak šių namų direktoriaus Gintauto Navicko, jų įsteigti namai negali būti vertinami vien kaip verslas, nes ši veikla neatsiejama nuo socialinio darbo, bendravimo, gebėjimo suprasti vyresnio amžiaus žmogų.
Ant Nemuno kranto įsikūrusiuose šiuolaikiškai įrengtuose namuose senjorai gyvena vienviečiuose ar dviviečiuose kambariuose. Jiems (taip pat ir neįgaliesiems) pritaikyti dušų ir vonių kambariai, liftas, erdvus valgomasis, biblioteka – atrodo, viskas apgalvota iki smulkmenų tam, kad gyventojai pasijustų it savuose namuose. Šiuose namuose ištisą parą budi profesionalios slaugytojos, kiekvieną gyventoją prižiūri apylinkės šeimos gydytojas. Kiekvienas gyventojas turi mobilų pultelį, kuriuo gali bet kada išsikviesti namų darbuotoją.
Kaip kilo mintis toli nuo didžiųjų miestų atidaryti nemažai investicijų pareikalavusius senelių namus? – klausiu pašnekovo. Direktoriaus atsakymas nuoširdus ir paprastas – jis pats susidūrė su senų tėvų priežiūros problemomis. „Išvažiavome su žmona trumpam pailsėti į šiltus kraštus. Tačiau po poros dienų susirgo ir jos, ir mano mama. Atsimenu, kokia nuolatinė įtampa tvyrojo tų atostogų metu – buvome nei pakarti, nei paleisti“, – prisiminė G.Navickas. Grįžus sutuoktiniams, kilo idėja steigti nedidelius senelių priežiūros namus, juolab kad darbo juose patirties turėjo žmona.

Ką sako kainos?

Kreipimosi tvarka į privačius Smalininkų Senjorų namus panaši kaip ir į valstybinius. Kaina už įprastą globą šiuose namuose – 1590 litų per mėnesį, o tiems, kuriems reikalinga intensyvi priežiūra ir slauga, – apie 2000 litų. Reikalingiems globos kainų skirtumą kompensuoja savivaldybės.
Asmenys, nepajėgiantys įmokų sumokėti patys, bet norintys apsigyventi šioje įstaigoje, turi pirmiausia kreiptis į savo seniūniją ar savivaldybės socialinės paramos skyrių. Pateikus reikiamus dokumentus ir užpildžius prašymą, skyriaus darbuotojai atvyks į namus ir ištirs poreikį gyventi senelių namuose. Tarybai nusprendus, asmuo siunčiamas į pasirinktus senelių namus, savivaldybė moka skirtumą tarp asmens gaunamos pensijos (jos paimama tik 80 proc.) ir Senjorų namų įkainio.
Pakankamai lėšų turintys senjorai visą sumą gali mokėti patys (ar artimieji). Įmokai jie gali paskirti pensiją, slaugos pašalpą, jei tokia turima, o likusią dalį gali sumokėti artimieji ar vaikai. Tokiu atveju galima iškart kreiptis į pačius Senjorų namus, dokumentų per savivaldybes tvarkyti nereikia. „Negalime priimti tik sergančiųjų psichinėmis ligomis ir nepriimame asocialių asmenų“, – primena Senjorų namų vadovas. Tiesa, įsikurti Smalininkuose gali ne tik nuolat čia gyvensiantys senjorai, bet ir asmenys, kuriems reikia globos vienai ar porai dienų, savaitei ar mėnesiui.
Gyvenimo kaina Senjorų namuose labai panaši į valstybės išlaikomų globos namų kainas, o daug kur valstybiniai įkainiai ir didesni (žr.lentelę), tačiau sąlygų ir priežiūros kokybės, pasak gyventojų, nesulyginsi.

Vietoj epilogo

Mūsų visuomenėje dar vyrauja nuomonė, jog jei garbaus amžiaus artimieji „atiduodami“ į senelių namus, vadinasi, jais buvo nusikratyta. Tačiau šiandieninis gyvenimas diktuoja savas sąlygas – jei dėl didelio atstumo neįmanoma tėvais pasirūpinti tiesiogiai arba dėl to turime atsisakyti savo gyvenimo, kurkime naujas tradicijas, kurios jau daugelį metų gyvuoja kituose katalikiškuose kraštuose. Svarbiausia – rūpestis, dėmesys ir pagarba mus užauginusiems žmonėms. Jiems nereikalinga mūsų auka – jiems reikia profesionalios sveikatos priežiūros, užimtumo, bendravimo su bendraamžiais, žodžiu, visaverčio gyvenimo.

Kaip elgtis su senstančiais ir savarankiškumą prarandančiais tėvais?

• Susitaikykite su pasikeitimais. Kai tėvai vienaip ar kitaip tampa priklausomi nuo savo vaikų, aukštyn kojom apsiverčia visas jų pasaulis. Tad būkite pasirengę naujam vaidmeniui ir naujiems santykiams.
• Neskubinkite įvykių – tėvo ar mamos gyvenimas ir jo padėtis nepasikeis per vieną dieną. Tegul nauji santykiai vystosi savaime, svarbu, kad būtų nepadaryta klaidų.
• Galite susidurti su netikėtu globotinio pykčiu. Supraskite – praradęs savarankiškumą jūsų tėvas ar mama mano, kad prarado ir autoritetą. Šis praradimas jiems yra nelengvas ir gali sukelti pykčio protrūkį. Norėdami tam užbėgti už akių, dažniau klauskite jų patarimo, netgi tada, kai jis neturi jokios reikšmės...
• Palikite erdvės jų sprendimams. Kiek įmanoma tėvams teikite ne įsakymus, o suteikite laisvę pasirinkti. Jiems labai svarbu jausti, kad patys valdo savo gyvenimą.
• Nuolat aptarkite savo tėvų sveikatą su šeimos gydytoju, kitais medicinos specialistais. Kiekvienas naujai atsiradęs ir jums nerimą keliantis jų sveikatos sutrikimas turi būti turi būti aptartas su gydytoju.
• Nepamirškite savęs ir savo sveikatos. Netgi jei jaučiatės tėvams skolingi už tai, kad jie rūpinosi jumis, negalite jiems aukoti savo geros emocinės savijautos. Namuose pažiūrėkite komediją, nueikite su draugais į koncertą ar kavinę, suorganizuokite iškylą – skirkite laiko savo gyvenimui, kuris irgi nėra amžinas.

Populiariausi straipsniai

Kaip pagerinti savijautą klimakso laikotarpiu

Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiau
Menopauzė: probleminė ar nepastebima?

Moterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
TENA – lengvesnei šlapimo nelaikančių pacientų priežiūrai

Šlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiau
Menopauzė – tik naujo kelio pradžia

Kiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiau
Jaunystė ir po penkiasdešimties

Moterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiau
Menopauzė

Apie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiau
Vyrų klimaksas: kaip jį palengvinti?

Statistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiau
Neleiskite senti galvos smegenims

Visame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiau
10 naudingų patarimų, kaip sėkmingai valdyti šlapimo nelaikymą

Po mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiau
Menopauzė be nesklandumų

Visos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiau
Išimamųjų dantų protezų priežiūra

Burnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiau
Spalvingesnis gyvenimo ruduo

Nemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiau
Auksinis moters gyvenimo ruduo

Gyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiau
Andropauzė, arba kritinis vyrų amžius

Andropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiau
Geriatrija: senyvo amžiaus žmonių gydymo ypatumai

Senėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau

Rodyti daugiau

Lankytojų komentarai

Net nežinau nuo ko pradėti.Ką reiškia slaugyti sunkų ligonį žino tik tas kuris pats slaugė.Daug metų slaugau tetą sergančią alzheimeriu.Pradžioje apie šią ligą nežinojau nieko.Bet daug skaićau apie tai straipsnių.Teorija labai skiriasi nuo praktikos.Nemoku apsakyti kaip sunku ne tik fiziškai,bet ir emociškai.Vienu metu teko slaugyti ir mamą sergančia vėžiu.Dar ir dirbau ligoninėj.O kur dar šeima?Galėčiau knygą parašyti koks tai yra nepakeliamas darbas.Mama jau mirė bet psichiškai nestabili jos sesuo dar gyva.Ir gyvens ji gal dar 10m.O aš jau praradau sveikatą,džiaugsmą.Rašau ir byra ašaros ,kada šis košmaras baigsis?

čia Jūsu pasakos visiems gerai žinomos,tik ar JŪS žinote kas tai yra tėvų karšinimas.