){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pradžioje pateiksiu gana tipišką šių problemų pavyzdį iš klinikinės praktikos.
Konsultuotis atvyko 78 m. Antanas N. su dukra. Pastaroji skundėsi, kad paskutiniu metu tėvas blogai miega, kartais naktį atsikelia ir ruošiasi eiti į lauką, galvodamas, kad jau rytas (buvo vasara), pasidarė dirglus, piktas, viskuo nepatenkintas. Dieną dažniausiai mieguistas, nesidomi jokia veikla, vakare ir naktį tampa aktyvesnis, net neramus, kartais “nusikalba”, teigia, kad jam pavogė asmeninius daiktus, pinigus, kad buvo atėjusi žmona (iš tikrųjų mirusi prieš kelerius metus). Pats ligonis niekuo nesiskundė, išskyrus galvos svaigimą, paklaustas apie miegą, neneigė, kad ne visada gali gerai išsimiegoti, norėtų “vaistų miegui”. Paklaustas apie santykius su artimaisiais, sakė, kad jo dukra, žentas ir paaugliai anūkai nesupranta, nemyli, norėtų gyventi atskirai nuo jų. Minėtas problemas dukra pastebėjo, kai prieš kelis mėnesius atsivežė tėvą į savo namus, kadangi šis gyveno vienas, nesugebėdavo pasigaminti valgyti, o prižiūrėti jį, gyvenantį už 100 km, buvo sunku. Dukra jautė kaltę, gal tikrai kartais nebeturinti kantrybės dėl tėvo apatijos, nenoro praustis, atsikalbinėjimo ir ką nors grubiau pasakanti, dėl to kurį laiką vengė kreiptis į psichiatrą, laukė, kol problemos išsispręs savaime. Dalinai pagelbėjo nereceptiniai vaistai, skirti miegui gerinti. Galų gale, kai kartą tėvas, išėjęs pasivaikščioti, paklydo, ir teko jo ilgokai ieškoti, pacientės vyras prikalbino jį nuvesti pas specialistą.
Ištyrus ligonio psichikos būklę, kliedesių, haliucinacijų nebuvo, tačiau nustatyta kiek pablogėjusi nuotaika, padidėjęs įtarumas, vidutinio sunkumo atminties sutrikimas ir kritikos savo ligai stoka. Nelaukiant tyrimų rezultatų, buvo paskirta tiapridalio (tiaprido), po 100 mg tabletę nakčiai. Būklė pagerėjo jau per pirmą vaistų vartojimo savaitę: pacientas pradėjo gerai miegoti, nebeklaidžiodavo naktį, tapo švelnesnis, “sukalbamesnis”, tuo dukra labai džiaugėsi.
Seni žmonės nori būti gerbiami už nuveiktus darbus. Iš vaikų jie tikisi dėkingumo už tai, kad šiuos išaugino. Tuo tarpu jų vaikai yra labiau susirūpinę savo vaikais, savo darbais ir dažniausiai negali viso dėmesio skirti tėvams. Labai naudinga, kai seni žmonės turi hobį, yra kuo nors užsiėmę - tada įdomesnis ir jų pačių gyvenimas, mažiau reikia vaikų dėmesio, mažiau serga įvairiomis ligomis. Kartais vaikams patogiau, kai tėvai gyvena jų namuose, - taip yra lengviau prižiūrėti. Tačiau senam žmogui nauja gyvenamoji vieta yra didžiulis stresas, dažnai sukeliantis sveikatos pablogėjimą. Patariama per daug neskubėti raginti tėvų atsikraustyti arčiau, visgi šiuo atveju Antanas N., nors pats to ir nesuvokė, tikrai nebegalėjo pasirūpinti savimi, todėl jo dukra pasielgė teisingai. Nereikėtų bijoti kartais būti atkaklesniais, jei tai yra tėvams naudinga, pvz., tėvai nenori eiti pas gydytoją, nors sveikata aiškiai sutrikusi.
Dirglumas ir agresyvumas vyresniame amžiuje dažnai išsivysto susirgus senatvine silpnaprotyste (pvz., dėl Alzheimerio ligos). Dažniausiai namiškių pastebimas pasikeitęs ligonio elgesys, charakteris bei atminties sutrikimai gali būti depresijos, senatvinės silpnaprotystės ar lėtinio skausmo požymiai. Bet kokiu atveju tai nėra būdinga natūraliai senatvės tėkmei. Esant sujaudinimui, dirglumui, sutrikusiam miegui reikalinga psichiatro konsultacija, nepatartina gydyti ligonio namuose patiems.
Dažniausiai senų žmonių dirglumui, agresyvumui gydyti reikia medikamentų. Padedančios vaistų dozės gali būti labai nedidelės, pvz., Antanui N. užteko vienos 100 mg tabletės tiapridalio per dieną, tuo tarpu vidutinio amžiaus žmogus dažnai gerai toleruoja iki 4 tablečių šio medikamento per parą.
Tiapridalis yra vaistas, labai tinkamas pagyvenusių žmonių elgesio sutrikimams gydyti: nerimui, sujaudinimui, agresyvumui, miego sutrikimams, baimėms, polinkiui į depresiją, net kai šiuos negalavimus sukelia bevertiškumo, negalėjimo pritapti visuomenėje pojūčiai. Tiapridalis tinka, kai senatvine silpnaprotyste sergančiam ligoniui pasireiškia nerimas, įvairūs, nepaaiškinami kūno skausmai, dėl kurių dažnai pablogėja nuotaika. Šis vaistas veiksmingas sąnarių, galvos ar net vėžio sukeltiems skausmams gydyti, jo vartojant galima sumažinti kitų skausmui malšinti skirtų medikamentų dozes.
Tiapridalis yra gerai toleruojamas, retai sukelia šalutinių
poveikių, todėl skiriamas 1-2 mėn., o reikalui esant, kursą galima kartoti.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę