Menopauzė be nesklandumų

Prašome trumpai priminti, kas yra klimaksas.

Medikai klimaksą apibūdina kaip menstruacijų pabaigą. Menopauzė – tai paskutinių mėnesinių data, o pomenopauzės laikotarpis prasideda iškart po paskutinių mėnesinių. Klimakterinis laikotarpis apima laikotarpį nuo reprodukcinio periodo pabaigos iki senatvės pradžios (65–70 gyvenimo metai), t. y. maždaug 10–20 metų. Klimaksą galima suskirstyti į premenopauzę, menopauzę ir pomenopauzę. Premenopauzės, trunkančios 2–7 metus, laikotarpiu nustoja funkcionuoti kiaušidės ir atsiranda mėnesinių ciklo sutrikimų bei nedidelių klimakterinių negalavimų. Tačiau tai anaiptol nėra senatvės pradžia, kaip atrodo kai kurioms moterims. Klimakterinis laikotarpis turėtų būti tiesiog perėjimas iš sveiko vaisingo gyvenimo į sveiką nevaisingą. Tai paprastai atsitinka 45–55 metų.
 

Iš kokių požymių moteris gali įtarti, kad jai prasidėjo kitas gyvenimo etapas?

Yra moterų, kurios šį laikotarpį išgyvena lengvai, nejausdamos jokių negalavimų. Tačiau daugelis dėl moteriškų hormonų estrogenų trūkumo patiria varginančių simptomų. Nustatyta, kad apie 54 proc. moterų vargina karščio pylimo priepuoliai. Tuo metu nurausta skruostai, kaklas, rankos, keliais laipsniais pakyla odos temperatūra. Priepuolis gali trukti nuo kelių sekundžių iki 30 minučių. Pilant karščiui, padažnėja širdies plakimas, prakaituojama, patankėja kvėpavimas. Paskui paprastai krečia šaltis, jaučiamas nuovargis. Tokie priepuoliai gali kartotis net iki 50 kartų per dieną. Prakaito išpiltos moterys nubunda po kelis kartus per naktį, todėl blogai išsimiega, dieną jaučia nuovargį.
Organizme sumažėjus moteriškųjų hormonų, moterys jaučia ir daugiau nemalonių požymių: suplonėja ir išsausėja makšties gleivinė, todėl atsiranda sausumo, perštėjimo pojūtis, skausmas lytinių santykių metu. Suplonėja šlapimo organų sienelės, susilpnėja aplinkiniai lygieji raumenys, todėl padidėja šlapimtakių infekcijos pavojus, padažnėja noras šlapintis, vargina skausmas šlapinantis, šlapimo nelaikymas. Sumažėja lytinis potraukis. Moterys tampa dirglesnės, joms be priežasties kinta nuotaika, gali kamuoti nemiga, nerimas, depresija.

Kiek toks laikotarpis trunka, ar tuo viskas ir baigiasi?

Gali trukti įvairiai: nuo 6 mėn. iki poros metų. Tačiau, išnykus šiems nemaloniems simptomams, gali iškilti ir kitų pavojų. Dėl jau mano minėtų estrogenų trūkumo kyla didesnė tikimybė susirgti tam tikromis ligomis. Iki menopauzės moteris širdies smūgis ištinka net šešis kartus rečiau nei vyrus, mat estrogenai padeda išlaikyti cholesterolio pusiausvyrą. Kai šių hormonų sumažėja, padidėja cholesterolio koncentracija, pradeda vystytis aterosklerozė (susiaurėja arterijos), todėl po menopauzės moterys pagal riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis susilygina su vyrais. Taip pat dažnai gali „šokinėti“ kraujospūdis. Šią riziką gali lemti ir prisidėjęs svorio didėjimas.
Taip pat gresia ir kaulų retėjimo liga – osteoporozė. Ja suserga beveik kas antra į septintąją dešimtį įkopusį moteris. Ligai progresuojant, ima retėti kaulai, todėl lengvai lūžta, o lūžę sunkiai suauga. Tai gali sukelti daugybę įvairių komplikacijų, tapti neįgalumo ar net mirties priežastimi.
Estrogenų trūkumas taip pat padidina riziką susirgti kiaušidžių ir storosios žarnos vėžiu, taip pat dantenų ligomis.
 

Kaip gydytojas ginekologas gali padėti moteriai?

Dabar daugelis moterų, kurias kankina menopauzės simptomai, nesikreipia į gydytoją, bando gydytis pačios, vartodamos augalinius preparatus, kurie dažnai nepalengvina simptomų. Todėl patarčiau visoms moterims, kurioms prasidėjo šis gyvenimo tarpsnis, apsilankyti pas ginekologą, kad tinkamai apžiūrėtų, pasitarti dėl pakeičiamos hormonų terapijos skyrimo galimybės, kuri palengvintų negalavimus.

Kas tai yra pakeičiamoji hormonų terapija?

Galėčiau teigti, kad tai veiksmingiausia priemonė, padedanti išvengti varginančių postmenopauzės simptomų ir apsauganti nuo šios rizikos grupės ligų. Pakeičiamoji hormonų terapija (PHT) pradėta taikyti jau 1940 metais. 1980 m. JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnyba patvirtino ją kaip priemonę osteoporozės profilaktikai.
Naudojant PHT, susilpnėja ir visai išnyksta nuotaikos bei miego sutrikimai, karščio pylimas bei kiti simptomai. Pakeičiamosios hormonų terapijos nauda sunkius klimakterinius simptomus patiriančioms moterims neabejotina, tačiau ilgai (5 ir daugiau metų) vartojančioms PHT moterims yra didesnė rizika susirgti krūties vėžiu. Todėl rekomenduojama reguliariai (kas mėnesį) pačiai pasitikrinti krūtis, kartą per metus atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą ar mamogramą. Taip pat kartą per metus reikalinga šeimos gydytojo ar ginekologo konsultacija. Jis pagal reikalą paskirs reikalingus tyrimus: ultragarsinį tyrimą, onkocitologinį tepinėlį ir kt. Taip pat svarbu žinoti, kad krūties vėžys gali būti dažniau diagnozuojamas ne tik vartojant PHT, bet ir kitais atvejais – vėluojant natūraliai menopauzei, vartojant alkoholį, nutukusioms moterims. Nebevartojant PHT, padidėjęs pavojus per keletą metų išnyksta.
Tačiau norėčiau nuraminti moteris, kad šių preparatų sudėtis yra nuolat tobulinama. Kaip pavyzdį galiu pateikti naujos kartos šiuolaikinės PHT tabletes su drospirenonu (Angeliq), kurios ne tik efektyviai numalšina klimakterinius negalavimus, bet ir yra gerai toleruojamos.
 

Gal galite plačiau papasakoti apie paminėtas tabletes?

PHT tabletės su drospirenonu – tai yra šiuolaikinė pakaitinė hormonų terapija. Nuolat vartojamos, jos teikia daug papildomų privalumų moters sveikatai: mažina estrogenų sukeliamą skysčių kaupimąsi, dėl to nedidėja kūno svoris ir nepasireiškia tokie simptomai, kaip tinimas, pilnumo pojūtis. Taip pat šis preparatas turi unikalią savybę reguliuoti kraujo spaudimą – padidėjusį kraujospūdį sumažina, o, jeigu kraujo spaudimas normalus, veikia neutraliai. Šios tabletės apsaugo ir nuo osteoporozės, nes lėtina kaulų retėjimą. Tabletės geriamos kiekvieną dieną be pertraukų, todėl daugumai moterų mėnesinių kraujavimo nebūna (kai kurioms moterims tepimas ar negausus kraujavimas pirmuosius mėnesius yra būdingas PHT reiškinys, kuris ilgainiui išnyksta).
Svarbu žinoti, kad tik pakeičiamoji hormonų terapija pašalina patologinio klimakso priežastį – lytinių hormonų trūkumą organizme, todėl alternatyvos šiam gydymui dar kol kas nėra. 

Iš kokių požymių moteris gali įtarti, kad jai prasidėjo kitas gyvenimo etapas?

Yra moterų, kurios šį laikotarpį išgyvena lengvai, nejausdamos jokių negalavimų. Tačiau daugelis dėl moteriškų hormonų estrogenų trūkumo patiria varginančių simptomų. Nustatyta, kad apie 54 proc. moterų vargina karščio pylimo priepuoliai. Tuo metu nurausta skruostai, kaklas, rankos, keliais laipsniais pakyla odos temperatūra. Priepuolis gali trukti nuo kelių sekundžių iki 30 minučių. Pilant karščiui, padažnėja širdies plakimas, prakaituojama, patankėja kvėpavimas. Paskui paprastai krečia šaltis, jaučiamas nuovargis. Tokie priepuoliai gali kartotis net iki 50 kartų per dieną. Prakaito išpiltos moterys nubunda po kelis kartus per naktį, todėl blogai išsimiega, dieną jaučia nuovargį.
Organizme sumažėjus moteriškųjų hormonų, moterys jaučia ir daugiau nemalonių požymių: suplonėja ir išsausėja makšties gleivinė, todėl atsiranda sausumo, perštėjimo pojūtis, skausmas lytinių santykių metu. Suplonėja šlapimo organų sienelės, susilpnėja aplinkiniai lygieji raumenys, todėl padidėja šlapimtakių infekcijos pavojus, padažnėja noras šlapintis, vargina skausmas šlapinantis, šlapimo nelaikymas. Sumažėja lytinis potraukis. Moterys tampa dirglesnės, joms be priežasties kinta nuotaika, gali kamuoti nemiga, nerimas, depresija.
 

Kiek toks laikotarpis trunka, ar tuo viskas ir baigiasi?

Gali trukti įvairiai: nuo 6 mėn. iki poros metų. Tačiau, išnykus šiems nemaloniems simptomams, gali iškilti ir kitų pavojų. Dėl jau mano minėtų estrogenų trūkumo kyla didesnė tikimybė susirgti tam tikromis ligomis. Iki menopauzės moteris širdies smūgis ištinka net šešis kartus rečiau nei vyrus, mat estrogenai padeda išlaikyti cholesterolio pusiausvyrą. Kai šių hormonų sumažėja, padidėja cholesterolio koncentracija, pradeda vystytis aterosklerozė (susiaurėja arterijos), todėl po menopauzės moterys pagal riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis susilygina su vyrais. Taip pat dažnai gali „šokinėti“ kraujospūdis. Šią riziką gali lemti ir prisidėjęs svorio didėjimas.
Taip pat gresia ir kaulų retėjimo liga – osteoporozė. Ja suserga beveik kas antra į septintąją dešimtį įkopusį moteris. Ligai progresuojant, ima retėti kaulai, todėl lengvai lūžta, o lūžę sunkiai suauga. Tai gali sukelti daugybę įvairių komplikacijų, tapti neįgalumo ar net mirties priežastimi.
Estrogenų trūkumas taip pat padidina riziką susirgti kiaušidžių ir storosios žarnos vėžiu, taip pat dantenų ligomis.
 

Kaip gydytojas ginekologas gali padėti moteriai?

Dabar daugelis moterų, kurias kankina menopauzės simptomai, nesikreipia į gydytoją, bando gydytis pačios, vartodamos augalinius preparatus, kurie dažnai nepalengvina simptomų. Todėl patarčiau visoms moterims, kurioms prasidėjo šis gyvenimo tarpsnis, apsilankyti pas ginekologą, kad tinkamai apžiūrėtų, pasitarti dėl pakeičiamos hormonų terapijos skyrimo galimybės, kuri palengvintų negalavimus.
 

Kas tai yra pakeičiamoji hormonų terapija?

Galėčiau teigti, kad tai veiksmingiausia priemonė, padedanti išvengti varginančių postmenopauzės simptomų ir apsauganti nuo šios rizikos grupės ligų. Pakeičiamoji hormonų terapija (PHT) pradėta taikyti jau 1940 metais. 1980 m. JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnyba patvirtino ją kaip priemonę osteoporozės profilaktikai.
Naudojant PHT, susilpnėja ir visai išnyksta nuotaikos bei miego sutrikimai, karščio pylimas bei kiti simptomai. Pakeičiamosios hormonų terapijos nauda sunkius klimakterinius simptomus patiriančioms moterims neabejotina, tačiau ilgai (5 ir daugiau metų) vartojančioms PHT moterims yra didesnė rizika susirgti krūties vėžiu. Todėl rekomenduojama reguliariai (kas mėnesį) pačiai pasitikrinti krūtis, kartą per metus atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą ar mamogramą. Taip pat kartą per metus reikalinga šeimos gydytojo ar ginekologo konsultacija. Jis pagal reikalą paskirs reikalingus tyrimus: ultragarsinį tyrimą, onkocitologinį tepinėlį ir kt. Taip pat svarbu žinoti, kad krūties vėžys gali būti dažniau diagnozuojamas ne tik vartojant PHT, bet ir kitais atvejais – vėluojant natūraliai menopauzei, vartojant alkoholį, nutukusioms moterims. Nebevartojant PHT, padidėjęs pavojus per keletą metų išnyksta.
Tačiau norėčiau nuraminti moteris, kad šių preparatų sudėtis yra nuolat tobulinama. Kaip pavyzdį galiu pateikti naujos kartos šiuolaikinės PHT tabletes su drospirenonu (Angeliq), kurios ne tik efektyviai numalšina klimakterinius negalavimus, bet ir yra gerai toleruojamos.
 

Gal galite plačiau papasakoti apie paminėtas tabletes?

PHT tabletės su drospirenonu – tai yra šiuolaikinė pakaitinė hormonų terapija. Nuolat vartojamos, jos teikia daug papildomų privalumų moters sveikatai: mažina estrogenų sukeliamą skysčių kaupimąsi, dėl to nedidėja kūno svoris ir nepasireiškia tokie simptomai, kaip tinimas, pilnumo pojūtis. Taip pat šis preparatas turi unikalią savybę reguliuoti kraujo spaudimą – padidėjusį kraujospūdį sumažina, o, jeigu kraujo spaudimas normalus, veikia neutraliai. Šios tabletės apsaugo ir nuo osteoporozės, nes lėtina kaulų retėjimą. Tabletės geriamos kiekvieną dieną be pertraukų, todėl daugumai moterų mėnesinių kraujavimo nebūna (kai kurioms moterims tepimas ar negausus kraujavimas pirmuosius mėnesius yra būdingas PHT reiškinys, kuris ilgainiui išnyksta).
Svarbu žinoti, kad tik pakeičiamoji hormonų terapija pašalina patologinio klimakso priežastį – lytinių hormonų trūkumą organizme, todėl alternatyvos šiam gydymui dar kol kas nėra.