){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiai ligai yra būdinga keletas simptomų grupių.
Žmogus gali būti neorientuotas aplinkos ir laiko atžvilgiu, pvz., nežinoti dabartinės datos, sunkesniais atvejais ir kur esąs, bet žinoti, kas jis ir kiek jam metų. Jis silpniau, nei įprasta, gali išlaikyti, sutelkti, nukreipti ir perkelti dėmesį. Taip atsitinka dėl sutrikusios sąmonės.
Sergančiam delyru taip pat būdingas suvokimo iškreipimas, iliuzijos ir haliucinacijos, dažniausiai regimosios. Žmogus mato realybėje nesančius vaizdus, dažnai jais tiki ir neteisingai interpretuoja realybę, pvz., sako, kad buvo atėję į svečius iš tikrųjų mirę žmonės. Atmintis, susijusi su neseniai buvusiais įvykiais, sutrinka, bet išlieka puiki apie seniai vykusius dalykus (prisimena, kaip lankė mokyklą, bet pamiršta, ką valgė pusryčiams).
Sergančiojo judesiai, kalbos tempas pagreitėja ar sulėtėja, pailgėja jo reakcijos laikas, sustiprėja sujaudinimo reakcijos.
Sujaudinimas ir haliucinacijos dažnai pasireiškia naktimis. Sergantįjį gali varginti sapnai ir košmarai, kurie pabudus gali tęstis kaip haliucinacijos. Dieną žmogus būna mieguistas, o pakalbinus jį nepasireiškia jokių simptomų.
Kadangi dieną gali nebūti jokių psichikos sutrikimo požymių, naktiniai sąmonės sutrikimai, ypač jei jie kartojasi ne kasnakt, gali būti palaikomi „sapnu“ ir į juos neatkreipiama pakankamai dėmesio.
Taip pat sergančiam delyru būdingi emocijų sutrikimai, t.y. depresija, nerimas, baimė, dirglumas, apatija, suglumimas ar net pakili nuotaika.
Delyras gali būti ūminis, poūmis ir lėtinis. Pastarasis gali užsitęsti net iki pusmečio. Delyras gali išryškėti bet kokio amžiaus žmogui, bet dažniau vyresniems nei 50 metų. Šis sindromas gali būti skirtingo sunkumo, nuo vos pastebimo iki sunkaus. Be to, būklės intensyvumas gali kisti ne tik dienų, bet ir valandų laikotarpiu.
Specialistai pastebi, kad artimieji neretai kreipiasi į juos tik praėjus keletui mėnesių nuo šių reiškinių pradžios, manydami, kad tai – senatvės „norma“, o gal ir nesitikėdami pagalbos. Toks elgesys yra neteisingas. Vos pastebėjus, kad žmogui pasireiškė minėtųjų simptomų, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Jei bus reikalinga, jis nukreips žmogų pas specialistą, kuris suteiks neatidėliotiną pagalbą
Visada, kai delyras pasireiškia vyresnio amžiaus žmogui, tikslinga ištirti jo atmintį: delyras gali reikšti demencijos pradžią. Ypač reikia atkreipti dėmesį, kaip artimasis prisimena neseniai vykusius įvykius, ar nepasiklysta, ar prisimena, ką nupirkti parduotuvėje, ar kalbant netrūksta žodžių, ar moka susimokėti mokesčius, pats išgerti vaistus, susiskaičiuoti pinigus, naudotis visuomeniniu transportu, ar nepasiklysta mažiau pažįstamoje aplinkoje. Jei pasireiškia bent keletas iš šių simptomų, tai gali reikšti Alzheimerio ligos pradžią. Tada, patekus į mažiau pažįstamą aplinką, sergančiajam gali pasireikšti delyras, jis gali pradėti „nusikalbėti“ – tai viena iš dažniausių situacijų, kai vyresniame amžiuje pasireiškia delyras.
Šios būklės priežastį nustatyti gana sunku.
Dažniausia aprašytos būklės priežastis – apsinuodijimo ar abstinencijos būklė. Apsinuodyti galima alkoholiu, narkotikais, įvairiais vaistais.
Vyresniame amžiuje delyras gali pasireikšti pavartojus ir įprastines, netoksines raminamųjų, vaistų nuo Parkinsono ligos ar arterinės hipertenzijos dozes.
Panaši į aprašytą būklė gali pasireikšti dėl tam tikrų medžiagų, pvz., vitamino B1 trūkumo.
Bet kuri vidaus organų liga gali sutrikdyti medžiagų apykaitą, o tai gali sukelti delyrą (toksinių medžiagų kaupimasis, sukeltas inkstų, kepenų ligų, dehidratacija – skysčių netekimas, hipoglikemija – gliukozės trūkumas, hipoksija – deguonies trūkumas ir t.t.).
Pagyvenusių žmonių smegenys jautrios ūminių infekcijų, galvos traumų, kraujotakos sutrikimų, auglių, pooperacinių būklių sukeltiems organizmo pakitimams, ir reakcija į juos gali pasireikšti delyru.
· Bet kuriuo atveju, net pasireiškus nesunkiam vienkartiniam delyro epizodui, tikslinga apie tai informuoti gydantį šeimos gydytoją, kad jis atkreiptų dėmesį į galimą vidaus organų patologiją.
· Jei būklė ūminė ir sunki, gydyti turi psichiatras, kai kuriais atvejais – net stacionare, nes delyro metu pacientas gali sužaloti save ir kitus, gali išeiti iš namų, pasiklysti ir pan. Jei yra aiški somatinė patologija, pirmiausia reikia gydyti ją.
· Visada reikia ieškoti priežasties, galėjusios sukelti delyrą.
· Bendravimas su pažįstamais žmonėmis, ligonio nuraminimas mažina suglumimą.
· Stengtis be būtino reikalo nekeisti ligonio aplinkos.
· Naudoti priemones, kurios primintų konkretų vietą ir laiką (laikrodžiai, kalendoriai).
· Nevartoti jokių vaistų be gydytojo rekomendacijos. Dauguma plačiai paplitusių raminamųjų (trankviliantų) patys gali sukelti ar pasunkinti delyrą ar atminties sutrikimą.
· Vienas iš vaistų, tinkančių gydyti vyresnio amžiaus žmonių delyrą, yra tiapridas (vaistinėse parduodamas Tiapridal pavadinimu). Šis vaistas veikia švelniai, ramina, gerina miegą, slopina priešiškumą, agresyvumą, haliucinacijas, nerimą, padidėjusį dirglumą. Dozė yra individuali, dažniausiai reikia vartoti po 2–4 tabletes (po 100 mg) per parą. Vaistas nesukelia priklausomybės, jo vartoti galima staiga pradėti ir nutraukti. Be to, vaistas yra veiksmingas esant lėtiniams skausmams, kurie dažnai vargina pagyvenusius žmones.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę