){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ilgai visame pasaulyje buvo diskutuojama, sakyti ar nesakyti nepagydomam ligoniui jo diagnozę. Dar visai neseniai, siekiant apsaugoti ligonį, nepagydoma liga buvo kruopščiai nuo jo slepiama. Ne paslaptis, kad buvo rašomos dvi ligos istorijos. Viena tikra, o kita – ligoniui. Japonai diagnozę išdrįso sakyti tik prieš penkerius dešimt metų. O musulmonų šalyse ji slepiama iki šiol. Ir mūsų gydytojai nepagydomos ligos diagnozę nustojo slėpti ne taip jau seniai. „Yra daugybę etinių, moralinių priežasčių, dėl kurių privalome pasakyti sunkiai sergančio žmogaus diagnozę“, – sako psichiatrė-psichoterapeutė Giedrė Bulotienė. Kiekvienas turi teisę žinoti, kas jo laukia. Nėra nieko baisesnio už nežinomybę ir viltį suvokti, kas su tavimi dedasi. Anksčiau ar vėliau liga palaužia net pačius stipriausius, ir jie vis tiek galiausiai supranta, kas jų laukia. Deja, tada jau būna per vėlu baigti darbus, nuveikti tai, apie ką žmogus visą laiką svajojo: išvysti kalnus, vandenyną. Kiekvienas turi teisę žinoti, kas jo laukia, vien dėl to, kad galėtų užbaigti visus savo darbus ir išeiti ramus. Jei jis mokslininkas, galbūt turi baigti savo knygą. Jei šeimos galva, galbūt jam reikia sutvarkyti palikimo reikalus. Jei motina, ji turi suspėti ištarti paskutinius žodžius vaikams.“
Kiekvienas žmogus skirtingas ir kiekvienas mirtį išgyvena kitaip. Pasak psichoterapeutės, pirmasis jausmas, aplankantis mirštantįjį, – tai stiprus sukrėtimas. Nors ir nujautė diagnozę, gydytojo žodžiai jiems būna tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Prasideda emocijų seka: pyktis, netikėjimas. Vėliaus „įsijungia“ apsaugos mechanizmai.
Elizabeta Kiubler-Ros suklasifikavo žmogaus jausmus, kurie jį aplanko po stipraus sukrėtimo. Pirmiausia, žmogus, išgirdęs diagnozę, išgyvena netikėjimą. Sunku susitaikyti, diagnozė ignoruojama. Vėliau netikėjimas virsta derybomis. Derybos gali vykti su Dievu, su likimu, su savimi. „Dieve, jei padėsi pasveikti, – pasikeisiu, darysiu tik gera“ ir panašiai. Derybos virsta kaltinimais (sau, artimiesiems), pykčiu, kuris perauga į depresiją. Galiausiai seka susitaikymas. Ši klasifikacija artimiesiems šiek tiek padeda suprasti, kas dedasi mirštančio viduje, kodėl jis piktas, pasimetęs. Stadijos ne būtinai seka viena po kitos. Jausmai persipina, gali užgriūti vienu metu.
Psichoterapeutas artimuosius mirčiai turi pradėti ruošti dar žmogui esant gyvam. Pasakykit mirštančiam viską, ką norite, kad vėliau neliktų jokios nuoskaudos, kad kažkas liko neišsakyta. Užtenka pasakyti „aš tave myliu“, „džiaugiuosi, kad buvai su manim“, „atleisk už tai, ką aš tau padariau bloga“. Skamba liūdnai, bet tai svarbu ne tiek išeinančiam, kiek liekantiems gyventi su netektimi.
Kartais artimieji su mirštančiu žmogumi nedrįsta kalbėti apie mirtį. Bijo skaudinti, mano, kad jam tai labai sunki tema. Dažnai mirštantysis trokšta išsikalbėti ir pasisakyti, kas jį slegia ir ko jis bijo, tačiau nenori skaudinti artimųjų. Todėl psichoterapeutė G. Bulotienė rekomenduoja atidžiai sekti ligonio užuominas. Yra kategorija žmonių, drąsiai apie tai kalbančių.
Vis garsiau visame pasaulyje kalbama apie paliatyviąją mediciną. Dauguma Lietuvos gyventojų greičiausiai nieko net nėra girdėję apie šią medicinos sritį. Specialistai pastebi, kad paliatyviosios medicinos poreikis milžiniškas, bet ji žengia tik pirmuosius žingsnius. Specialiomis metodikomis įvertinama žmogaus gyvenimo kokybė. Matuojami simptomai, emocinė būklė, socialinis funkcionavimas, funkcinė būklė. Pagal šiuos kriterijus paliatyviosios medicinos komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugas, psichologas, dvasininkas ir kt., parenkamas gydymas.
Pagrindinė problema – finansavimo stoka. Paliatyvioji medicina palyginti nauja medicinos sritis, skirta sergančiojo gyvenimo kokybei pagerinti. Paliatyviosios medicinos tikslas – įveikti ligos simptomus, kai kova su liga jau pralaimėta. Jei žmogui skauda, morfijumi ar nervų blokadomis malšinamas skausmas, jei ji pykina – slopinamas pykinimas. Paliatyvioji medicina skirta nepagydomo ligonio kančioms sumažinti. Stengiamasi ne kuo labiau pailginti gyvenimą, o pagerinti likusių dienų kokybę, tai yra leisti nugyventi paskutines dienas be skausmo ir kančių.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Tik pagalvoju kai zmogus serga ir gali kazkuria prasme pasiruosti mirciai, artimieji gali atsisveikiniti, isiskalbeti. Bet.. As nespejau atsisveikinti, ar tiesiog pasakyti kaip muliu ”tave broli”:-( Tiesiog niekada negalejau pagavoti kad taip staigiai gali jis isnykti, labai baisu.. O kiek turejau as jam pasakyti..:-(( Tik nespejau.