){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Galvos smegenų masė sudaro maždaug 2 proc. kūno masės, tačiau jose vyksta labai aktyvūs medžiagų apykaitos procesai, reikalaujantys daug energinių medžiagų, deguonies: gliukozės poreikis sudaro 18 proc. viso kūno gliukozės poreikio, deguonies poreikis – 20 proc. Galvos smegenys – ypatingas organas, nes jos kontroliuoja visas mūsų organizmo sistemas, bet lygiai taip pat, kaip sensta mūsų organizmas, taip pat sensta ir mūsų smegenys.
Ilgą laiką sveikatos priežiūros specialistai tegalėjo pasakyti, kad toks galvos smegenų senėjimas yra normalu, ir tam pagelbėti nėra jokių priemonių. Tačiau, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, ėmė gausėti žmonių, kuriuos vargina su amžiumi susiję pažintinių funkcijų sutrikimai, įvairios demencijos. O visi norime ne tik ilgo gyvenimo, bet kad jis būtų įdomus, visavertis ir kūrybiškas (kokybiškas). Taigi civilizuotas pasaulis (ir mūsų šalies gyventojai) labai domisi būdais ir vaistais, galinčiais pagerinti galvos smegenų veiklą, apsaugoti ją nuo galimų ligų, taip pat susilpninti jau atsiradusius ligos simptomus. Vienas tokių vaistų – augalinės kilmės, gerai pažįstamas ir plačiai vartojamas visame pasaulyje vaistas – vinpocetinas.
Vinpocetinas plačiai vartojamas visame pasaulyje, o Europoje jis yra ypač populiarus. Jo veiksmingumas yra patvirtintas daugeliu mokslinių tyrimų, o vaisto poveikis įvairiapusis – jis gerina kraujotaką (plečia kraujagysles, gerina deguonies pasisavinimą, mažina trombocitų agregaciją ir didina eritrocitų plastiškumą – dėl to taip pat pagerėja kraujotaka), sumažina smegenų ląstelių jautrumą deguonies stokai bei saugo jas nuo pažeidimo, gerina medžiagų apykaitą galvos smegenyse. Pastebėta, kad jis teigiamai veikia pažintines funkcijas (didina budrumą, darbingumą, palengvina mokymąsi, naujos medžiagos pasisavinimą), gerina atmintį, todėl gali būti vartojamas atminčiai pagerinti. Vinpocetino dažnai skiriama žmonėms, sergantiems lėtiniu galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu, kuris gali pasireikšti galvos svaigimu, ūžimu ausyse, susilpnėjusia atmintimi, dėmesio koncentracijos bei kitais sutrikimais. Taip pat vaistas vartojamas reabilitacijos periodu gydant ligonius, patyrusius išeminį smegenų infarktą, bei rekomenduojamas pacientams, patyrusiems galvos smegenų traumą. Vinpocetinas gali padėti gydant įvairios kilmės atminties sutrikimus, tarp jų ir sukeltus lėtinio alkoholizmo. Įvairių tyrimų metu įrodyta, kad vinpocetinas padidina toleranciją protiniam, fiziniam ir emociniam krūviui.
Visada svarbu žinoti, kokius šalutinius poveikius sukelia vaistas. Kalbant apie vinpocetiną, skaitant mokslinę-medicininę literatūrą sunku aptikti informacijos, kad vaistas sukeltų kokių nepageidaujamų poveikių. Bet vis dėlto tikėtina, kad gali būti lengvų virškinamojo trakto sutrikimų, gali sumažėti kraujospūdis, padidėti širdies susitraukimų dažnis. Vartojamas po 5–10 mg (1–2 tabletes) tris kartus per parą. Labai svarbu, kad, veikdamas galvos smegenų kraujagysles, vaistas nekeičia bendro arterinio kraujo spaudimo, todėl vinpocetino gali vartoti pacientai, kurių arterinis kraujospūdis ir padidėjęs, ir sumažėjęs.
Nereikia vartoti asmenims, sergantiems širdies ritmo sutrikimais, esant padažnėjusiam širdies susitraukimų dažniui ar sergant stenokardija.
Vinpocetino gali vartoti įvairaus amžiaus asmenys, norėdami pagerinti galvos smegenų kraujotaką (pvz., po galvos smegenų traumos, po insulto, jei serga išemine galvos smegenų liga), pagerinti pažintines funkcijas ar atitolinti galimą jų pablogėjimą, taip pat pristabdyti demencijos vystymąsi.
Tinka sveikiems, daug dirbantiems, ypač protinį darbą, kai reikia didelio susikaupimo, dėmesio koncentracijos ir pan., asmenims.
Kalbant apie jaunus asmenis, matyt, verta paminėti studentus, kurie visais laikais svajojo turėti nepaprastai gerą atmintį. Dažniausiai jie atminties sutrikimais nesiskundžia, nesikreipia ir į gydytojus, bet vis dėlto labai domisi, kokias būdais galėtų padėti savo „galvos smegenims“. Taigi ši asmenų grupė taip pat galėtų vartoti vinpocetino, ypač intensyvaus mokymosi periodu, egzaminų metu.
Vaisto galima vartoti ne tik galvos smegenų ligoms gydyti ar profilaktikai, bet ir tokiems asmenims, kurie nori pagerinti galvos smegenų aprūpinimą deguonimi (pvz.., slidininkai, kalnų turistai, alpinistai ir pan.).
Pažintinių funkcijų blogėjimas apima kompleksą įvairių mechanizmų. Kai kuriais atvejais lengvas pažintinių funkcijų pablogėjimas yra tiesus ir aiškus kelias tikros demencijos išsivystymo link. Daugeliu kitų atvejų tai yra tik ženklas, kad organizmas senėja, kad galvos smegenyse, kaip ir kituose organuose, vyksta su amžiumi susiję procesai. Tačiau jau tada, kai esame sveiki, darbingi, turime pradėti galvoti, kaip išlikti sveikiems ir darbingiems ilgai, kaip atitolinti viso organizmo, o ypač galvos smegenų, senėjimo procesus.
Vinpocetinas plačiai vartojamas visame pasaulyje, o Europoje jis yra ypač populiarus. Jo veiksmingumas yra patvirtintas daugeliu mokslinių tyrimų, o vaisto poveikis įvairiapusis – jis gerina kraujotaką (plečia kraujagysles, gerina deguonies pasisavinimą, mažina trombocitų agregaciją ir didina eritrocitų plastiškumą – dėl to taip pat pagerėja kraujotaka), sumažina smegenų ląstelių jautrumą deguonies stokai bei saugo jas nuo pažeidimo, gerina medžiagų apykaitą galvos smegenyse. Pastebėta, kad jis teigiamai veikia pažintines funkcijas (didina budrumą, darbingumą, palengvina mokymąsi, naujos medžiagos pasisavinimą), gerina atmintį, todėl gali būti vartojamas atminčiai pagerinti. Vinpocetino dažnai skiriama žmonėms, sergantiems lėtiniu galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu, kuris gali pasireikšti galvos svaigimu, ūžimu ausyse, susilpnėjusia atmintimi, dėmesio koncentracijos bei kitais sutrikimais. Taip pat vaistas vartojamas reabilitacijos periodu gydant ligonius, patyrusius išeminį smegenų infarktą, bei rekomenduojamas pacientams, patyrusiems galvos smegenų traumą. Vinpocetinas gali padėti gydant įvairios kilmės atminties sutrikimus, tarp jų ir sukeltus lėtinio alkoholizmo. Įvairių tyrimų metu įrodyta, kad vinpocetinas padidina toleranciją protiniam, fiziniam ir emociniam krūviui.
Visada svarbu žinoti, kokius šalutinius poveikius sukelia vaistas. Kalbant apie vinpocetiną, skaitant mokslinę-medicininę literatūrą sunku aptikti informacijos, kad vaistas sukeltų kokių nepageidaujamų poveikių. Bet vis dėlto tikėtina, kad gali būti lengvų virškinamojo trakto sutrikimų, gali sumažėti kraujospūdis, padidėti širdies susitraukimų dažnis. Vartojamas po 5–10 mg (1–2 tabletes) tris kartus per parą. Labai svarbu, kad, veikdamas galvos smegenų kraujagysles, vaistas nekeičia bendro arterinio kraujo spaudimo, todėl vinpocetino gali vartoti pacientai, kurių arterinis kraujospūdis ir padidėjęs, ir sumažėjęs.
Nereikia vartoti asmenims, sergantiems širdies ritmo sutrikimais, esant padažnėjusiam širdies susitraukimų dažniui ar sergant stenokardija.
Vinpocetino gali vartoti įvairaus amžiaus asmenys, norėdami pagerinti galvos smegenų kraujotaką (pvz., po galvos smegenų traumos, po insulto, jei serga išemine galvos smegenų liga), pagerinti pažintines funkcijas ar atitolinti galimą jų pablogėjimą, taip pat pristabdyti demencijos vystymąsi.
Tinka sveikiems, daug dirbantiems, ypač protinį darbą, kai reikia didelio susikaupimo, dėmesio koncentracijos ir pan., asmenims.
Kalbant apie jaunus asmenis, matyt, verta paminėti studentus, kurie visais laikais svajojo turėti nepaprastai gerą atmintį. Dažniausiai jie atminties sutrikimais nesiskundžia, nesikreipia ir į gydytojus, bet vis dėlto labai domisi, kokias būdais galėtų padėti savo „galvos smegenims“. Taigi ši asmenų grupė taip pat galėtų vartoti vinpocetino, ypač intensyvaus mokymosi periodu, egzaminų metu.
Vaisto galima vartoti ne tik galvos smegenų ligoms gydyti ar profilaktikai, bet ir tokiems asmenims, kurie nori pagerinti galvos smegenų aprūpinimą deguonimi (pvz.., slidininkai, kalnų turistai, alpinistai ir pan.).
Pažintinių funkcijų blogėjimas apima kompleksą įvairių mechanizmų. Kai kuriais atvejais lengvas pažintinių funkcijų pablogėjimas yra tiesus ir aiškus kelias tikros demencijos išsivystymo link. Daugeliu kitų atvejų tai yra tik ženklas, kad organizmas senėja, kad galvos smegenyse, kaip ir kituose organuose, vyksta su amžiumi susiję procesai. Tačiau jau tada, kai esame sveiki, darbingi, turime pradėti galvoti, kaip išlikti sveikiems ir darbingiems ilgai, kaip atitolinti viso organizmo, o ypač galvos smegenų, senėjimo procesus.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę