){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dantų šepetuką reikia keisti kas 3 mėnesius ir geriausia po to, kai stomatologas nuvalo akmenis. Valykite dantis du karus per dieną dantų pasta, kurios sudėtyje yra fluorido, o dieną po valgio kramtykite kramtomąją becukrę gumą. Dantis valykite neskubėdami ir kruopščiai išvalykite kiekvieną dantį. Geriausia rinktis minkštą ar vidutinio minkštumo dantų šepetėlį su “V” formos šerelių galiukais. Be to, niekada niekam neskolinkite dantų šepetėlio - ant plaukelių gali gyventi daug virusų ir bakterijų, todėl galima užsikrėsti dantų liga.
Jeigu dantenos paraudusios, patinusios, o valantis dantis kraujuoja, gali būti, kad sergate gingivitu. Gingivitas - tai dantenų liga. Jeigu ji negydoma, gali pažeisti dantį laikantį kaulą, po to gali išsivystyti parodonto liga, o sergant parodontitu ir nesigydant, dantis gali visai iškristi. Dažniausia gingivito priežastis - bloga burnos ertmės priežiūra, negydomi dantys, “kabančios” plombos, kai nėra daug dantų ir nėra protezų, tačiau neigiamos įtakos turi ir rūkymas, diabetas bei kai kurių vaistų, pavyzdžiui, steroidų, vartojimas.
Beje, sergant gingivitu toksinų gali patekti į kraują ir tokiu būdu atsirasti pažeidimų kitose organizmo vietose. Paprastai gingivitas susilpnėja, kai žmogus pradeda geriau prižiūrėti burną.
Bet jeigu būklė nepagerėjo po 6 savaičių, būtinai kreipkitės į stomatologą.
Dantys gali tapti jautresni dėl dantų nusidėvėjimo, dantų kaklelio apsinuoginimo, aptirpusios, iškritusios plombos ir t.t. Valykite pasta, skirta jautriems dantims (pavyzdžiui, Sensodyne), jei ties dantų kakleliu dar nėra karieso, dantis patepkite fluoro laku.
Jeigu šis skausmas kankina, kreipkitės į savo stomatologą. Jeigu skausmas yra stipresnis nei paprasčiausias jautrumas, gali prireikti plombuoti, todėl būtinai kuo greičiau kreipkitės į stomatologą, nes gali išsivystyti pulpos uždegimas ir reikės tvarkyti danties šaknį, o negyvas dantis silpnesnis už gyvą (gali greičiau lūžti).
Kasdienis susidėvėjimas. Griežimas dantimis miegant smarkiai juos gadina. Jeigu dažnai prabundate grieždamas dantimis ir jums dažnai skauda galvą, būtinai kreipkitės į stomatologą, kad jis pritaikytų jums specialų apsauginį dantų prietaisėlį.
Ėduonis. Jį sukelia tam tikros burnoje esančios bakterijos. Tačiau šias bakterijas galima pašalinti, du kartus per dieną valant dantis šepetėliu, o tarpdančius - specialiu siūlu. Be to, nevalgykite daug cukraus, šokolado, sausainių ir negerkite saldžių gėrimų. Jeigu jau valgote saldumynus, tai suvalgykite vieną didelę porciją, bet nekramsnokite saldumynų ištisai.
Eroziją sukelia psichikos liga bulimija (vienas iš ligos simptomų - daugelį metų trunkantis įprotis persivalgyti ir vemti), perdėtas vaisių valgymas ir vaisių sultys ar putojantys gėrimai bei padažai su actu (visuose šiuose maisto produktuose yra rūgščių).
Nikotinas yra tik viena iš medžiagų, kuriai veikiant dantys gelsta. Dantys gali pagelsti nuo arbatos, kavos, raudono vyno, gėrimų, kuriuose yra dažomųjų medžiagų, kai kurių vaistų, ypač antibiotikų (pvz., tetraciklino) vartojimo ar persirgus kai kuriomis vaikiškomis ligomis.
Jeigu jūsų dantys yra pageltę, pirmiausia patartina apsilankyti pas stomatologą, kuris profesionaliai nuvalys dantis. Jeigu norite dantis balinti, tai geriau taip pat patikėti stomatologui. Dantis balinti galima tada, kai visi dantys išgydyti ir nuvalyti akmenys. Balinimas trunka 2-3 savaites. Jums bus padarytos individualios burnos kapos (t.y. individualūs jūsų dantų atspaudai), su kuriomis, įsidėjęs balinančią žele; naktį miegosite. Tai nesukels daug nepatogumų, tačiau jeigu norite, galite kapas kelias valandas nešioti ir dieną. Po pusės metų procedūrą reikėtų pakartoti, bet ji užtruks trumpiau - tai priklauso nuo jūsų žalingų įpročių.
• Prieš valydami dantis šepetėliu, pirmiausia specialiu siūlu išvalykite tarpdančius - tai apsaugo nuo akmenų formavimosi.
• Dantų šepetėlis neturi būti nei per kietas, nei per minkštas. Geriausia - vidutinio minkštumo.
• Valykite visus dantų paviršius - priekinį, iš gomurio pusės, kramtomąjį. Kruopščiai nuvalytas turi būti kiekvienas dantis.
• Dantis valykite pasta, kurioje yra fluorido - jis stiprina dantų emalę, todėl dantys tampa atsparesni žalingiems aplinkos veiksniams.
• Dantis valykite apie 2 minutes.
Ar žinojote, kad dantenų ligos yra susijusios su širdies ligomis, diabetu ir per mažu naujagimių svoriu?
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę