){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ortodontinis gydymas būtinas, kai dėl netaisyklingo sąkandžio traumuojami kietieji dantų audiniai, vystosi apydančio uždegimas ar sutrikdomas normalus smilkinkaulio apatinio žandikaulio sąnario funkcionavimas. Vis dėlto šiandien daug dažniau ortodontinis gydymas pradedamas dėl estetinių sumetimų. Tiesūs dantys ir graži šypsena dažnai yra pagrindinis motyvas kreiptis į ortodontą. Nemanau, kad graži šypsena yra vien tik įvaizdžio elementas. Sutvarkyti dantys atspindi žmogaus požiūrį į savo sveikatą, leidžia patogiai jaustis ir užtikrina gerą gyvenimo kokybę.
Gydytojas ortodontas gali padėti įvairaus amžiaus pacientams. Šiuo metu ortodontijos klinikose nemažai ir 30-mečių, ir net 50-mečių pacientų. Jų gydymas kitoks nei vaikų. Pirma, suaugusiųjų dantys jau turi, pavadinkime, „savo gyvenimo istoriją“. Dantys jau gali būti nudilę, pažeisti karieso, restauruoti vainikėliais. Dažnai vienas ar keli dantys jau būna pašalinti. Todėl suaugusiųjų ortodontinis gydymas trunka ilgiau, nes reikalingas kompleksinis gydymas, dalyvaujant kelių odontologijos sričių specialistams.
Antra, vaikai auga, ir todėl, taikant plokšteles ar breketus, galima koreguoti ne tik dantų, bet ir žandikaulio vystymąsi. Tuo tarpu suaugusiajam įprastinėmis ortodontinėmis priemonėmis žandikaulio negalima nei padidinti, nei sumažinti. Ypač sunkias ortodontines anomalijas, kai žandikaulių dydžiai labai skiriasi, tenka ne tik gydyti ortodontiškai, bet kartu koreguoti ir chirurgiškai.
Trečia, suaugusiems vyresnio amžiaus pacientams dažnai dėl uždegimų būna pažeisti apydančio (periodonto) audiniai ar net didelio laipsnio danties šaknį laikančio žandikaulio kaulo rezorbcija. Tuomet sąkandžio koregavimo galimybės gana ribotos.
Dažniausiai suaugusieji kreipiasi dėl netaisyklingos viršutinių ir apatinių priekinių dantų padėties, kai „kreivi dantys“ matyti kalbant, šypsantis ar juokiantis. Labai dažnai ši iš pirmo žvilgsnio paprasta situacija slepia rimtus patologinius pokyčius, atsiradusius ir negydytus dar paauglystėje ar susiformavusius vėlesniu gyvenimo laikotarpiu. Gana dažnai dėl su amžiumi susijusių apydančio audinių pakitimų tarp dantų gali atsirasti tarpų, priekiniai dantys pasvyra lūpų link – jie atrodo tarsi išskleista vėduoklė.
Pastaruoju metu nemažai daliai pacientų reikia ortodonto pagalbos prieš dantų protezavimą bei implantavimą. Praradus vieną ar kelis dantis, išsivysto dantų lankų deformacijos: dantys pasvyra į tuščią vietą. Kad būtų galima kokybiškai protezuoti ar pakeisti trūkstamus dantis implantantais, pirmiausia ortodontiniais aparatais tenka išlyginti netaisyklingai stovinčius dantis.
Šiuolaikinė ortodontija turi didžiulį gydymo metodų arsenalą – pradedant klasikinėmis plokštelėmis bei funkciniais aparatais ir baigiant breketų sistemomis, ortognatine chirurgija ir ortodontiniais implantais. Suaugusiesiems gydyti dažniausiai naudojamos breketų sistemos. Šiuo metu dažniausiai naudojami metaliniai breketai, pagaminti iš labai kokybiškų lydinių. Tačiau vis dažniau naudojami keraminiai breketai, kurių spalva mažai skiriasi nuo danties ir todėl jie mažiau pastebimi. Pastaroji aplinkybė dažnai būna vienas iš kriterijų parenkant breketų sistemas suaugusiesiems. Ypatingais atvejais gali būti naudojami vadinamieji „liežuviniai breketai“, klijuojami ant vidinio, iš išorės nematomo dantų paviršiaus. Tačiau gydymo rezultatai, naudojant pastarąją breketų rūšį, dažnai būna kompromisiniai, gydymas trunka ilgiau, ir pacientas jaučia diskomfortą.
Pati naujausia priemonė suaugusiųjų ortodontiniam gydymui – vadinamoji Invisalign sistema. Taikant šį metodą, gaminamas gipsinis dantų lanko modelis, laboratorijoje modeliuojama reikiama dantų padėtis. Pagal šį modelį gaminamas nuimamasis dantų įtvaras. Jis gaminamas iš pusiau elastingos skaidrios plastmasės ir yra panašus į įtvarą, naudojamą dantims balinti. Užsidėjus šį įtvarą, netaisyklingai stovintys dantys stumiami į taisyklingą padėtį. Šio aparato privalumas – pacientas jį gali bet kada išsiimti ir įsidėti, jis skaidrus ir mažai pastebimas. Trūkumai – kreivai stovintys dantys išlyginami tik iš dalies, sunku suformuoti visiškai taisyklingą dantų lanką, gydymas trunka ilgai. Be to, gydymo laikotarpiu reikia kelių įtvarų, o tai didina gydymo kainą.
Suaugusiųjų ortodontinis gydymas trunka ilgiau nei vaikų. Gydymo trukmė priklauso nuo anomalijos sudėtingumo, bet paprastai suaugusiesiems breketus tenka nešioti 2,5–3 metus. Visi persitvarkymo procesai vyksta lėčiau, naudojamos mažesnės jėgos, dažnai reikalingas ikiortodontinis paruošimas gydant dėl paciento amžiaus atsiradusią burnos ertmės patologiją (dantų ėduonį, apydančio audinių uždegimus ir kt.).
Nuėmus breketus, dar 1,5–2 metus naudojami specialūs ištiesintų dantų padėtį stabilizuojantys įtvarai, kad dantys negrįžtų į pradinę būklę. Šie įtvarai dažniausiai nešiojami tik naktį, tačiau kartais tenka naudoti nuolatinius prie dantų fiksuojamus įtvarus visą likusį gyvenimą. Taigi, norint pasiekti gerų rezultatų, suaugusiems pacientams pas ortodontą tenka lankytis 3–4 metus.
Ne visas ortodontines anomalijas galima koreguoti vien tik breketais ar kitais ortodontiniais aparatais. Dažniausiai taip nutinka, kai labai skiriasi viršutinio ir apatinio žandikaulių dydžiai. Tuomet reikalingas ne tik ortodontinis, bet ir chirurginis gydymas. Chirurginiu būdu galima padidinti ar sumažinti žandikaulį, ir taip koreguoti apatinio ir viršutinio žandikaulių neatitikimą.
Nešiojant breketus, būtina valyti dantis tris kartus per dieną, tam skiriant po 10–15 min. Naudojami specialūs šepetėliai, kuriais kruopščiai nuvalomi dantų paviršiai ir kiekviena breketų sistemos dalis. Nešiojant breketus, burnoje lieka daugiau maisto likučių ir dantų apnašos kaupiasi intensyviau, todėl po kiekvieno valgymo būtina išsiskalauti burną. Breketų ir dantų sąlyčio zonose didėja ėduonies išsivystymo rizika. Suaugusių žmonių danties audinys stabilesnis, jis ne taip lengvai pažeidžiamas kaip vaikų dantys, kurie dar formuojasi. Tačiau remineralizacijos procesai suaugusiesiems yra lėtesni nei vaikams. Aplink breketus atsirandančios baltos dėmės rodo prasidedančią danties emalio demineralizaciją, kurią suaugusiesiems sustabdyti sunku. Todėl, be įprasto dantų valymo, rekomenduojami burnos skalavimo skysčiai ir pastos, skatinančios danties kietųjų audinių mineralizaciją.
Ir pacientai, ir gydytojai visuomet nori idealių ar optimalių rezultatų. Tačiau dažnai suaugusiesiems jie priklauso nuo bendros burnos organų būklės ir ortodontinės patologijos sunkumo. Kai deformacija didelė, idealių rezultatų pasiekti sudėtinga. Gydymo sėk-mė iš dalies priklauso ir nuo to, kokios priemonės bei metodai naudojami. Suaugusiesiems gydyti dažniausiai būtini breketai, jiems nelabai tinka išimamosios ortodontinės plokštelės. Kai kada reikia ir kombinuoto chirurginio ortodontinio gydymo.
Suaugusiems pacientams, kurių dantys kreivi, netaisyklingas sąkandis, patarčiau neatidėlioti ortodontino gydymo „laisvesniam gyvenimo periodui“ ir konsultuotis su gydytoju ortodontu artimiausiu metu. Bėgant metams ortodontinis gydymas tampa vis sudėtingesnis, todėl atidėlioti tikrai neverta.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę