){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Po tinkamą avalynės porą paprastai turime daugeliui gyvenimo atvejų: iškilmingai progai – dailius išeiginius batelius, vasaros karščiams – basutes, kelionei ar sportui – tvirtus, storu padu, o šalčiui ir darganai – pašiltintus batus.
Jei batai nepatogūs, jaučiame psichologinį diskomfortą. Ir ne tik. Dėl netinkamų batų galima susirgti įvairiomis kojų ligomis. Kaip pasirinkti tokius, su kuriais jaustumės lyg su „antrąja oda“?
Pirmieji batai atsirado prieš tūkstantmečius. Jie buvo gaminami iš žievės, palmės plaušų ar išmarginto papiruso.
Senovės Egipte tik faraonas ir artimiausi jo aplinkos žmonės avėjo iš papirusų pagamintus sandalus. Net faraono žmona vaikščiojo basa.
Senovės Graikijoje ir Romoje sandalus avėjo jau daugelis gyventojų.
Viduramžiais Europoje paplito pulenai – avalynė ilgomis nosimis. Kuo žmogaus visuomeninė padėtis buvo aukštesnė, tuo ilgesne nosimi batus jam buvo leidžiama avėti. Tarkim, kilmingo didiko batų nosis siekė 60–70 cm, o eiliniam riteriui nevalia buvo avėti ilgesnių nei 45 cm pulenų.
Atgimimo epochoje Venecijos gražuolės avėjo cokolius – batus ant aukštų medinių „rėmų“.
XVII amžiuje kurpiai siuvo vyriškus ilgaaulius batus, kurie buvo nepamainomi kareiviams ir karininkams mūšių laukuose.
XVIII amžius – trumpaaulių batelių metas. Jais damos ir didikai puošėsi pobūviams.
Tūkstančius metų batsiuviai siuvo avalynę tik rankomis. Fabrikuose ji pradėta siūti tik XIX amžiuje, atsiradus pirmosioms siuvamosioms mašinoms.
Pasak ortopedo-traumatologo Emilio Čekanausko, reikėtų griežtai atsisakyti ankštos avalynės, kuri sutrikdo pėdų kraujotaką, skatina prakaitavimą, nuospaudų atsiradimą, tarpupirščių įtrūkimus, įvairias kojų nagų deformacijas. Kai nuolat traumuojama oda, atsiranda pūslių, nutrynimų, net pūlingų infekcijų. Dėl šilumos ir nuolatinės drėgmės gali išsivystyti grybelis.
Be to, ilgesnį laiką avint nepatogią avalynę pėdos verčiamos į vieną pusę ir gali susiformuoti ydinga pėda.
Ilgiau avint ankštą smailėjančiomis nosimis avalynę, pirštai nuolat spaudžiami, todėl gali „iššokti“ kauliukai (Hallux valgus), atsirasti nuospaudų.
Nuolat avint aukštakulnius batelius sutrumpėja Achilo sausgyslė, gali atsirasti venų varikozė, stuburo, klubo sąnario ligos.
Dėl ankštos, sintetinės, kietos avalynės kojos gausiau prakaituoja.
Reikėtų pirkti tik lengvus, orui pralaidžius odinius batus. Ir nepamirškite kojų priežiūros. Vakarais, ypač po vonios nepamirškite patepti kojų minkštinamuoju kremu.
Pėdai labai sveika keisti avalynę tris kartus per dieną. Šiltuoju metų laiku, taip pat darbe, namuose sveikiausia ir patogiausia avalynė yra basutės, lengvi bateliai žemu patogios formos užkulniu. Svarbu, kad jie būtų pagaminti pagal pėdos formą, turėtų patogią pakulnę ir neslidų lankstų padą.
Avint tinkamą, kokybišką avalynę, krūvis kojoms ir pėdoms sumažinamas 5–10 proc.
Patogi avalynė turi atitikti šiuos reikalavimus
• kietas užkulnis
• suformuoti išilginiai ir skersiniai skliautai
• neaukšta 3–4 cm pakulnė
• lankstus padas
• koja turi jaustis tvirtai ir patogiai, batai jokiu būdu neturi spausti kojų ar pirštų!
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę