){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
85-90 proc. atvejų dėl blogo burnos kvapo yra “kalti” burnos ertmės mikroorganizmų gyvybinės veiklos produktai.
Žmogaus burnoje yra šimtai bakterijų rūšių. Jų veiklos padarinys - irstančios maisto medžiagos (daugiausia baltymai). Anaerobinės kilmės bakterijos išskiria įvairias nemalonaus kvapo medžiagas (sieros vandenilį (jo kvapas primena sugedusio kiaušinio kvapą), metilmerkaptaną ir skatolą, indolą, kadaveriną, puresciną ir izovalerijono rūgštį (pastarosios kvapas jaučiamas ir nuo prakaituojančių pėdų).
Atlikus nemažai tyrimų, nustatyta, kad dantų apnašų ir liežuvio apnašų mikroflora yra skirtinga. Tapo aišku, kad daugiausiai nemalonumų - dėl bakterijų, kurios “gyvena” ant liežuvio dalies, esančios arčiausiai jo šaknies. Šią sritį blogiau nei kitą liežuvio paviršių suvilgo ir “plauna” seilės, be to, čia gausu mažų vagelių ir raukšlių - jaukių vietų bakterijoms įsikurti!
Galima manyti, kad, pašalinus visas bakterijas, kartu išnyks ir blogas burnos kvapas. Tačiau taip negali būti, nes tos pačios bakterijos turi ir apsaugomąją funkciją.
Rūkantiesiems ne tik sausėja burna, bet pažeidžiamos ir dantenos. Tabako kvapas suteikia papildomą nemalonų “atspalvį”. Nepagrįstai manoma, kad tabako dūmai mažina burnoje esančių bakterijų aktyvumą. Iš tiesų šis poveikis yra minimalus.
Pūlingi nosiaryklės bei migdolinių liaukų uždegimai, nosies augliai ir svetimkūniai, sloga, sinusitas bei pūlinės plaučių ligos sudaro tik apie 3 proc. visų blogo burnos kvapo priežasčių. Dar vienas iš šimto halitozės atvejų, kaip nurodoma literatūroje, gali būti nulemtas cukrinio diabeto, inkstų ir kepenų veiklos nepakankamumo, virškinamojo trakto ligų (gastroezofaginio refliukso, stemplės divertikulito ar kt.). Net ir tada, kai suvalgoma česnako, daugiausiai kvepiančiųjų produkto dalelių lieka burnos ertmėje.
Kai kurie žmonės pastebi, kad jų seilės arba prakaitas turi žuvies kvapą. Itin retas vadinamasis žuvies kvapo sindromas, arba trimetilaminurija. Ji išsivysto dėl fermento, kuris skaido trimetilaminą - žuvies kvapo cheminę medžiagą, trūkumo.
Burnos higienai žmonija nuo seno skyrė daug dėmesio. Babilono Talmude minima natūrali “kramtomoji guma” - krūmo Pistacia lentiscus sakai. Jie, kaip nurodo senieji medicinos raštai, turi antibakterinių savybių ir buvo vartojami žaizdoms gydyti, taip pat - burnos higienai. Šis augalas ir mūsų dienomis auga Viduržemio jūros Hioso saloje.
Veiksmingiausiai bakterijų florą burnoje kontroliuoja šios priemonės:
• Liežuvio valymas. Tai nuo seno Rytų šalyse taikomas higienos metodas. Vaistinėse galima įsigyti specialių šepetėlių ir gramdiklių liežuviui valyti. Taip pat šiuo tikslu galima naudoti nedidelį (tiks vaikiškas) dantų šepetėlį.
• Burnos skalavimas gaivinamaisiais skysčiais be alkoholio, kramtomosios gumos vartojimas. Veiksminga priemonė - skalavimo skysčiai su chlorheksidinu. Tačiau jų nereikėtų naudoti nuolat. Tinkamiausi skysčiai burnai skalauti su mentoliu, arbatmedžio ar eukalipto aliejumi bei metilsalicilatu.
• Dantų pastų ir gelių, kurių sudėtyje yra medžiagų, skatinančių laisvo deguonies išsiskyrimą (pavyzdžiui, karbamido peroksido), naudojimas.
• Seilėtekio stimuliavimas (pastilių, kramtomosios gumos vartojimas).
• Profesionali periodiškai atliekama burnos higiena.
Kai kuriose stomatologijos klinikose taikoma ir nemalonaus burnos kvapo šalinimo specialiomis pastomis bei geliais metodika. Pacientui individualiai pagaminamos “kapos” (panašios naudojamos balinant dantis), kurios pripildomos specialaus gelio su 3-10 proc. karbamido peroksidu. Gelis, neliesdamas dantų, prisišlieja prie dantenų, taip pat “švarina” gomurį ir liežuvį. Procedūrų trukmė - individuali.
• bloga burnos higiena (ypač baltyminio maisto likučiai tarpdančiuose; taip pat įrodyta, kad kuo daugiau burnoje angliavandenių irimo produktų, tuo burnos kvapas yra blogesnis),
• dantų ir dantenų ligos bei netinkamas jų gydymas,
• bloga protezų priežiūra,
• seilių liaukų, liežuvio, burnos gleivinės opos ir pažeidimai,
• gleivių ir pūlių sankaupos nosiaryklėje ir ryklėje, adenoidai (ypač - vaikams),
• burnos sausumas (dėl ilgai trunkančio kalbėjimo, gausaus valgio, ilgalaikio streso, kai kurių medikamentų vartojimo),
• spindulinis gydymas ir pooperacinė būklė,
• alkoholis ir jo skilimo produktai, tabakas.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę