Jei defektai nedideli – senos plombos, kariesas, maži danties formos trūkumai, siūlomas estetinis plombavimas. Estetinių plombų sistemos turi daug atspalvių ir skirtingo skaidrumo plombų, tad, dedant sluoksniais, gaunamas geras estetinis rezultatas. Tuo estetinis plombavimas ir skiriasi nuo įprasto. Siekiant apsaugoti restauruojamus dantis nuo drėgmės burnos ertmėje, naudojama speciali guma – koferdamas. Tai gerina plombos sukibimą su danties audiniais.
Tačiau estetinis plombavimas nėra universalus kosmetinių problemų sprendimo būdas. Pagrindinis kompozicinės (helio) plombos (šviesoje kietėjančios plastmasės su stiklo užpildu) trūkumas yra tas, kad tai gana minkšta medžiaga, todėl plombos tvirtumo pakanka tik esant nedideliam danties defektui, kai reikalingo tvirtumo duoda išlikę sveiki danties audiniai.
Jei defektas didelis, reikia dengti visą priekinio danties paviršių ir atkurti daugiau negu pusę danties vainiko krūminiame dantyje, plomba nėra pakankamai tvirta medžiaga, tad labiau verta rinktis tvirtesnį restauravimą.
Neatitinka tikrovės ir teiginys, kad estetinis plombavimas visada labiausiai tausoja dantį: tiesinant kreivus dantis, naikinant didelius defektus, plombuojant danties reikia šlifuoti nė kiek ne mažiau nei protezuojant.
Net ir pačios moderniausios plombos dėvėjimasis maždaug du kartus greitesnis negu natūralaus danties emalio. Priekinių dantų srityje tai pasireiškia blizgesio praradimu jau per kelis mėnesius, o krūminių – ilgainiui dantys žemėja. Sukandimo aukštis daugiausiai priklauso nuo krūminių dantų. Tad jeigu keliuose jų yra didelės plombos, po kurio laiko sąkandis sužemėja, ir gali atsirasti sąnario patologijų, o tai jau rimta medicininė problema.
Pacientai neretai renkasi estetinį plombavimą kaip pigesnę alternatyvą, net ir esant dideliems dantų defektams. Tačiau tokiu atveju jie turi būti tinkamai informuoti apie papildomą riziką.
Tada reikėtų rinktis porcelianinę (bemetalės keramikos) restauraciją, t.y. estetinį protezavimą.
Žodis „protezavimas“ daugeliui tradiciškai skamba nemaloniai, nes nuo seno asocijuojasi su dantų šlifavimu ir dirbtinių dantų įstatymu. Tačiau šios sąvokos prasmė labai pasikeitė, masiškai pradėjus naudoti porcelianą.
Šiuolaikinių keraminių protezų tvirtumas ir atsparumas nėra prastesni nei metalo, o estetika ir biologinis suderinamumas nepalyginti pranašesni.
Žmonėms, kuriems rūpi išvaizda, metalo keramika priekinių dantų srityje nerekomenduojama dėl nepakankamos estetikos, dantenų problemų.
Keramika (porcelianu) vadinamos natūralios neorganinės metalo neturinčios medžiagos, suformuojančios tvirtą kristalinę struktūrą (dažniausiai veikiant karščiui). Dauguma keramikos kristalų randami ir gamtoje.
Hidroksiapatitas, sutiekiantis tvirtumą žmogaus kaulams ir dantims, – ne kas kita, kaip natūrali keraminė medžiaga.
Porcelianas yra laidus šviesai, todėl atrodo puikiai ir natūraliai. Jis pasižymi savybėmis, labai artimomis natūralaus danties savybėms. Praktiškai nesiskiria tiek estetinės (spalva, skaidrumas, atspalviai), tiek fizinės-cheminės (tvirtumas, atsparumas nusidėvėjimas, reakcija į temperatūros pokyčius) savybės. Porcelianas nedirgina dantenų ir nesukelia jų pakitimų. Be to, tai labai ploni vainikėliai, dėl to danties reikia šlifuoti nedaug, o kartais ir visai nereikia.
Porcelianas naudojamas ir estetinio implantavimo srityje, tad galima maksimaliai estetiškai atkurti net ir prarastą dantį. Tai ypač aktualu atkuriant implantais priekinius dantis. Jei matoma implanto dalis – vainikėlio atrama porcelianinė, idealus estetinis vaizdas bus gaunamas pagaminus bemetalės keramikos vainikėlį.
Tobulėjant technologijoms, labai tvirtą, tikslią ir estetišką restauraciją porcelianu galima pagaminti vieno vizito metu CEREC kompiuterine sistema. Šiandien tai pažangiausia skaitmeninė technologija kosmetinėje odontologijoje. Sistemą sudaro kompiuterinė danties skenavimo ir modeliavimo sistema ir labai tikslus mikroprocesoriaus valdomas restauracijos priemonių gaminimo prietaisas.
Pirmiausia, pažeistas dantis preparuojamas, tada apipurškiamas specialiais kontrastiniais milteliais. Naudojant kompiuteriu valdomą infraraudonųjų spindulių kamerą, padaroma trimatė danties nuotrauka – optinis atspaudas. Gydytojas jį mato kompiuterio ekrane ir trimatėje erdvėje sumodeliuoja vainikėlį. Pacientas gali stebėti, kaip kuriamas jo būsimas dantis.
Kompiuteriu galima sukurti maksimaliai tikslų vainikėlį. Tikslumas siekia 5 mikronus, t.y. yra praktiškai idealus.
CEREC vainikėliai padaromos iš porceliano – natūralios medžiagos, kuri pasižymi savybėmis, labai panašiomis į danties emalio (kiečiausia žmogaus kūno medžiaga). Dėl puikaus paviršiaus glotnumo ant restauruoto danties beveik nesikaupia apnašas, nesikeičia blizgesys ir spalva.
Dažniausiai net ir specialistas – odontologas neatskirs kokybiškos porcelianinės restauracijos nuo natūralaus danties.
Tiltams, krūminių dantų vainikėliams, protezuojant ant implantų vainikėliams gaminti naudojamos specialios keramikos rūšys: cirkonio oksidas ir aliuminio oksidas. Tai labai tvirtos medžiagos.
Cirkonio oksido keramika pati tvirčiausia iš šiandien žinomų. Ji gali visiškai pakeisti anksčiau dominavusią metalo keramiką.
Tiek pramonėje, tiek medicinoje cirkonio oksido keramika naudojama vis plačiau: pakanka paminėti, kad tai geriausia medžiaga klubo ir kelio sąnarių protezams. Ne išimtis ir odontologija. Nuo pavienių vainikėlių karkasų iki implantų protezavimo atramų ir pačių implantų – vis daugiau sudėtingiausių odontologinių gaminių pasaulyje gaminama iš cirkonio oksido keramikos.
Tokį populiarumą pirmiausia lėmė unikalios mechaninės išdegto cirkonio oksido savybės – ši medžiaga vadinama „keraminiu plienu“, bet iš tikrųjų net pranoksta daugelį plieno rūšių.
Aliuminio oksido keramika maždaug perpus silpnesnė už cirkonio, jos tvirtumo visiškai pakanka priekiniams ir prieškrūminiams dantims.
Tačiau ir cirkonio oksido keramika taip pat nėra vaistas nuo visų ligų. Jai būdinga labai intensyvi balta spalva, kurią būtina maskuoti. Iš cirkonio oksido galima gaminti labai plonus karkasus, ir taip kompensuoti mažesnį skaidrumą. Tačiau, restauruojant priekinius dantis, neretai estetiškiau atrodys aliuminio oksidas arba lauko špato keramika. Cirkonio keramika visiškai nepakeičiama tik tais atvejais, kai būtinas maksimalus tvirtumas.
Optimalią medžiagą kiekvienu atveju parinks tik gydytojas – estetinio protezavimo specialistas.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę