Lietuvoje

Sergantiesiems epilepsija – daugiau galimybių vairuoti


Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Epileptologijos kabineto vadovė gydytoja neurologė m.dr. Rūta Mameniškienė teigia, kad nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. epilepsija sergantis asmuo gali vairuoti B kategorijos transporto priemonę, kai nepatiria priepuolių vienerius metus. Vairuotoju profesionalu asmuo galės dirbti tada, jei 10 metų nepatirs priepuolių, nevartodamas vaistų nuo epilepsijos.
„Sergantieji epilepsija dėl visuomenėje įsišaknijusio pasenusio požiūrio į šią ligą iki šiol patiria daugybę socialinio ir psichologinio pobūdžio diskriminacijų, veiklos apribojimų, dėl kurių labai blogėja pacientų gyvenimo kokybė, galimybės dirbti mėgstamą darbą, visavertiškai gyventi, – pasakojo R. Mameniškienė. – Sergantieji viena didžiausių diskriminacijų nurodo draudimą vairuoti autotransporto priemonę.“
Draudimas vairuoti automobilį atsirado tada, kai epilepsija buvo blogai valdoma liga, kai ligonius kamavo dažni ir sunkūs epilepsijos priepuoliai, lydimi sąmonės sutrikimo. Dabar, anot dr. R. Mameniškienės, padėtis pasikeitusi: per 70 proc. ligonių pavyksta visiškai apsaugoti nuo ligos priepuolių. Tai pirmiausia susiję su naujų efektyvių vaistų ir kitų gydymo metodų atsiradimu. Gerai kontroliuojama epilepsija praktiškai neturi įtakos vairavimo kokybei ir saugumui.
 

Sulaukus aštuoniolikos


Pagal Sveikatos draudimo įstatymą, Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai yra draudžiami valstybės lėšomis.
Iki sukankant 18 metų visi moksleiviai draudžiami kaip nepilnamečiai. Sukakus 18, jie pereina į kitą draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu grupę ir turi atvykti į teritorinę ligonių kasą arba pas jos atstovą savivaldybėje ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojantį moksleivio pažymėjimą arba pažymą iš mokyklos. Mat yra tokio amžiaus jaunuolių, kurie nei mokosi, nei dirba ir vienaip ar kitaip gali būti „iškritę“ iš privalomojo sveikatos draudimo sistemos. Tad 18-kos metų sulaukusio moksleivio draustumo valstybės lėšomis statusą patvirtinantys duomenys įtraukiami į VLK informacinę duomenų bazę, kuria naudojasi sveikatos priežiūros įstaigos. Sutartis su ligonių kasomis sudariusiose įstaigose tokiems moksleiviams ir toliau teikiamos nemokamos, t. y. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamos gydymo paslaugos.
Minėtų veiksmų daryti nereikia studijuojantiems. Mat VLK yra sudariusi duomenų teikimo sutartis su visomis teisėtai Lietuvoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis ir gauna duomenis apie jų dieniniuose skyriuose studijuojančius asmenis. Deja, tokių duomenų kol kas nepateikia bendrojo lavinimo, profesinės, aukštesniosios mokyklos.
 

Žiemą atkunta utėlės


Šaltuoju metų periodu gaunama daugiau pranešimų apie pedikuliozę (tai utėlių parazitavimas ant žmogaus kūno), ypač iš vaikų ugdymo įstaigų. Ši liga nepaiso nei socialinės padėties, nei titulų, nei pareigų, nei amžiaus – utėlės vienodai mėgsta tiek nešvarias, tiek švariai išplautas galvas (pastarąsias net labiau).
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 2–3 tūkst. pedikuliozės atvejų.
Pedikulioze užsikrėsti gali bet kas, turėjęs glaudų kontaktą su utėlėtu žmogumi ar jo daiktais. Moterys ir mergaitės užsikrečia dažniau nei vyrai ir berniukai.
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistė Irina Bulsienė teigia, kad užsikrėsti pedikulioze galima bet kur ir bet kada: prisiglaudus prie bendrakeleivio, bendramokslio ar bendradarbio, sportuojant, žaidžiant, linksminantis, dėvint užkrėstus rūbus, naudojant užsikrėtusio žmogaus rankšluosčius, šukas, šepečius, gulint užsikrėtusio žmogaus lovoje, ant čiužinio, ant kilimo ir t.t.
Utėlės dažniausiai įsikuria paausio ir kaklo srityje, ties plaukų augimo riba. Rečiau aptinkamos blakstienose, antakiuose ir kt. Žmogaus plaukuose utėlės, misdamos krauju, gali išgyventi iki 30 parų.
Norint atsikratyti utėlių, reikia gydyti tam skirtais vaistais visus užsikrėtusiuosius. Išnaikinus galvos utėles, būtina plauti ir dezinfekuoti patalynę, rūbus ir asmeninius daiktus (šukas, šepečius ir t.t.). Daiktus, kurių negalima plauti ar skalbti (paltai, kepurės, skrybėlės, kai kurie žaislai ir kt.), rekomenduojama išvalyti cheminio rūbų valymo valykloje. Tuos, kurių nė valyti negalima, reikia sudėti į polietileno maišą, sandariai užrišti ir palikti dviem savaitėms ( per tą laiką visi parazitai žus).

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai