){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nustatyta, kad daugumą vaikų dantų ėduonį sukeliančių mikroorganizmų įgyjama apie 22–26 gyvenimo mėnesį. Dažniausiai šių bakterijų šaltiniu tampa tėvai arba kiti asmenys, besirūpinantys vaiku. Sukėlėjų perdavimas gali būti netiesioginis (per stalo įrankius, indus, jei suaugęs žmogus laižo vaiko čiulptuką, ragauja jo maistą) arba tiesioginis – vaiką bučiuojant. Mikroorganizmai, kartą patekę ant dantų paviršiaus, išlieka visą gyvenimą, t.y. tol, kol burnoje yra dantų.
Netgi dar negimus kūdikiui mama tūrėtų žinoti, kad jos mitybos įpročiai gali turėti įtakos būsimo kūdikio dantukams. Besilaukiančiai ir maitinančiai mamai rekomenduojama valgyti daugiau kalcio turinčio maisto.
Kūdikių nereikia pratinti gerti saldžių arbatų, saldinto pieno. Kūdikių maitinimas naktį tiek krūtimi, tiek dirbtinai, yra svarbus rizikos veiksnys ėduoniui atsirasti. Naktį lėtėja seilėtekis, dantys blogiau nuplaunami, todėl kūdikiui reikėtų duoti atsigerti tik vandens.
Kartais tėvai čiulptukus tepa cukrumi arba medumi. Pirmieji dantys saldumynams virstant rūgštimis greitai pažeidžiami, vystosi vadinamas juodasis kūdikių „buteliuko ėduonis“, nuo kurio dantys nulūžta iki pat šaknų. Dažniausiai jis pažeidžia 2–4 metų vaikų dantis.
)/medguru-_baneris_3.png)
Išdygus pirmiesiems pieniniams dantukams, juos reikėtų valyti servetėle arba drėgna marle 2 kartus per dieną.
Kūdikystės periodu pagrindinė profilaktikos priemonė – tinkama mityba, mitybos režimas, dantų valymas servetėle arba drėgna marle po pusryčių ir prieš miegą.
Išdygus keturiems viršutiniams kandžiams (9–13), reikėtų pradėti naudoti dantų šepetėlį, kuris turi būti minkštų šerelių ir specialiai skirtas kūdikiams.
Maždaug dvejų metų amžiaus vaikus reikėtų mokyti naudotis šepetėliu. Iš pradžių vaikai imituoja tėvus. Tėvai turėtų mokyti atlikti teisingus valymo judesius. Maždaug 2,5–3 metų vaikus, kai jie jau moka išsiskalauti burną ir nenuryja pastos, reikia mokyti naudotis dantų pasta. Dantis reikia valyti 2–3 min. po pusryčių ir vakarienės, šluojamaisiais judesiais nuvalyti liežuvį, naudoti vaikiškas pastas.
Svarbu įsidėmėti, kad vaikas iki 7–8 metų pats nepajėgus kokybiškai išsivalyti dantų. Todėl tai turi atlikti mama arba tėtis.
Higieninį tarpdančių siūlą reikia naudoti kartą per dieną, geriausia – po vakarienės, prieš valymą dantų šepetėliu. Iki 12 metų šią procedūrą turėtų atlikti tėvai. Jei tėvų pirštai per dideli vaikų burnoms, sunku laikyti siūlą tarp pirštų, tokiais atvejais patogu naudoti specialius laikiklius higieniniam tarpdančių siūlui.
Kada pradėti naudoti higieninį tardančių siūlą ir kitas papildomas valymo priemones, tėvai turėtų pasikonsultuoti su higienistu arba gydytoju odontologu.
Pirmasis vizitas pas jį turėtų būti išdygus pirmajam dantukui. Odontologas turėtų įvertinti jo formą ir padėtį. Vėliau specialisto kontrolė – kas 3–6 mėnesius.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad pieninių dantukų gydyti neverta, kad jie vis tiek iškris. Tačiau tai klaidinga nuomonė, nes priešlaikinis dantų netekimas gali turėti įtakos vaiko supratimui apie burnos sveikatos išsaugojimą. Mažasis pacientas gali suprasti tai kaip ženklą, kad dantys nėra svarbu ir neverta jais rūpintis. Sveiki arba gražiai sugydyti dantys galėtų tapti vaiko pasididžiavimo objektu bei akstinu rūpintis vėliau išdygusiais nuolatiniais dantimis.
Šio periodu daugumai vaikų dar galima suformuoti stabilius burnos higienos įgūdžius, o dygstančių ir ką tik išdygusių dantų emalis yra itin imlus įvairioms ėduonies profilaktikos priemonėms. Todėl profilaktikos programa turi būti taikoma kiekvienam vaikui, ypač pirmus dvejus metus po danties išdygimo.
Tik išdygusių dantų emalis nėra pakankamai mineralizuotas. Visiškai dantų kalcifikacijai reikia dar dvejų metų, todėl tuo laikotarpiu dantys ypač jautrūs ėduoniui.
Dantų kaitos periodu dauguma vaikų jau yra sąmoningi, nebenuryja pastos likučių, todėl jau nuo 1 metų galima naudoti dantų pastą su 1000 ppm fluoridų.
Kiti burnos higienos įgūdžiai išlieka tie patys – valoma minkštu šepetėliu 2-3 minutes, 2 kartus per dieną, higieninis tarpdančių siūlas naudojamas po vakarienės prieš valymą dantų šepetėliu. Tėvai vis dar turi kontroliuoti, kaip vaikui sekasi, jei reikia, padėti išsivalyti.
Padėti kontroliuoti galėtų įvairios dažomosios medžiagos, išryškinančios apnašų susikaupimo vietas. Burnos švarumui kontroliuoti siūlomi įvairūs dažomųjų medžiagų tirpalai: fuksino, jodo, eozino, eritrozino, kalio permanganato, metileno mėlio. Dėl estetikos siūloma naudoti rausvos spalvos tirpalus. Išvalius dantis ir paskalavus burną dažomaisiais tirpalais arba sučiulpus tam skirtą tabletę, likęs ant dantų apnašas nusidažo. Taip tėvai jį pastebės ir padės nuvalyti.
Dažnai 6–12 metų vaikams skiriamas ortodontinis gydymas. Tai padidina ėduonies ir periodonto ligų riziką. Tokiems vaikams turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys burnos higienai. Dantys turi būti valomi dažniau ir kruopščiau. Jei gydytojas skiria papildomų profilaktikos priemonių: skalavimų, dantų valymą specialiais šepetėliais, tėvai turėtų kontroliuoti, kaip vaikai tai atlieka ir, jei reikia, padėti vaikui.
Dantų kaitos periodu odontologo kontrolė – kas 3–6 mėnesiai.
Dantų priežiūra paauglystėje ir jaunystėje nesiskiria nuo pirmiau aprašytos – pagrindinis asmens higienos metodas – dantų valymas šepetėliu 2 kartus per dieną, pašalinant maisto likučius, sustabdant jų žalingą poveikį dantims ir burnos ertmės audiniams. Be to, valant dantis šepetėliu ir pasta, ant dantų ir dantenų aplikuojamos pastoje esančios veikliosios medžiagos, pvz., fluoras, augaliniai ekstraktai.
Po kiekvieno valgio rekomenduojama burną skalauti skalavimo skysčiu – gydomuoju ar profilaktiniu. Jų sudėtyje yra ne tik solventų – alkoholio ir vandens, bet ir veikliųjų medžiagų: antibakterinių ir uždegimą slopinančių, oksiduojamųjų, sutraukiamųjų, mažinančių jautrumą, buferinių, dezodoruojamųjų medžiagų, fluoridų.
Prieš pasirenkant skalavimo skystį patarčiau pasikonsultuoti su burnos higienistu arba gydytoju odontologu.
Liežuvis – tai didelis plotas, ant kurio taip pat kaupiasi apnašos. Nuvalius apnašas nuo liežuvio, jos ne tik lėčiau kaupiasi ant dantų, bet ir būna geresnis burnos kvapas. Liežuvį galima valyti dantų šepetėliu arba specialiuoju liežuvio valikliu, 2 kartus per dieną, dantų valymo metu.
Naudinga ėduonies profilaktika – becukrė kramtomoji guma. Ji kramtoma pavalgius 10 minučių. Kramtant skatinamas seilėtekis, gerėja burnos savivala. Jei gumoje yra ksilitolio, ji veikia antibakteriškai.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę