){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Normali dantų anatominė forma ir funkcija labai svarbi žmogui. Dantims sugedus, protezuojant siekiama jiems grąžinti kiek įmanoma artimesnę sveikiems dantims išvaizdą. Protezavimas – tai danties apvilkimas vainikėliu, kuris yra uždedamas ant nuosavo danties ar dantų. Pastaruoju metu vainikėliai gali būti dedami ir ant į kaulą įsuktų implantų. Netekus vieno ar kelių dantų, nušlifuojami šalia defekto esantys dantys, padaromas karkasas ir suformuojami vadinamieji tiltai. Toks dantų karūnėlės pertvarkymas pakeičia netektus dantis. Vainikėlis ar tiltelis pagaminami 3–4 apsilankymų pas odontologą metu. Šiame procese dalyvauja gydytojas odontologas, jis paruošia dantis būsimam protezui, ir dantų technikas, kuris gamina patį protezą, todėl dantų protezavimas truputį užtrunka. Dar daugiau apsilankymų reikia gaminant priekinių dantų vainikėlius, nes būtina tiksliai nustatyti spalvą ir parinkti tinkamiausią variantą.
Tam tikra žmonių dalis yra netekę daugiau nei kelių ar net visų dantų, todėl jiems daromas dalinai ar visiškai išimamas plokštelinis protezas. Protezo plokštelė kiekvienam pacientui individualiai padaroma 3–4 apsilankymų pas odontologą metu. Būna atvejų, kada pacientui trūksta daug dantų ir jis nori išsaugoti šalia defekto esančius sveikus dantis, todėl atsisako juos šlifuoti. Tokiems atvejams kita alternatyva yra lanko atraminis protezas.
Norint tinkamai prižiūrėti tiltelius, vainikėlius, lankus ir plokšteles, būtina naudoti specialius kietus ar vidutinio kietumo tarpdančių šepetėlius ir šiai procedūrai pritaikytus siūlus. Vyresnio amžiaus žmonės, tarpdančius valydami dantų siūlu, susiduria su tam tikrais sunkumais. Tokiu atveju jiems geriau parinkti tinkamą tarpdančių šepetėlį ir išmokyti taisyklingai juo naudotis.
Šepetėlį reikia gerai suvilgyti dantų pasta ir du kartus per dieną, ryte ir vakare, gerai nuvalyti apnašas po tilteliais bei aplink vainikėlius.
Neišvalius dantų, aplink juos lieka apnašų, kuriose kaupiasi rūgštys, po kurio laiko galinčios tirpdyti protezo sudedamąsias dalis: plastmasę, keramikos masę ar kitą medžiagą. Tokie pat procesai vyksta ir neišsivalius natūralių sveikų dantų. Vadinasi, rūpestingai prižiūrėti reikia tiek protezuotus dantis, tiek ir natūralius.
Rūpinantis protezuotų dantų higiena, rekomenduojama dantis valyti su šepetėliu, kuris turi ilgesnius kraštinius šerelius. Tokio šepetėlio ypatybė ta, kad juo patogu gerai išvalyti tiltelių bei vainikėlių kraštų ir dantenų lietimosi zonas.
Vis populiarėjančios balinamosios pastos yra gana „agresyvios“ ir yra tikimybė, kad ilgainiui subraižys protezo paviršių, todėl jomis valyti protezuotų dantų nepatariama. Daug labiau tinka naudoti švelnias, vaistažolių ekstraktais prisotintas pastas su nedideliu abrazyvinių medžiagų kiekiu. Rekomenduojama pasta ir minkštu šepetėliu išvalyti ir burnos gleivinę.
Antrasis protezo valymo žingsnis: naudojant specialias tabletes reikia paruošti tirpalą, kuriame protezą mirkyti 15 min. Po to protezą reikia gerai nuskalauti po tekančiu vandeniu.
Miegant reikia leisti burnos gleivinei „pailsėti“, nes nuolat nešiojant protezus gali atsirasti nuospaudų. Sausą protezą nakčiai geriausia įdėti į specialių dėklą.
Pirmaisiais dantų protezų nešiojimo metais intensyviai rezorbuojasi (tirpsta) alveolinis žandikaulio kaulas. Todėl protezas blogiau laikosi. Kurį laiką padeda protezų tvirtinimo kremai bei milteliai. Šios priemonės gerina gleivinės ir protezo sukibimą, padeda geriau jaustis. Po kurio laiko, dar labiau pakitus kaului, dantų plokštelę reikia pakeisti.
Per pirmuosius išimamųjų protezų nešiojimo metus reikia du kartus apsilankyti pas specialistus, vėliau – kartą per metus. Dantų higienos specialistas pašalina apnašas nuo dantų protezų (naudojamos ultragarso vonelės, speciali pasta).
Jei dantys prižiūrimi rūpestingai, neturėtų susikaupti daug apnašų. Šiuo atveju apsilankyti pas specialistą pakaktų du kartus per metus. Tačiau, jei pacientui buvo atlikta periodonto operacija ir jeigu po jos išsivystė periodontitas ar nusileido dantenos, profesionali pagalba reikalinga dažniau, vadinasi vizitų pas specialistą padaugėja iki 2–4 kartų per mėnesį.
· Protezuotus dantis dera prižiūrėti taip pat rūpestingai, kaip ir natūralius.
· Tinkamai nesirūpinant protezuotų dantų higiena, ant plokštelių, tiltelių bei vainikėlių, kaip ir ant natūralių dantų, kaupiasi apnašos ir susidaro dantų akmenys.
· Pasitarkite su specialistu, kokiomis galbūt jums dar nežinomomis, bet būtinomis burnos higienos priemonėmis turėtumėte naudotis.
Kaip jau minėjome, dažniausiai dantys genda nuo apnašų, susikaupusių ant dantų ir tarpdančiuose. Apnašos susidaro iš maisto dalelyčių, gleivių ir bakterijų. Jei apnašos nepašalinamos, tuomet susidaro kietosios apnašos, išsivysto dantenų uždegimas, kraujuoja iš dantenų, būna blogas burnos kvapas. Vėliau gali išsivystyti dar sunkesnė liga – periodontitas. Todėl pagrindinis dantų valymo tikslas – dantų ėduonies profilaktika, t.y. neleisti susidaryti dantų apnašoms.
Jei dantis valome taisyklingai, vadinasi, nuo dantų pašaliname minkštąsias apnašas. Kietųjų apnašų namų sąlygomis nepašalinsime. Tuomet reikia kreiptis į burnos higienistą. Čia ultragarsiniu skaleriu ir instrumentais nuo visų dantų paviršių ir periodonto kišenių nuvalomos kietos ir minkštos virš ir po dantenomis esančios dantų apnašos, šalinami mikroorganizmai, jų išskiriami toksinai. Jei pacientas pageidauja, valomų dantų grupė prieš procedūrą nuskausminama. Nuvalius apnašas, galima atlikti remineralizuojamųjų preparatų aplikacijas.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę