){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Priminsiu, kad dantys valomi du kartus per dieną – ryte po pusryčių ir vakarais po vakarienės. Labai gerai, jei turite įprotį išsivalę dantis praskalauti burną burnos skalikliais, padedančiais pašalinti smulkius maisto likučius ir apnašas iš tarpdančių, kuriuos nepakankami gerai išvalo dantų šepetėlis. Puiku, jei naudojate liežuvio valiklį, nes kaip tik čia kaupiasi nemaža dalis mikroorganizmų. Valydami dantis šepetėliu naudojame dantų pastą.
Dantų pastos gali būti: higieninės, profilaktinės, gydomosios-profilaktinės. Pagal poveikį jos skirstomos į antikariozines, t. y. mažinančias dantų ėduonies susidarymo riziką, dantų jautrumą slopinančias, balinančias, slopinančias akmenų susidarymą, mažinančias uždegimą, t.y. antibakterines, bei sudėtines dantų pastas.
Higieninės dantų pastos neturi veikliųjų gydomųjų medžiagų, tačiau gerai išvalo, būna malonaus skonio. Gydomosiose-profilaktinėse pastose, be pagrindinių sudedamųjų dalių, yra ir veikliųjų medžiagų. Jos taip pat turi fluoro, antibakterinių, uždegimą slopinančių medžiagų. Dantų pastos gali būti įprastinės arba gelio pavidalu.
Putojančioji medžiaga, kuri palengvina apnašų bei dėmių pašalinimą šepetėliu (1–2 proc.).
Poliruojamosios ir/ arba abrazyvinės medžiagos (15–40 proc.). Dėl jų danties paviršius tampa lygesnis, todėl pasidaro atsparesnis bakterijų tvirtinimuisi ir spalvos pakitimui. Abrazyvinėmis medžiagomis dantys nuvalomi mechaniškai.
Jungiamosios ir drėkinamosios medžiagos (10–40 proc.). Jungiamosios neleidžia atsiskirti kietosioms ir skystosioms medžiagoms, todėl pasta išlieka vienalytė. Drėkinamosios padeda išlaikyti drėgmę, todėl pastos nesukietėja.
Stabilizatoriai ir konservantai (0,2 proc.). Jie slopina bakterijų dauginimąsi bei augimą.
Saldikliai (0,1 proc.) pagerina dantų pastos skonį. Dantų pastose naudojami ėduonies nesukeliantys saldikliai, t.y. tokie, kurių bakterijos nefermentuoja.
Taip pat dantų pastose yra skonį gerinančių medžiagų (1-5 proc.), pašalinančių kitų pastos sudedamųjų dalių skonį, dezodoruojančių ir gaivinančių burnos ertmę, bei dažomųjų medžiagų (1-3 proc.), suteikiančių pastoms patrauklią išvaizdą. Naudojamas titano dioksidas, suteikiantis pastai matiškumo, bei augaliniai, nedažantys burnos audinių dažai.
Antibakterinės, mažinančios apnašų bei dantų akmenų susidarymą (chlorheksidinas, fluoridai ir kt.).
Antikariozinės, remineralizuojamosios (natrio fluoridas, kalcio glicerofosfatas ir kt.).
Medžiagos, saugančios nuo uždegimo bei uždegimą gydančios: tai įvairūs esenciniai aliejai ir augaliniai ekstraktai – šalavijų, ramunėlių, medetkų, ežiuolių, vitaminai C, A, E.
Balinamosios medžiagos (įvairios fermentinės sistemos, turinčios poliruojamųjų medžiagų).
Dantų jautrumą mažinančios medžiagos (kalio nitratas, kalio chloridas, fluoridai ir kt.).
Jei turite klausimų ar reikia profesionalo patarimo, visuomet kreipkitės į savo gydytoją odontologą.
Tačiau kas kartą pasibaigus dantų pastai juk nebėgame pas odontologus, todėl svarbu žinoti, kaip dantų pastą pasirinkti patiems.
Jei pasikeitė tik išorinio dantų sluoksnio spalva, jums turėtu padėti balinamosios dantų pastos. Jos naikina išorines dėmes, kurios atsiranda nuo arbatos, kavos, maisto pigmentų, tabako, tačiau nepašalina gilesnėse danties struktūrose esančių pigmentų. Balinamosiose dantų pastose nėra karbamido ir vandenilio peroksidų, rūgščių, galinčių pažeisti dantis, bet yra fermentų ir balinamųjų medžiagų. Senesnės kartos balinamosiose pastose būdavo visų šių išvardintų medžiagų, todėl kartais tenka girdėti nuomonių, kad balinamosios pastos kenkia dantims. Pastos, kurių sudėtyje yra natrio rūgščiojo karbonato, t. y. Sodos, taip pat turi balinamąjį poveikį, tik šios pastos turi daugiau abrazyvinių medžiagų. Balinamųjų pastų nepatariama naudoti vaikams.
Jei dantys, dažniausiai dėl dantų kaklelių srityse atsiradusių emalio pokyčių, tampa jautrūs, reikėtu panaudoti dantų jautrumą mažinančias pastas. Naudojant jas užsidaro dentino kanalėliai, blokuojamos nervinių ląstelių membranos ir sutrikdomas skausmo impulso plitimas.
Pastos, kurių sudėtyje yra mažiau abrazyvų, tinka naudoti esant dantų nusidėvėjimui, erozijoms, apsinuoginusioms šaknims.
Jei dantenos kraujuoja, išburkusios, blogas burnos kvapas, ant dantų jaučiami susiformavę dantų akmenys, formuojasi dantenų kišenės – tai nuolatinio uždegimo proceso išraiška. Pirmiausia reikėtų pašalinti pagrindines uždegimo priežastis. Viena jų – profesionali burnos ertmės higiena, dantų akmenų pašalinimas. Po to patartina naudoti uždegimą, dantų akmenų susidarymą mažinančias pastas. Šios pastos turi uždegimą slopinančių, sutraukiamai veikiančių, regeneruojamųjų medžiagų. Jos greitina gijimą, didina dantenų atsparumą bei gerina trofiką. Norintiesiems išvengti ėduonies (karieso)reiktų naudoti fluoro turinčias dantų pastas. Fluoro kiekis pastoje gali būti išreiškiamas procentais arba ppm vienetais. Ppm nurodo fluoro dalelių kiekį milijone pastos dalelių. Suaugusiesiems ir paaugliams fluoro kiekis pastoje turėtų būti 1000–1100 ppm.
Jei nėra aukščiau minėtų problemų, kasdien naudokite higieninę dantų pastą. Jos tinka ir mažiems vaikams, 250–500 ppm.
Šios pastos tinka ir žmonėms, alergiškiems veikliosioms gydomųjų pastų sudedamosioms dalims. Taip pat tinka nešiojantiems protezus ant implantų, nes didesnė fluoro koncentracija gali sukelti implantų koroziją.
Suaugusiam žmogui užtenka žirnio dydžio pastos kiekio, vaikams – kad pastos kiekis atitiktų vaiko mažojo piršto nagelio dydį .
Kadangi įvairiose dantų pastose sudedamųjų dalių, medžiagos bei jų junginių santykis šiek tiek skiriasi, galima kas kartą naudoti vis kitą pastą.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę