){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lūpų oda yra pati ploniausia, kraujagyslės labai arti paviršiaus, būtent dėl to mūsų lūpos yra rausvos. „Rudenį ir žiemą reikia ypač saugoti lūpų odą. Dėl orų kaitos, sauso patalpų oro, atšiaurių vėjų jos gali pradėti šerpetoti, skilinėti, pasidengti šašiukais, net ima kraujuoti,” – sakė „Baltoros grožio studijos” kosmetologas Robertas Kantauskas.
Lūpų pleiskanojimas yra nuolatinis reiškinys, nes lūpų oda, taip pat kaip ir visa oda, atsinaujina. Šios pleiskanėlės – tai jos atsinaujinimo rezultatas. Veido odą mes rytą ir vakarą plauname, o lūpomis, deja, nepasirūpiname.
Kosmetologas Robertas Kantauskas patarė visuomet prieš einant į lauką pasitepti lūpas vazelinu, balzamu ar kremu. Tai puikios apsauginės priemonės, galinčios padėti išvengti šerpetojimo ir skilinėjimo. „Tokių priemonių yra daug ir įvairių, tereikia susirasti sau tinkamą. Vieniems patinka riebesni vazelinai ar lūpų balzamai, kiti renkasi greitai susigeriančius, moterys mėgsta turinčius švelnų rožinį atspalvį. Nors moterys gali naudoti ir lūpų dažus. Daugelis jų turi maitinamųjų ir lūpas saugančių sudedamųjų dalių. Pasitepus tokiu lūpdažiu, nereikia ir apsauginio balzamo ar vazelino,” – patarė kosmetologas Robertas Kantauskas. Jeigu lauke labai šalta, ant apsauginio balzamo galima pasitepti kremine pudra ir tada jau lūpų dažais. Pasak kosmetologo, tokios lūpos bus visiškai apsaugotos nuo bet kokio kenksmingo aplinkos poveikio.
• Lūpų pleiskanas galima pašalinti nesudėtingu, „liaudišku“ būdu. Pasitepkite lūpas medumi ir švelniai pamasažuokite dantų šepetėliu. Medus – puiki priemonė, kuri pašalina pleiskanas ir kartu pamaitina lūpų odą.
• Jeigu trūkinėja lūpų kampučiai, tai rodo, kad organizmui trūksta vitamino A. Galima pasirinkti kremą su šiuo vitaminu, gerti maisto papildų ar kas vakarą pasitepti augaliniais riebalais, pavyzdžiui, alyvų aliejumi, sviesto ir riebalų mišiniu.
• Šaldyto agurko kompresai puikiai atgaivina lūpas, grąžina joms spalvą ir minkštumą.
• Varškės kaukės puikiai pamaitina lūpų odą, neleidžia joms skilinėti. Varškės kaukė stiprina lūpų odą. Tokią kaukę užtenka palaikyti vos kelias minutes. Be to, tokią kaukę paskui galima suvalgyti.
Pasak kosmetologo Roberto Kantausko, nevertėtų lūpų valyti veido šveitikliais. Lūpų oda yra plonesnė nei veido, ir tokie valikliai gali tik pakenkti. „Galima pažeisti kraujagysles, gali net pradėti kraujuoti. Tai, kas skirta veidui, netinka lūpoms. Lūpoms reikia švelnesnių priemonių,” – pabrėžė Robertas Kantauskas. Vargu, ar pavyks rasti specialių kosmetikos priemonių, ypač valiklių, lūpų odai. Nors kremai ir kaukės lūpoms yra kuriamos.
Nereikėtų pirkti pigių ir nekokybiškų vazelinų ir balzamų, nes jie gali net ir pakenkti. „Pasitepus tokia priemone, lūpos skilinės ir šerpetos dar labiau. Geriau tokias priemones pirkti vaistinėse, o ne kioskuose ar turguje,“ – sakė Robertas Kantauskas.
Beje, taisyklė, kad negalima bučiuotis vėjyje, tebegalioja. Vėjyje lūpos labiau gairinamos. Geriau palaukti pavasario. Arba tiesiog jas palepinti kremu, vazelinu ar kauke.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
.