){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pastebėję kiaurą dantį, nieko nelaukę tuojau pat kreipkitės į stomatologą. Neužgydytos skylės dantyse didėja - jos niekada nuo ilgo delsimo neužgis pačios (priešingai negu įsipjovus pirštą - reikia tik palaukti, ir žaizda užgis). Jeigu vengsite kreiptis į stomatologą, galimos net labai nemalonios komplikacijos.
[klausimas]Kodėl genda dantys?[/klausimas]
Dantys genda dėl daugelio priežasčių: paveldėjimo, netinkamos higienos (nereguliaraus valymo, netinkamo dantų šepetuko ar tiesiog nemokėjimo teisingai ir gerai išvalyti dantis), vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo maiste, dažno saldumynų valgymo, rūkymo, vaistų vartojimo ir t.t.
[klausimas]Ką valgyti, kad dantys būtų stiprūs?[/klausimas]
Jeigu mes valgome kokybišką, įvairų ir tinkamai subalansuotą maistą, neturėtume patirti jokių mineralinių ir organinių medžiagų stygiaus. Jeigu iš maisto kokių nors medžiagų gauname per daug, organizmas pats sugeba pašalinti perteklių be jokios žalos.
Tačiau situacija pasikeičia, jeigu mūsų valgomas maistas yra neįvairus, jame trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų: išderinamas natūralus organizmo savireguliacijos mechanizmas, dėl to nukenčia ne vien dantys, bet ir viso mūsų organizmo sveikata.
Fluoras, fosforas ir kalcis - svarbiausi mikroelementai, padidinantys dantų mineralizaciją ir atsparumą kariesui. Kalcio ir fosforo apykaita organizme priklauso nuo vitamino D, gaunamo iš maisto, kiekio. Jeigu dantų augimo periodu trūksta vitamino D, organizme gali pritrūkti ir kalcio, todėl vėliau ima gesti dantys. Dantys genda ir tada, kai trūksta vitaminų A bei C.
[klausimas]Ar tikrai kai kurie dantų šepetukai geresni už kitus?[/klausimas]
Nuo kasdieninio dantų valymo labai priklauso dantų būklė. Reikia pasirinkti ne tik gerą dantų pastą, bet ir tinkamą šepetuką. Šepetukas turi būti reikiamo kietumo ir tokios formos, kad juo būtų galima išvalyti visas dantų vageles ir tarpdančius. Pasirinkite šepetėlį, kurio plaukelių galai suapvalinti arba “V” formos, rankenėlė lenkta, ilga (kad pasiektumėte tolimiausius dantis). Būna net ir taip, kad itin kietas šepetukas per ilgą laiką sugadina dantų emalį. Šepetuko galvutė neturėtų būti labai didelė, kad galėtumėte išvalyti dantis iš visų pusių.
Nesvarbu, koks mielas ir geras bebūtų dabartinis jūsų šepetukas, jeigu juo valote dantis ilgiau negu 3 mėnesius, išmeskite jį ir pirkite naują (žinoma, pirkite tokį pat gerą arba netgi geresnį). Taip reikia daryti todėl, kad per ilgą laiką ant šepetėlio plaukelių susikaupia mikroorganizmų, kenkiančių mūsų dantims ir dantenoms. Be to, šepetėlio šereliai sutrūkinėja, nusitrina, iškrypsta ir blogiau išvalo dantis.
Beje, patarti, kokio kietumo ar lankstumo šepetukas jums tinkamiausias ir kaip tinkamai valyti dantis, geriausiai gali stomatologas, įvertinęs jūsų dantų savybes.
[klausimas]Dantų pasta[/klausimas]
Reikėtų pirkti gerą pastą, bet jos užtepti ant šepetėlio nedaug - taip ir sutaupysime, ir padėsime savo dantims. Dantų pastos rūšį kartkartėmis pakeiskite - vieną kartą naudokite vieną, kitą kartą - kitą. Dantis valykite 1-3 minutes švelniais sukamaisiais judesiais. Venkite horizontalių judesių. Dantis reikia valyti iš visų pusių: iš priekio, iš gomurio pusės, kramtomąjį paviršių. Įsivaizduokite, kad valote kiekvieną dantį atskirai iš visų pusių.
[klausimas]Kaip dar, be kasdieninio valymo, galima padėti dantims?[/klausimas]
Kas vakarą prieš valydami dantis tarpdančius išvalykite specialiu siūlu - taip daug geriau pašalinami maisto likučiai, dezinfekuojami tarpdančiai. Dar geriau būtų valyti dantis fluoruotu dantų siūlu, o po to - šepetuku ir dantų pasta.
Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės mano, kad obuolių valgymas gali pakeisti kasdieninį dantų valymą. Tai netiesa. Po to, kai suvalgote obuolių, prieš miegą būtinai turite išsivalyti dantis, nes krakmolas, nusėdęs ant dantenų, ėda dantis.
Jeigu jūsų dantenos kraujuoja, valydami dantis pamasažuokite jas minkštu šepetėliu (maždaug 15 min.). Iš pradžių jos ima šiek tiek smarkiau kraujuoti, bet paskui jų būklė pagerėja. Taip pat vartokite skysčius, skirtus parodontozės profilaktikai - šie skysčiai ne tik dezinfekuoja, bet ir nuskausmina. Tačiau sergant parodontoze reikia mažiausiai 3 kartus per metus stomatologo kabinete atlikti profilaktinį dantų valymą.
Becukrė kramtomoji guma taip pat jums padės, jei nėra po ranka dantų šepetuko, tačiau ir ji dantų valymo neatstoja.
[klausimas]Fluoras[/klausimas]
Fluoras - labai svarbus mikroelementas, didinantis danties kietųjų audinių atsparumą kariesui. Jis stabdo dantų apnašų formavimąsi, gerina medžiagų apykaitą, slopina kariesogeninę mikroflorą. Fluoro mes gauname iš geriamojo vandens ir maisto. Jeigu vandenyje yra optimali jo dozė, dantų gedimo tikimybė sumažėja (kitaip sakant, pusė visų gendančių dantų būtų sveiki). Tose vietovėse, kuriose fluoro mažai, žmonės kenčia nuo dantų ėduonies, o ten, kur fluoro yra per daug, išsivysto fluorozė. Jeigu jūsų šeimoje yra vaikų, tai vietoj paprastos druskos pravartu vartoti druską su fluoru. Vyresniems negu 5 metų vaikams galima vartoti fluoro lašiukus arba tabletes, tačiau prieš vartojant reikia pasitarti su stomatologu.
[klausimas]Ar saldumynai tikrai kenkia dantims?[/klausimas]
Patys angliavandeniai dantų neardo: tai daro mikroorganizmai. Tačiau tie mikroorganizmai suaktyvėja būtent tada, kai suvalgome angliavandenių turinčio maisto (pvz., saldumynų) ir mažytės apnašų pavidalo jų dalelės pasilieka ant dantų. Svarbu ne suvalgytas saldumynų kiekis, bet jų vartojimo dažnumas. Pavyzdžiui, iškart suvalgius didžiulį gabalą torto, saldainių, ledų, žala dantims bus mažesnė negu visą dieną čiulpiant mažyčius ledinukus.
Mūsų dantys bus daug sveikesni, jeigu valgymą užbaigsime ne saldžiu desertu, bet žaliomis daržovėmis, vaisiais, arbata ar pienu.
[klausimas]Ar kietas maistas gadina dantis?[/klausimas]
Kai valgome labai minkštą maistą, dantys negali savaime apsivalyti ir greičiau susiformuoja mikrobinė dantų plėvelė, susidaro sąlygos kauptis baltajam dantų apnašų sluoksniui bei maisto liekanoms ant dantų. Vadinasi, minkštas maistas skatina danties ėduonies atsiradimą.
Nuo rupaus, kietoko maisto dantys apsivalo savaime, gerėja dantenų audinių kraujotaka ir stiprinami dantenų raiščiai.
Ypač kietas maistas (bei nevalgomų daiktų kramtymas, pavyzdžiui, butelių atkimšinėjimas dantimis) gali sukelti dantų emalio mikrotraumas ar net danties vainiko traumas.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
suprasti reikia dar ir moketi