Kai peršalimo ligos kankina vaiką kiekvieną mėnesį. Kaip stiprinti vaikų imunitetą?

Vaikas pradėjo eiti į darželį, tačiau daugiausia laiko praleidžia namuose - mat serga. Mokinuko neapleidžia kosulys ir varvanti nosis. "Tikriausiai silpnas imunitetas"- galvoja tėvai  ir ieško dėmesingų gydytojų bei tinkamų vaistų. Pediatrai savo ruožtu  siūlo išsiaiškinti dažnų peršalimų priežastis.

Yra vaikų, kurie labai dažnai kenčia nuo peršalimo ligų ir jos tęsiasi labai ilgai (3-6 savaites), nepriklausomai nuo sezono. Vyresni nei 3 metų amžiaus vaikai laikomi dažnai sergančiais, jei kenčia nuo peršalimo daugiau nei penkis kartus per metus, o vyresni nei 5 metų - dažniau nei keturis kartus per metus.

Vaiko sveikatos būklė dažnai yra atvirkščiai proporcinga jo pernelyg didelės globos laipsniui. Nuo pirmųjų gyvenimo dienų kūdikis pilnai aprūpintas: šiltas butas, be skersvėjų, šilti drabužiai, pasivaikščiojimai tik geru oru, kai vėjuota - burnytė uždengiama - o jis vis  be galo serga. Kodėl?

Dažnos peršalimo priežastys

Dažna peršalimo ligų priežastis yra dirbtinių šiltnamio sąlygų sukūrimas: per šilti kambariai, per šilti rūbai, tik šiltas vanduo, kontakto su oro judėjimu užkirtimas. Bet juk žmogus negali augti inkubatoriuje. Anksčiau ar vėliau jis pateks po lietumi, susidurs su šaltu vėju, pūga ar šlapdriba. Ir kuo vėliau, tuo sunkesnėmis pasekmėmis - labiau tikėtina, kad jis susirgs.

Paprastai kenčia vaikai su mažesniu atsparumu, kurio priežastis yra kiekvienam vaikui skirtinga. Viena iš priežasčių yra paveldimumas. Jei vaikystėje tėvai buvo lepūs peršalimams, gali persiduoti ir palikuonims.Mažamečių peršalimo ligos dažnai susijusios su diateze: eksudacine, alergine, limfine.

Įtaką daro lėtinės  kepenų, inkstų ligos, virškinimo trakto sutrikimai, endokrininės sistemos negalavimai (diabetas, nutukimas), nervų sistemos ligos.

Dažno sergamumo priežastis gali būti atsparumo mažėjimas, atsiradęs dėl vitaminų trūkumo ar dėl anemijos. Daugelio vaikų maitinimasis nėra visiškai racionalus. Pavyzdžiui, vaikas noriai valgo miltų produktus, saldainius, bet atsisako daržovių, pieno produktų.

Pastebimas ilgalaikių prastų aplinkos veiksnių neigiamas poveikis. Pavyzdžiui,  šeima gyvena pramoninėje zonoje. Gamybos atliekos, patekusios į vaiko kvėpavimo takus, sumažina gleivinės barjerines funkcijas ir jų atsparumą infekcijoms. Panašus kartotinių ligų mechanizmas vyksta  šeimose, kuriose yra įprasta rūkyti namuose.

Dažnai sergančius vaikus įprasta gydyti su ypatingu uolumu. Tačiau vartojant tam tikrus vaistus (antibiotikus, vietinius hormoninius preparatus) slopinamas imuninis atsakas į užpuolusią infekciją ir sumažinamas atsparumas infekcijoms apskritai. Šiuo atveju būtina laikytis gydytojo rekomendacijų.

 

Stresas dėl mokyklos ir vaikų darželio

Atsparumo infekcijoms sumažėjimas dažnai kyla dėl psicho-emocinių ir fizinių perkrovų. Tėvai ir mamos nori ateityje matyti vaikus išskirtinėmis asmenybėmis.  Tuo tikslu nukreipia atžalas į eilę būrelių. Vaikas neišlaiko įtampos, lankydamasi dailiojo čiuožimo, teniso ir šokių studijas vienu metu. Geriausiu atveju  pasireiškia dažni peršalimai, blogiausiu atveju atsiranda neurozinių reakcijų.

Mažyliai dažnai serga, kai jie pradeda lankyti vaikų darželį. Tėvai  kaltina darželio sąlygas ar darbuotojų neatidumą.  Tačiau  būtina įvertinti, ar mažylis pasiruošęs likti kolektyve:

1.Nesubrendimas gali būti susijęs su jo psichologiniu nesugebėjimu atsiskirti nuo šeimos (stresas slopina pasipriešinimą infekcijoms).

2.Ligos gali kilti dėl vaiko neužgrūdinimo, jos nėra skirtos "šiltnamio" vaikams.

3.Tačiau ne visi 3 metų vaikai yra pasiruošę sėkmingai įsitraukti į vaikų kolektyvą pagal imuninės sistemos brandos laipsnį.

Vaikų imuninė sistema pradeda veikti po gimimo. Pirmais gyvenimo mėnesiais vaikas yra apsaugotas nuo daugybės infekcijų dar antikūnų, gautų motinos gimdoje, dėka. Šį pasyvų imunitetą palaiko antikūniai, kuriuos motina perduoda kūdikiui su savo pienu. Savo imunitetą mažylis vidutiniškai įgyja 3 metų amžiuje. Vidutiniškai, bet ne visi vienodai. Kai kurie šiek tiek anksčiau, o kiti - šiek tiek vėliau. Todėl tėveliai neturėtų  pervertinti savo vaiko apsauginių gebėjimų, ir vesti į vaikišką kolektyvą anksčiau nei 3 metų amžiaus.  Bet jei vaikas yra vyresnis ir vis dar dažnai darželyje serga, tikslinga pratęsti namų režimą dar 1 metus.

Kaip sustiprinti imunitetą

Jei vaikas ir toliau gyvena ekologiškai nepalankiame regione, jei jis nuolat kvėpuoja užterštu oru arba turi nedraugiškus santykius su savo klasiokais, tikimybė sirgti yra didelė. Tėvai turi eliminuoti  šiuos išorinius veiksnius:

Labai svarbus yra racionalus dienos režimas ir visavertis maitinimasis.

Dažnai sergant, organizmas išnaudoja daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų.  Maiste jų nepakanka. Todėl rekomenduojama naudoti polivitaminų kompleksus, praturtintus mikroelementais.

Atsparumą ligoms galima padidinti pakartotinais bio-stimuliuojančių medžiagų kursais: ženšenio, eleuterokoko, Tolimųjų Rytų citrinvyčio, ežiuolės, apilako (bičių pienelio), propolio (bičių pikio),  linų sėmenų aliejaus preparatais.

Siekiant užkirsti kelią rimtiems peršalimo atvejams, buvo sukurtos specialios vakcinos. Tokių ligų, kaip plaučių uždegimas ar gripas.

Kita dažnai sergančių vaikų  gydymo kryptis gali būti imunomoduliatorių, antivirusinių vaistų, homeopatinių priemonių vartojimas.

Intervencija  į vaiko imuninės sistemos veiklą reikalauja atsargumo. Optimalaus produkto, skatinančio konkrečią susilpnėjusios imuninės sistemos grandį, išrinkimas, dozavimas, gydymo schemos pritaikymas ir gydymo kurso trukmė - tai gydytojų darbas. Tėvų užduotis - suvokti būtinybę griežtai įgyvendinti rekomendacijas.

Parengė: L.Varanavičienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai