){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pavadinimas “kopūstas” kilęs iš lotyniško žodžio “caput”, reiškiančio galvą. Ir iš tiesų apvali kopūsto forma primena galvą. Gūžinis kopūstas ne be reikalo laikomas daržo ponaičiu.
Gerosios savybės
• Išlieka šviežias iki naujo derliaus.
• Vitamino C jame ne mažiau nei apelsinuose, tačiau kopūste esantis vitaminas C yra askorbinogeno pavidalo. Askorbinogenas pasižymi labai dideliu atsparumu: jis neišyra netgi verdant. Raugintuose kopūstuose 1/3 vitamino C išlieka iki pavasario, tuo negali “pasigirti” kitos daržovės arba vaisiai.
• Gūžiniame kopūste esantis unikalus vitaminas U patikimai apsaugo skrandį ir dvylikapirštę žarną nuo opų susidarymo.
• Palyginti su kitomis kopūsto rūšimis, gūžiniame kopūste labai daug natrio ir geležies, jis turi mažiausiai kalorijų (100 g - 27 kcal, o rauginti kopūstai dvigubai mažiau). Gūžinis kopūstas stabdo riebalų kaupimąsi organizme - jeigu jūs norite atsikratyti antsvorio, pradėkite pietus nuo didelio kopūsto lapo.
• Kopūstų sultys gerina virškinimą, mažina pykinimą, rėmenį, vidurių užkietėjimą. Tam pakanka išgerti po ½ stiklinės šiltų sulčių 2-3 kartus per dieną.
• Raugintų kopūstų sultys turi daug pieno rūgšties. Jos labai naudingos sergant cukriniu diabetu.
• Mėsmale maltų kopūstų ir kiaušinio baltymo mišinys - nebloga priemonė nudegimams ir pūlingoms žaizdoms gydyti.
• Kvėpavimo takų uždegimams gydyti tinka kopūstų nuoviras su medumi.
Ši kopūstų rūšis populiari Skandinavijoje, Čekijoje. Raudongūžiai kopūstai yra 2-3 kartus mažesni už gūžinius, bet lapai tankiau suaugę. Jei tik turite galimybę, raudongūžius kopūstus laikyti rūsyje, darykite tai nedvejodami, nes jie puikiai išsilaiko per žiemą. Iš raudongūžių kopūstų geriau gaminti salotas.
Gerosios savybės
• Kalcio, kuris būtinas mūsų kaulams, yra daug daugiau negu kitose rūšyse. Daug juose beta karotino ir kalio.
• Juose esantys fitoncidai neleidžia mikrobams (tarp jų ir TBC lazdelei) daugintis.
• Cianidinas, kurio poveikis panašus į PP vitamino, - gera priemonė kraujagyslių ligų profilaktikai. Cianidinas lemia ir raudongūžių kopūstų spalvą. O kitos ypatingos medžiagos, nuo kurių priklauso raudongūžių kopūstų atspalviai, pašalina žalingą radiacijos poveikį.
Daugiausia auginami Prancūzijoje ir Anglijoje. Skiriasi šių kopūstų lapai (gofruoti), spalva (įvairi žalia), konsistencija, jie švelnesnio skonio. Iš jų gaminamos puikios šviežios “orinės” salotos. Savojos kopūstai vartojami pyragų įdarams, balandėliams gaminti.
Gerosios savybės
• Juose daug baltymų.
• Turi ypatingų medžiagų, kurios stimuliuoja organizmo augimą, todėl šie kopūstai labai naudingi vaikams ir paaugliams.
Būna įvairių spalvų (balti, geltoni, žali, violetiniai). Anot gurmanų, violetiniai - skaniausi. Praktiškieji anglai teigia: “Geriausia gėlė yra žiediniai kopūstai”.
Gerosios savybės
• Daug geležies, fosforo, vitaminų B1 ir B2.
• Kaloringumu prilygsta gūžiniams kopūstams.
• Skanūs ir maistingi bet kokio pavidalo.
Tai viena iš žiedinių kopūstų porūšių. Būna šakoti (valgomos jaunos mėsingos šakelės) ir galvutėmis (labai greitai vysta, todėl reikia suvartoti per 1-2 dienas). Brokoliai būna žali, citrinos geltonumo, raudonai rudi (ypač vertinami gurmanų).
Gerosios savybės
• Pagal dietines vertybes yra pranašesni už žiedinius kopūstus. Juose yra 1,5 kartus daugiau baltymų, 2 kartus daugiau mineralinių medžiagų, daugiau vitaminų A ir C.
• Vakaruose jie laikomi viena iš efektyviausių priemonių sklerozės profilaktikai.
• Padeda pašalinti radioaktyviąsias medžiagas iš organizmo.
Gūželiai tamsiai žalios spalvos, dydis svyruoja nuo graikinio riešuto iki vištos kiaušinio. Labai mėgstami olandų ir anglų. Tačiau šie kopūstai yra patys kaloringiausi.
Gerosios savybės
• Labai daug beta karotino, vitaminų B1 ir B2, magnio, fosforo, vitamino PP, geležies, angliavandenių. 100 g šių kopūstų yra 3-4 vitamino C dienos normos žmogui, sveriančiam 48-50 kg. Tai du kartus daugiau nei gūžiniuose kopūstuose.
• Kalis - pagrindinis briuselio kopūsto turtas, jis padeda šalinti skysčius iš organizmo. Ypač reikalingas sergantiesiems širdies ir inkstų ligomis, kai yra polinkis į tinimus ir padidėjusį arterinio kraujo spaudimą.
Dėmesio!
Esant hiperacidinio gastrito (kai padidėjęs rūgštingumas), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, pankreatito, enterokolito paūmėjimams, kopūstų, ypač gūžinių, valgyti negalima! Nepiktnaudžiaukite kopūstais, jei turite polinkį į vidurių pūtimą.
Kopūstų yra daug rūšių, jas visas sieja bendri bruožai:
• daug vitamino C (nuo jo priklauso aktyvumas, nuotaika, darbingumas, proto šviesumas, imunitetas);
• mažas kaloringumas (dėl šios priežasties kopūstai labai tinka iškrovimo dietoms norintiesiems atsikratyti antsvorio);
• didelis kiekis ląstelienos užpildo skrandį ir suteikia ilgalaikį sotumo jausmą; be to, ląsteliena suaktyvina virškinimo traktą, sumažina vidurių užkietėjimo tikimybę, mažina cholesterolio kiekį.
Tai idealiausias patiekalas norintiesiems numesti svorio, esant pagirių sindromui. Kalorijų perpus mažiau nei šviežiuose kopūstuose. Jie ilgam suteikia sotumo pojūtį, o cukrui ir kitiems angliavandeniams neleidžia virsti riebalais. Rauginti kopūstai išsaugo visas naudingas ir maistingąsias medžiagas.
Trejus metus tęsėsi Kuko kelionė. Anot Kuko, visa kelionė buvo sėkminga todėl, kad laive buvo 60 statinių raugintų kopūstų. Jūreiviai juos valgė neatsivalgė ir buvo sveiki bei pilni jėgų.
Kaip rauginti kopūstus
Ingredientai. 10 kg smulkiai šiaudeliais supjaustytų kopūstų (0,2-0,5 cm pločio) reikia 750 g šiaudeliais susmulkintų morkų ir 200-250 g druskos. Pridėkite 50 g cukraus. Skonį labai pagerina antaniniai obuoliai (jų galima dėti ant dugno - ir sveikus, ir pjaustytus, išvalytus), spanguolės, bruknės. Geriausias kiekis - po 200 g. Kopūstus, morkas su obuoliais ir uogomis dėti sluoksniais.
Prieskoniai. Įvairūs prieskoniai gerina skonį ir papildo vitaminų kiekį. Skanūs kopūstai su kmynais ir anyžiais (po 5 g), lauro lapais (3 g), paprika (1 kg - išvalyta ir supjaustyta) arba burokais
(1 kg, jie dedami ant dugno nesupjaustyti), pastarnokais (300 g, supjaustyti šiaudeliais), marinuotais grybais (1 kg), krienų lapais ir šaknimis.
Spalva. Labai puošia ir neįprastą skonį suteikia raudongūžiai kopūstai, kurie nuspalvina rasalą rožine spalva.
Sėkmingo rauginimo subtilybės:
• Geriausias laikas kopūstams raugti - lapkričio mėnuo.
• Nepatartina raugti kopūstus per pilnatį - jie bus minkšti ir rūgštūs.
• Rauginti reikia tik vėlyvąsias kopūstų rūšis, nes tokiuose kopūstuose yra daug cukraus, jie yra tamprūs bei stiprūs.
• Kopūstus geriau raugti medinėje statinėje, bet tiks ir emaliuotas indas.
• Kopūstus stipriai suslėkite, uždenkite viršutiniais sveikais žaliais kopūstų lapais, po to drobės gabalu. Uždėkite medinį dangtį ar paprastą lėkštę, atitinkančią indo diametrą. Iš viršaus dar prislėkite svoriu.
• Optimaliausia rūgimo temperatūra - 15 laipsnių, tačiau tiks ir kambario temperatūra - 18-20 laipsnių.
• Kopūstus reikia prižiūrėti, kasdien nuplauti pelėsį nuo dangčio, badyti aštriu mediniu pagaliu ligi dugno, nusemti putas.
• Paprastai rūgimas trunka 3-4 dienas. Po to kopūstus reikia išnešti į šaltą patalpą. Geriausia laikyti 4-0 laipsnių temperatūroje.
• Po 2-3 savaičių kopūstai bus išrūgę.
• Vitaminas C greitai suyra, kai kopūstai išimami iš skysčio, todėl juos išimti ir patiekti ant stalo reikia prieš pat valgant.
• Plauti kopūstų nereikia, nes dings naudingosios druskos ir vitaminai. Prieš virdami juos nuspauskite, pridėkite šviežių kopūstų ir šiek tiek cukraus.
Skanaus!
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę