){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ne vien visagaliai genai
Kas labiausiai lemia ilgą veiklų amžių: genai, maistas, judėjimas, pozityvus mąstymas ar gydymo metodai?
„Daug lemia genai. Jei tavo giminėje buvo daug ilgaamžių, yra didesnė tikimybė sulaukti ilgo amžiaus“, – neabejojo profesorė Liudvika Laima Griciūtė ir gydytoja publicistė Filomena Taunytė.
„Jeigu tėvai mirė nuo vėžio iki 50 metų amžiaus, didelė tikimybė, kad ir tau tai gresia. Tada žmogus, norėdamas pailginti savo gyvenimą ir sulaukti visuomenėje niekinamos senatvės, turi kažką daryti – reguliuoti mitybą, gyvenseną, palaikyti ryšį su geru gydytoju, laikytis jo ir bažnyčios patarimų. Kas laikosi pasninko, sumažina tikimybę sirgti“, – tęsė F.Taunytė.
„Paveldėjimas turi tam tikros reikšmės, bet pagrindinis veiksnys, manau, yra mityba. Kodėl Japonijoje daugiausiai ilgaamžių pasaulyje? Jie valgo daug žuvies, gyvena judriai. Suomiai taip pat valgo daug žuvies, pradėjo daugiau judėti, sportuoti, gali pretenduot į tas pačias ilgaamžių gretas“, – sakė 85-erių metų biomedicinos mokslų daktaras profesorius Karolis Jankevičius. Pasak jo, labai svarbu ne tik tinkama mityba, bet ir socialiniai ryšiai.
„Žmogus turi būti labai geranoriškas, gyventi kitiems, ne egoistiškai. Negalima būti pavydžiam, daryti blogo. Pavydas – tai savęs žudymas. Negalima laikyti pykčio – jis labai blogina žmogaus gyvenimą, graužia jį. Neužkraukime kitiems savo bėdų, stenkimės būti geros nuotaikos. Jei žmogus labai bėdoja, kad yra nelaimingas, pirmiausia pagalvoji, ar jis kalba tiesą. Gyvenime turėjau daug išgyvenimų, bėdų, kurių kolegos nė nežinojo. Stengiuosi būti geranoriška optimistė. Pesimizmas – labai blogai“, – sakė Veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentė habil. med.m. dr.Aldona Bartusevičienė, pernai atšventusi 85-ąjį gimtadienį.. Pasak jos, labai svarbu ir nepersivalgyti. Neišsimiegoti nėra taip reikšminga – tam jai dažnai pritrūksta laiko.
„Mažėjant gimstamumui, ilgėja žmonių amžius. Gamta nemėgsta tuštumos. Tai seniai žinoma, nors gal garsiai daug neskelbiama“, – pastebėjo F.Taunytė.
Daugybė darbų
Gydytoja radiologė Aldona Bartusevičienė įsitikinusi, kad amžius neparodo žmogaus galimybių – vienas jaunuolis yra senas, kitas ir garbaus amžiaus jaučiasi jaunas. Ji pati teigia nejaučianti savo amžiaus. Nuo to laiko, kai išėjo į pensiją, jau 15 metų, dirba savanore Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Radiologijos centre: skaito paskaitas gydytojams ir rezidentams, nemokamai konsultuoja iš visos respublikos atvažiuojančius ligonius plaučių, inkstų, kaulų ligų klausimais – nuolat eina į darbą. Pernai Lietuvos radiologų asociacijos, kurios garbės narė yra, užsakymu parašė knygą apie savo gyvenimą ir darbą „Gyvenimo vingiai“. Dabar rašo knygą apie inkstų ligų spindulinę diagnostiką, mokslinius straipsnius, skaito pranešimus mokslinėse draugijose, jau kone 60 metų yra Vilniaus miesto radiologų draugijos atsakingoji sekretorė.
Profesorė Liudvika Laima Griciūtė, pernai paminėjusi savo gyvenimo 85-etį, taip pat kone kasdien eina į darbą Vilniaus universiteto Onkologijos institute. Pernai parašė kelis mokslinius straipsnius, kelias recenzijas, oponavo kelias disertacijas, skaitė keliolika paskaitų.
„Anksčiau darbui skirdavau daugiau nei 8 darbo valandas kasdien, dabar dirbu mažiau, bet kasdien skaitau, išvažiuoju į darbą ar tvarkyti kokių nors reikalų, su kuo nors susitikti‘, – pasakojo profesorė.
Biomedicinos mokslų daktaras profesorius Karolis Jankevičius kasdien skaito keliomis užsienio kalbomis, pernai parašė 10 straipsnių, su kolegomis užregistravo 2 mokslinius patentus, trečias turi būti patvirtintas šių metų pradžioje.
„Darbas, pasak Voltero, išgelbėja nuo trijų blogybių: bado, paleistuvystės ir nuobodulio. Ir dar įprasmina gyvenimą. Dirbu kaip visada, tik namuose. Regėjimas dar leidžia skaityti, dar girdžiu“,– sako F. Taunytė, kasmet parašanti po knygą ir konsultuojanti būrį ligonių. Jai jau 83-eji.
Mankšta kūnui ir protui
„Jeigu kūną pajėgų palaiko mankšta, tai nuolatinis darbas – kaip smegenų gimnastika – protinį darbingumą. Darbas, skaitymas, domėjimasis naujovėmis – mankština smegenis“, – sako prof. L.L.Griciūtė.
Savo darbingumui ir gyvybingumui palaikyti, ji, regis, nesiima nieko ypatingo. Kas rytą daro 15 minučių mankštą, nevartoja ir niekada nevartojo stipraus alkoholio, tik tam tikromis progomis išgerdavo vyno, niekada nerūkė, nemėgo riebių produktų, maitinosi įprastu lietuvišku maistu, stengėsi nepersivalgyti, geria kavą. Jai teko laimė visą amžių dirbti tai, kas patinka.
L.Griciūtė džiaugėsi, kad jai dar jėgų pakanka sutvarkyti savo buitį.
Veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentei pasirūpinti savo buitimi irgi nekyla jokių problemų. Savo ligoniams ir kolegoms leidžia jai skambinti net naktį: „Niekad nesu išjungusi telefono, kad ištikus bėdai bet kokiu paros metu žmonės galėtų prisiskambinti. Neturiu teisės išjungti, esu medikė. Neskirstau, šis darbas priklauso man, o tas – sanitarei. Galiu ir klizmą pastatyti, ir vaistus į veną sušvirkšti“.
Gydytojams ji dažnai sako: „Ligoniams turime tarnauti, juos gerbti ir mylėti, laikyti savo draugais. Jeigu ligonių nebus, mūsų nereikės. Turime gerbti ir savo mokytojus. Jiems tariu didelį ačiū už įgytas žinias, įskiepytą požiūrį gerbti kitus, kiek galima daryti gera“.
„Žmogaus galimybės labai priklauso nuo norų. Jeigu žmogus nori – tai amžius (jei nekankina sunkios ligos) nėra kliūtis dirbti. Ypač protinį darbą“, – įsitikinęs K.Jankevičius.
Bendravimo ir idėjų svarba
Pašnekovai sakė, kad Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos renginiuose renkasi išmintingi, daug rašantys, kuriantys žmonės, kurie pasidalina vieni su kitu savo žiniomis, patyrimu, pabendrauja – tai nenusakomas gėris.
„Vienišas, tik savo mintimis gyvenantis žmogus vargu ar gali būti veiklus. Bendravimas, minčių, idėjų mainai atveria dideles galimybes. Kiekvienas žmogus turi turtingą vidinį pasaulį – jei susibičiuliauja, atveria tą pasaulį, didelius lobius, kuriuos kiti gali įvairiai pritaikyti“, – sakė prof. K. Jankevičius. Su kitais jis sukūrė higieninę profilaktinę vonios receptūrą, kurios išradimą patvirtino patentu.
A.Bartusevičienė neslėpė, kad prieš dvejus metus tapusi Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos prezidente pradėjo galvoti, ką akademija duoda visuomenei, jeigu nedirba akademinio darbo. „Skatiname vieni kitų veiklą – Griciūtė rašo daug mokslinių straipsnių, Vaištarienė dalyvauja daugybėje sveikos renginių sveikos mitybos ir gyvensenos klausimais, Jankevičiaus – kuria išradimus. Į mūsų posėdžius ateina ir 90-metis habilituotas medicinos daktaras Petras Norkūnas, vadinamas chirurginės onkologijos Lietuvoje pradininku. Nesnaudžiame, į posėdžius renkamės kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį. Pernai šis penktadienis išpuolė per Kalėdas, pasiūliau nesirinkti. Žmonės nesutiko. Mes vienas kito pasiilgstame, norime matytis, bendrauti“, - sakė A.Bartusevičienė.
Akademijos planuose daug sumanymų: propaguoti blaivybę, skaityti paskaitas gydymo įstaigose.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę