Tai kurortinė gydymo forma, dažniausiai profesionaliai taikoma sanatorijose. Balneoginekologijos medžiagos - gydomasis purvas ir mineralinės druskos. Šis metodas vadinamas reakcine bei reguliacine terapija, neretai ji paskiriama greta pagrindinių ginekologinio gydymo priemonių. Ja siekiama sureguliuoti pagrindines organizmo funkcijas: kraujotaką, kvėpavimą, medžiagų apykaitą, šilumos balansą ir hormonų apykaitą.
Purvo vonia - šiltoje durpių košėje kūnas tolygiai sušildomas iki 39 C, o tai prilygsta dirbtinai sukeltam karščiavimui. Pagerėja kiaušidžių veikla ir kartu padidėja estrogenų koncentracija kraujyje, tiesiogiai veikiami kiti dubens organai.
Druskos vonios - valgomosios druskos sudirgina odą - stabilizuojama vegetacinė nervų sistema, todėl organizmas atsipalaiduoja ir nusiramina. Druskos vonios ne veikia konkrečias ligas, bet gerina bendrą būseną: padeda atsipalaiduoti bei stiprina organizmą. Jomis gydomas išsekimas, silpnumas, nervinės kilmės spazmai ir funkciniai mažojo dubens organų sutrikimai, neretai atsirandantys klimakso laikotarpiu.
Tai vėlgi reguliacinė terapija, o populiariausios jos formos - hidroterapija ir termoterapija. Paprasčiau tariant - pakaitinės šiltos ir šaltos vonios, sauna arba dušas. Šiluma suintensyvina odos kraujotaką, teigiamai veikiami vidaus organai, o šalčio poveikis priešingas - kraujotaka sulėtėja. Taip stabilizuojamas kraujo spaudimas, treniruojamos kraujagyslės, stiprinama imuninė sistema. Šį gydymą galite išbandyti savo namuose. Pasimėgaukite vaistinės levandos ir kvapiojo rozmarino vonia - pakaks vos keleto aliejaus lašų. Paeksperimentuokite ir su pakaitiniu dušu, reguliariai apsilankykite saunoje. Organizmas pats “praneš” apie pagerėjusią savijautą.
Atsipalaiduoti puikiai padeda masažas bei kvėpavimo mankšta. Pastebėta, kad moterys, praktikuojančios minėtas terapijas, rečiau skundžiasi karščio bangų antplūdžiais.
Karščio bangos - vienas nemaloniausių ir dažniausiai pasikartojančių simptomų. Patartina užsirašyti, kada toks priepuolis prasideda, kokio intensyvumo būna ir kas turėjo įtakos jam atsirasti. Galbūt išmoksite išvengti stiprių karščio bangų ar bent jas sutrumpinti. Manoma, kad priepuolius skatina karšti gėrimai, aštrus maistas, kofeinas, alkoholis, tvankus oras, stresai. Stenkitės būti vėsioje patalpoje, dėvėkite kelių sluoksnių drabužius - užklupus karščio bangai, galėsite dalį nusimesti. Beje, karščio priepuolius bei nuotaikos sutrikimus labai veiksmingai gydo keninė blakėžudė.
Svarbiausia, kad jūsų mityba būtų subalansuota, su maistu gautumėte kalcio ir reikiamą vitaminų kiekį. Dėl estrogenų sumažėjimo gali sutrikti kalcio apykaita: daugiau mineralų paimama iš kaulų audinio - kaulai retėja, lūžta. Tad patartina gausiau vartoti pieno produktų (dienos norma - 1000-1500 mg kalcio). Kad ląsteles pasiektų reikiamas kalcio kiekis, vartokite vitamino D, papildykite savo maisto racioną produktais, turinčiais šio vitamino: žuvimi, kiaušiniais, sviestu ir margarinu.
Fitoterapinių bei homeopatinių preparatų sudėtyje esančios augalinės kilmės medžiagos, teigiamai veikiančios hormonų svyravimus, vartojamos ir gaminant maisto papildus. Sukurti pačios gamtos, jie išties naudingi ir klimakterinio amžiaus moterims.
Fitoestrogenai - tai augaliniai estrogenai, medžiagos, panašios į žmogaus estrogenus. Manoma, kad fitoestrogenai gali padėti sureguliuoti karščio bangas, gausų prakaitavimą, tačiau tokių klimakso pokyčių, kaip išnykusios mėnesinės, osteoporozė, jis neveikia. Sojos pupelės - vienintelis ankštinis augalas, kuriame yra daug izoflavono (fitoestrogeno). Izoflavono gausu sojos miltuose (apie 2000 mg/g), tačiau sojos padaže - tik pėdsakai. Kasdien reikėtų gauti 60-100 mg sojos izoflavono. Kadangi europiečiai retai suvartoja tokį kiekį, patariama vartoti sojos izoflavono papildų.
Fitoestrogenų, nors ir ne tokia didelė koncentracija, yra ir kituose vaistiniuose augaluose: kininiame ženšenyje (Panax ginseng), skaistminyje (Vitex agnus castus), blakėžudėje (Cimcifuga racemosa). Menopauzės simptomus slopina nakvišos aliejus, pilkasis saldymedis, ginkmedis. Vartojančioms šių augalų preparatų būtina gydytojo priežiūra.
Menopauzės metu rekomenduojama vartoti vitaminų E, C, D, magnio, seleno, cinko, lecitino ir minėto kalcio.
Moteris pati puikiai jaučia, ko reikia jos kūnui. Svarbu nepersitempti, atsisakyti itin sunkaus fizinio krūvio. Sportuoti patartina dar prieš menopauzę - kasdien mankštinkitės po 20-30 minučių. Jei iki tol nesportavote, ilginkite mankštinimosi laiką pamažu. Rinkitės lengvą ir malonią fizinę veiklą: bėgiokite, plaukiokite, važinėkite dviračiu. Stenkitės kuo daugiau vaikščioti. Judėjimas, fizinio krūvio ir atsipalaidavimo kaitaliojimas ne tik skatina kaulų audinio atsinaujinimą, bet ir veikia reguliacinius smegenų centrus. Stiprindamos raumenis, palaikančius stuburą, sumažinsite osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Fizinis aktyvumas, grynas oras ir pasitikėjimas savimi. Nuspręskite, ko iš tiesų norite, raskite veiklą, kuri suteiktų jums malonumo ir ramybę. Nepersidirbkite ir būtinai skirkite laiko poilsiui.
Tai vėlgi reguliacinė terapija, o populiariausios jos formos - hidroterapija ir termoterapija. Paprasčiau tariant - pakaitinės šiltos ir šaltos vonios, sauna arba dušas. Šiluma suintensyvina odos kraujotaką, teigiamai veikiami vidaus organai, o šalčio poveikis priešingas - kraujotaka sulėtėja. Taip stabilizuojamas kraujo spaudimas, treniruojamos kraujagyslės, stiprinama imuninė sistema. Šį gydymą galite išbandyti savo namuose. Pasimėgaukite vaistinės levandos ir kvapiojo rozmarino vonia - pakaks vos keleto aliejaus lašų. Paeksperimentuokite ir su pakaitiniu dušu, reguliariai apsilankykite saunoje. Organizmas pats “praneš” apie pagerėjusią savijautą.
Atsipalaiduoti puikiai padeda masažas bei kvėpavimo mankšta. Pastebėta, kad moterys, praktikuojančios minėtas terapijas, rečiau skundžiasi karščio bangų antplūdžiais.
Karščio bangos - vienas nemaloniausių ir dažniausiai pasikartojančių simptomų. Patartina užsirašyti, kada toks priepuolis prasideda, kokio intensyvumo būna ir kas turėjo įtakos jam atsirasti. Galbūt išmoksite išvengti stiprių karščio bangų ar bent jas sutrumpinti. Manoma, kad priepuolius skatina karšti gėrimai, aštrus maistas, kofeinas, alkoholis, tvankus oras, stresai. Stenkitės būti vėsioje patalpoje, dėvėkite kelių sluoksnių drabužius - užklupus karščio bangai, galėsite dalį nusimesti. Beje, karščio priepuolius bei nuotaikos sutrikimus labai veiksmingai gydo keninė blakėžudė.
Svarbiausia, kad jūsų mityba būtų subalansuota, su maistu gautumėte kalcio ir reikiamą vitaminų kiekį. Dėl estrogenų sumažėjimo gali sutrikti kalcio apykaita: daugiau mineralų paimama iš kaulų audinio - kaulai retėja, lūžta. Tad patartina gausiau vartoti pieno produktų (dienos norma - 1000-1500 mg kalcio). Kad ląsteles pasiektų reikiamas kalcio kiekis, vartokite vitamino D, papildykite savo maisto racioną produktais, turinčiais šio vitamino: žuvimi, kiaušiniais, sviestu ir margarinu.
Fitoterapinių bei homeopatinių preparatų sudėtyje esančios augalinės kilmės medžiagos, teigiamai veikiančios hormonų svyravimus, vartojamos ir gaminant maisto papildus. Sukurti pačios gamtos, jie išties naudingi ir klimakterinio amžiaus moterims.
Fitoestrogenai - tai augaliniai estrogenai, medžiagos, panašios į žmogaus estrogenus. Manoma, kad fitoestrogenai gali padėti sureguliuoti karščio bangas, gausų prakaitavimą, tačiau tokių klimakso pokyčių, kaip išnykusios mėnesinės, osteoporozė, jis neveikia. Sojos pupelės - vienintelis ankštinis augalas, kuriame yra daug izoflavono (fitoestrogeno). Izoflavono gausu sojos miltuose (apie 2000 mg/g), tačiau sojos padaže - tik pėdsakai. Kasdien reikėtų gauti 60-100 mg sojos izoflavono. Kadangi europiečiai retai suvartoja tokį kiekį, patariama vartoti sojos izoflavono papildų.
Fitoestrogenų, nors ir ne tokia didelė koncentracija, yra ir kituose vaistiniuose augaluose: kininiame ženšenyje (Panax ginseng), skaistminyje (Vitex agnus castus), blakėžudėje (Cimcifuga racemosa). Menopauzės simptomus slopina nakvišos aliejus, pilkasis saldymedis, ginkmedis. Vartojančioms šių augalų preparatų būtina gydytojo priežiūra.
Menopauzės metu rekomenduojama vartoti vitaminų E, C, D, magnio, seleno, cinko, lecitino ir minėto kalcio.
Moteris pati puikiai jaučia, ko reikia jos kūnui. Svarbu nepersitempti, atsisakyti itin sunkaus fizinio krūvio. Sportuoti patartina dar prieš menopauzę - kasdien mankštinkitės po 20-30 minučių. Jei iki tol nesportavote, ilginkite mankštinimosi laiką pamažu. Rinkitės lengvą ir malonią fizinę veiklą: bėgiokite, plaukiokite, važinėkite dviračiu. Stenkitės kuo daugiau vaikščioti. Judėjimas, fizinio krūvio ir atsipalaidavimo kaitaliojimas ne tik skatina kaulų audinio atsinaujinimą, bet ir veikia reguliacinius smegenų centrus. Stiprindamos raumenis, palaikančius stuburą, sumažinsite osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Fizinis aktyvumas, grynas oras ir pasitikėjimas savimi. Nuspręskite, ko iš tiesų norite, raskite veiklą, kuri suteiktų jums malonumo ir ramybę. Nepersidirbkite ir būtinai skirkite laiko poilsiui.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
pradzioje premenopauzes labai nuo karscio padejo homeopatiniai zirniukai Pulsatila comples arba Lachesis kompleks.Buteliukas 11 lt.Jau po 5 dienu nustojo karstis pilti.
Po geru metu, deja, nebeveike.Gydytoja sako, kad kiausides visai nustojo gaminti estrogenus, todel ir neuztenka tu zirniuku.
Vargstu diena ir nakti su prakaitavimu, karscio bangom + tarp karscio bangu buna labai stiprus saltkretis..tikrai nebesijauti zmogum, kai istisai arba saltam prakaite arba raudonuoji-garuoji
Naudojau klimaktheel, Ci-klim, po to sojos preparatus, po to Shatavari indiska- zodziu bandau viska apie ka randu internete moteriskiu komentaru. Kol kas niekas neveikia.
Dabar pradejau naudoti papilda Maca(peruvine pipirne)-ziuresiu kas bus.
Eileje laukia Menopace plus- sita prisidesiu prie Maca. Geriu dar ir soja.Kartais salaviju arbata geriu- rezultato nera, bet gal reikia tik ta salavija gerti vietoj visokios kitos arbatos.
Menopase ir menopase plius- tai vitaminų kompleksas ir labai didelė dozė vitamino E. Jo moterims nuo 45 metu reikia kaip galima mažesnių dozių, nes moteirs jau nebesiruošia vaikų gimdyti. Tai kam tas kiaušides dirbtinai dirginti.