Visiškai natūralu, kad, visuomenei senėjant bei ilgėjant gyvenimo trukmei, dažniau susiduriama su vyresnio amžiaus žmonių ligomis, tarp jų – ir psichikos sutrikimais. Elgesio, nuotaikos, miego sutrikimai, nerimas, padidėjęs dirglumas, priešiškumas ir pan. dažnai labiau nei pažintinių funkcijų silpnėjimas pasunkina tiek pačių vyresnio amžiaus žmonių, tiek juos prižiūrinčių artimųjų gyvenimą bei didina riziką apsigyventi ligoninėse ar globos namuose.
Kadangi pagyvenusių ir senų žmonių nepaliaujamai gausėja, kyla klausimų apie sveiką senėjimą. Neretam rūpi ar psichikos sutrikimai – natūralus senėjimo procesas ar liga.
„Senėjimą reikia priimti kaip natūralų procesą. Optimistinis fizinių, socialinių bei psichinių sveikatos galimybių raktas yra aktyvi senatvė. Jos tikslas – sveikas žmogus, nepaisant metų. Būti aktyviam – tai ne tik daug mankštintis ir judėti, bet ir rūpintis savo psichikos būkle, dalyvauti visuomeninėje veikloje, įvairiuose klubuose, nuolat ko nors mokytis“, – sakė gyd.A.Pilkauskienė.
Vyresniame amžiuje psichikos sutrikimai paprastai siejasi su galvos smegenyse vykstančiais pokyčiais. Centrinės nervų sistemos (CNS) neuronai yra palyginti atsparūs su senėjimu susijusiam ląstelių žuvimui. Todėl intensyvus CNS nervinių ląstelių žuvimas (degeneracija) yra patologinis procesas, o ne normalaus senėjimo požymis.
Dėl CNS ląstelių degeneracijos pirmiausia sutrinka pažinimo funkcijos, lemiančios smegenų gebėjimą gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Pradžioje atminties sutrikimai būna nedideli, dažnai nesukelia nerimo aplinkiniams, kadangi siejami tiesiog su amžiumi. Senas žmogus ima pamiršti, kur padėjęs daiktus, jam sunku susikaupti, pasinaudoti kasdienės veiklos priemonėmis (pvz., užrakinti duris, pasigaminti maisto), sunkiau orientuotis nepažįstamose vietose ir kt.
Ligos pradžioje sergantysis dar suvokia savo negalią, nerimauja, išgyvena dėl to. Ligai progresuojant, sergantieji to nebesupranta, tampa pikti, suirzę, pilni įtampos, įtarumo. Nemiega, naktimis tampa labai neramūs. Toks pamažu blogėjantis elgesys vargina artimuosius, trikdo jų įprastą gyvenimo ritmą. Artimieji dažnai pasakoja, kad labiausiai išgyvena dėl priešiškumo, nepagrįstų kaltinimų būtent jiems – žmonėms, daugiausia laiko skiriantiems ligoniui. Sergantysis ima vis sunkiau orientuotis aplinkoje (neranda namų išėjęs į parduotuvę), ilgainiui net savo namuose. Jis nebesuvokia laiko: nežino, kokia diena ar metų laikas.
„Negydoma liga gali taip progresuoti, kad visiškai sutrinka orientacija vietos, laiko atžvilgiu, pasireiškia haliucinacijų, ligonio elgesys tampa sunkiai suvaldomas, ar net agresyvus“, – įspėja gydytoja psichiatrė.
Artimiesiems reikėtų įsidėmėti, kad geriausias būdas padėti sergančiajam ir sau – kreiptis į šeimos gydytoją, kad gydyti būtų pradėta kuo anksčiau.
Tik šeimos gydytojas, visapusiškai žinodamas paciento būklę, gali geriausiai įvertinti tikėtinas sutrikimo priežastis, jos sunkumo laipsnį ir parinkti tinkamiausią elgesio bei gydymo taktiką. Psichiatro konsultacija tikslinga tik ūminiais atvejais, įtariant ūminę psichiatrinę patologiją ir atmetus galimas kitų ligų priežastis. Pacientui nesunkiai galima padėti gydant ambulatoriškai, nes dažniau pasitaiko lėtinės sujaudinimo būklės, kai paciento nereikia gydyti ligoninėje ar specialisto pagalbos.
Jei tokios sujaudinimo būklės elgesys (ažitacija) nekenkia pačiam pacientui ir nesukelia problemų jį prižiūrinčiam asmeniui, toks elgesys turėtų būti toleruojamas. Pvz., be tikslo vaikštantis pacientas gali būti paskatintas vaikščioti aptvertame sode; arba, jei jūsų mama mėgsta nuolat tvarkyti savo daiktus, nežinia ko ten ieškodama, – leiskite jai tai daryti. Dažnai namiškiai išsekina save įsileisdami į senųjų elgesio koregavimą, bandydami taisyti daromas klaidas, neteisingus jų prisiminimus.
· Išlikite ramus, kantrus ir draugiškas
· Venkite konfrontacijos su senu negaluojanč
· iu (nekeiskite jo pažiūrų, nusistovėjusių įproč
· ių ir pan.), nes tai niekada nepadeda, o tik suerzina pacientą
· Kiek įmanoma, stenkitės kompensuoti pagyvenusio paciento pojūč
· ių ir judėjimo apribojimus
· Senam žmogui reikalingas socialinis gyvenimas, bendravimas
· Gerbkite paciento gyvenimo privatumą ir leisti jam pač
· iam jį kontroliuoti
· Svarbu išlaikyti dienos režimą (dieną aktyvumas – naktį poilsis)
· Mokykite bei emociškai palaikykite prižiūrinč
· ius asmenis ir paciento artimuosius
· Taikykite visus prieinamus terapijos ir pagalbos metodus
· Jei gydytojas paskyrė vaistų, reikia laikytis vartojimo režimo
Nepaisant visų nemedikamentinių priemonių, dažnai sujaudintą elgesį tenka gydyti centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais. „Vienas iš gerai žinomų tokiais atvejais vaistų yra tiapridas (vaistinėse parduodamas Tiapridal pavadinimu). Aš skiriu jo savo pacientams, – patirtimi dalijosi gyd. Alvyda Pilkauskienė. – Šis vaistas gana veiksmingas ir saugus antipsichotikas, labai tinkamas pagyvenusių žmonių elgesio sutrikimams gydyti: nerimui, sujaudinimui, agresyvumui, miego sutrikimams, baimėms, polinkiui į depresiją, net kai šiuos negalavimus sukelia bevertiškumo, negalėjimo pritapti visuomenėje pojūčiai. Tiapridas tinka, kai senatvine silpnaprotyste sergančiam ligoniui pasireiškia nerimas, įvairūs, nepaaiškinami kūno skausmai, dėl kurių dažnai pablogėja nuotaika. Šis vaistas veiksmingas sąnarių, galvos ar net vėžio sukeltiems skausmams gydyti, jo vartojant galima sumažinti kitų skausmui malšinti skirtų medikamentų dozes.“
Tiapridas priklauso švelniai veikiančių vaistų nuo psichozės grupei ir, palyginti su kitais šios grupės vaistais, pasižymi saugumu ir geru toleravimu. Jis gali būti skiriamas 1–2 mėn., o, reikalui esant, kursą galima kartoti. Jis neslopina sergančiojo budrumo, sugebėjimų pažinti aplinką, nesukelia raumenų sukaustymo. Jo galima pakankamai saugiai skirti sergant gretutinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių ligomis, glaukoma, prostatos išvešėjimu). Gydymą galima tęsti ir pagerėjus būklei bei elgesiui tapus normaliam, – taip stengiamasi užkirsti kelią psichikos būklės pablogėjimui.
„Senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimai gali būti įvairūs – nuo nerimo, nemigos iki nevaldomo sujaudinimo. Bendravimas su vyresniaisiais reikalauja supratimo, kantrybės, o kartais ir labai išsekina. – pataria patyrusi gydytoja A.Pilkauskienė. – Jei matote, kad senas žmogus keičiasi, jo elgesys ima trikdyti įprastą šeimos gyvenimo ritmą, kreipkitės pagalbos į gydytoją. Anksčiau pradėjus gydyti, ligos simptomus lengviau valdyti, tam reikia mažiau vaistų, sergantysis ilgiau išlieka savarankiškas, reikalauja mažiau globos ir taip tausojama visų šeimos narių psichologinė sveikata.“
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę