Daugelis Tolimuosiuose Rytuose gyvenančių žmonių be ryžių neįsivaizduoja jokio valgio. Daugiau nei pusei mūsų žemės gyventojų ryžiai - pagrindinis maisto šaltinis. Manoma, kad Indijoje ir Kinijoje ryžiai auginami jau daugiau kaip 6500 metų. Tuo tarpu į Europą jie atkeliavo tik prieš tūkstantį metų.
Iš viso priskaičiuojama apie 7000 ryžių veislių. Kiti sako, kad skirtingų ryžių rūšių yra apie 40 000. Jos skiriasi grūdų forma, spalva, skaidrumu, kietumu, aromatu.
Forma. Pagal grūdų formą skiriami ilgagrūdžiai, vidutinio ilgumo ir trumpo grūdo ryžiai.
Ilgagrūdžių ryžių grūdo ilgis maždaug keturis penkis kartus didesnis už plotį. Jie išvirę mažiau sulimpa, yra šiek tiek standesni.
Vidutinio grūdo ilgis yra du tris kartus didesnis už plotį. Prie trumpų grūdų priskiriami beveik apvalios formos ryžiai, kai kurie iš jų dar vadinami perliniais ryžiais. Šių abiejų grupių ryžiai išvirę yra minkštesni, drėgnesni.
Spalva. Mes visi pratę valgyti paprastus baltuosius ryžius. Tačiau yra ir rudųjų ryžių, tai mažiau apdirbti tie patys baltieji ryžiai, tik nuo jų paviršiaus nepašalintos sėlenos. Jie kietesni ir sunkiau sukramtomi, tačiau juose yra daugiau organizmui naudingų skaidulų, daugiau B grupės vitaminų, kalcio, fosforo bei geležies.
Ruduosius ryžius reikia virti ilgiau negu baltuosius (paprastai apie 40 min.). Tačiau reikia žiūrėti, kad jie nepervirtų, nes tuomet pasidarys minkšti ir beskoniai. Kadangi ruduosiuose ryžiuose daugiau skaidulų, jie reguliuoja virškinimą, padeda išvengti viduriavimo ir vidurių užkietėjimo. Tradicinėje kinų medicinoje rudieji ryžiai vartojami kasai ir blužniai stiprinti.
Aromatas. Šie ryžiai dažniausiai kvepia riešutais ar spragintais kukurūzais - natūraliu šioms veislėms būdingu kvapu. Panašių aromatinių medžiagų yra visuose ryžiuose, tačiau tik aromatingose veislėse jų yra tiek, kad mes galėtume šiuo kvapu mėgautis.
Iš Pakistano ir Indijos kilę aromatingi ryžiai vadinasi basmati. šios veislės ryžiai yra ilgagrūdžiai, verdant nesulimpa.
Į basmati panašūs ir della aromatingi ryžiai, išvesti JAV. Jų grūdai stambesni, verdant taip pat nesulimpa.
Iš Tailando kilę aromatingi ryžiai vadinasi jasmine, tačiau jie kvepia ne jazminais, o panašiai kaip ir kiti aromatingi ryžiai. Jasmine ryžiai išvirę labiau sulimpa.
Tradicinėje kinų virtuvėje vartojami raudonieji, arba raudonųjų mielių ryžiai. Tai ryžiai, ant kurių auginamos specialios raudoną spalvą ir savitą skonį suteikiančios mielės. Po to mielės žūsta, ir ryžių paviršius nupoliruojamas. Raudonieji ryžiai dažniausiai sutrinami į miltelius. Kinų virtuvėje jie vartojami kaip prieskoniai. Manoma, kad raudonieji ryžiai trukdo organizme susidaryti cholesteroliui.
Šeimininkės labai mėgsta ryžius, kurie verdant nesulimpa. Šie ryžiai yra specialiai nuplikyti aukšto slėgio garais (prie jų pavadinimo gali būti pridėtas angliškas žodis parboiled arba etiketėje nurodyta, kad jie specialiai apdoroti garais). Šitaip apdorotų ryžių paviršiuje esantis krakmolas susitraukia, tampa panašus į kietą želė, dėl to jie net ir ilgai verdami nesulimpa.
Rytų šalyse - Kinijoje, Indijoje, Japonijoje, Indonezijoje, Tailande ir kitur beveik joks patiekalas neapsieina be ryžių. Tačiau tradiciniai valgiai iš ryžių verdami ir kitose šalyse.
Italijoje tradiciniam ryžių valgiui - rizoto (riebaluose
troškinti ir sultinyje virti ryžiai, paskaninti tradiciniu parmezano sūriu) vartojami specialios arborio ryžių veislės ryžiai, kurių išskirtinė savybė - balta dėmelė grūdo viduryje.
Ispanijoje valgoma paela - ryžiai su daržovėmis, vištiena ir vairiais prieskoniais. JAV pietuose, Luizianoje, gaminama džambalaja (ryžiai su daugybe prieskonių ir mėsa). Na, o lietuviai, ko gero, geriausiai žino plovą. Pas mus sakoma, kad šis iš Vidurinės Azijos atkeliavęs patiekalas yra tuo skanesnis, kuo riebesnis.
Ryžiai yra puikus angliavandenių šaltinis. Angliavandeniai (krakmolas) iš ryžių, ypač rudųjų, pasisavinami iš lėto. Dėl to lėčiau ir pamažu į kraują patenka gliukozė, tai ypač naudinga diabetikams. Krakmolas sudaro daugiau kaip 90 proc. sausųjų ryžių medžiagų.
Taip pat ryžiuose yra naudingų skaidulų, ruduosiuose ryžiuose jų 50 kartų daugiau negu paprastuose baltuosiuose.
Ryžiuose beveik nėra riebalų, pavyzdžiui, 100 g virtų ryžių riebalų yra apie pusė gramo. Nevirtuose ryžiuose riebalų yra šiek tiek daugiau, tačiau ne daugiau kaip 1 g riebalų 100 g ryžių. Ruduosiuose ryžiuose, tiksliau jų luobelėje, riebalų yra šiek tiek daugiau: apie 1-4 g riebalų 100 g ryžių, tačiau, palyginti su kitais maisto produktais, tai vis tiek labai mažai.
Baltymų ryžiuose nėra labai daug, tačiau ryžių baltymai labai vertingi. Palyginti su kiaušinio baltymu (manoma, kad jo biologinė vertė yra 100 proc.), ryžių baltymų biologinė vertė yra apie 80 proc. Ryžiuose nėra gliuteno, t. y. baltymo, kurio yra kviečiuose, rugiuose, miežiuose bei avižose ir kuris žmonėms, sergantiems celiakija, sukelia sunkų viduriavimą ir žarnų gleivinės pakitimus.
Ryžiuose yra nemažai B grupės vitaminų, geležies. Tačiau baltuosiuose ryžiuose šių medžiagų beveik nėra, nes jos pašalinamos kartu su paviršine ryžių luobele. Neturtingose Azijos šalyse, kuriose dažnai baltieji ryžiai yra vienintelis maisto produktas, nemažai žmonių serga Beri-beri. Ši liga prasideda dėl vitamino B1 trūkumo. Šiuo metu į daugelį parduodamų ryžių papildomai pridedama geležies ir B grupės vitaminų (parduotuvėse tokių ryžių daugiau kaip 90 proc.). Pridėti vitaminai nusėda ant ryžių paviršiaus, todėl tokių ryžių prieš verdant nereikia plauti, nes vitaminai gali nusiplauti.
Maišeliuose supakuoti ryžiai yra visiškai paruošti virti. Prieš verdant jų nuplauti nebereikia. Trumpiausiai - apie 15 minučių - verda paprasti ryžiai, daug ilgiau - apie 40 minučių - rudieji. Garais apdoroti arba nuplikyti ryžiai verda vidutiniškai apie 20-25 min. Virdami ryžiai išbrinksta beveik tris kartus, todėl į mažą puodelį nepridėkite daug ryžių. Išvirusius ryžius pamaišykite ir palikite neuždengtus: išeis garai ir ryžiai mažiau sulips. Kaip ir kitų kruopų, ryžių svarbu nepervirti, nes tada suyra daugiau juose esančių naudingų medžiagų. Virtus ryžius šaldytuve galima laikyti kelias dienas.
Kuo ryžių grūdai trumpesni, tuo labiau sulimpa išvirę.
Ilgagrūdžiai ryžiai “SOS”
Šių ryžių skonis geras, truputį jaučiamas saldumas.
Birumas - vidutinis.
Gamintojas: SOS Arena Alimentacion, S.A., Ispanija;
kaina: 1,69 Lt (0,5 kg); 100 g yra: kcal 343; angliavandeniai 78,5 g; baltymai 6,4 g; riebalai 0,4 g
Kvapnieji ryžiai jazminas “SOS”
Birūs, gana skystoki ryžiai, jaučiamas malonus jų kvapas.
Gamintojas: SOS Arena Alimentacion, S.A., Ispanija; kaina: 3,49 Lt (0,5 kg); 100 g yra: kcal 346;
angliavandeniai 77,9 g; baltymai 7,8 g; riebalai 0,4 g
Ilgagrūdžiai ryžiai “SOS” (maišeliuose)
Šių ryžių didžiausias minusas - specifinis kiaušinio kvapas. Gal būt dėl to ir skonis daugeliui buvo nepriimtinas.
Gamintojas: SOS Arena Alimentacion, S.A., Ispanija;
kaina: 1,99 Lt (0,5 kg); 100 g yra: kcal 338;
angliavandeniai 77,6 g; baltymai 6,3 g; riebalai 0,3 g;
Ilgagrūdžiai ryžiai “Golden Reis PATNA” (maišeliuose)
Šie ryžiai minkšti, tačiau nėra labai sulipę, todėl galėsite juos pritaikyti įvairiems patiekalams (ypač gerai tinka mėsos ir žuvies patiekalų garnyrams). Tačiau turėkite galvoje, jog jie yra šiek tiek gelsvo atspalvio.
Gamintojas: “Muller’s Muhle GmbH”, Vokietija;
kaina: 1,99 Lt (0,5 kg);
100 g yra: kcal 349; angliavandeniai 78,0 g; baltymai 8,0 g; riebalai 0,6 g
Ilgagrūdžiai ryžiai “Golden Reis PARBOILED” (maišeliuose)
Kaip ir “Golden Reis PATNA”, šie ryžiai turi gelsvą atspalvį, tačiau yra biresni ir kietesni. Šie ryžiai yra apdoroti garais.
Gamintojas: “Muller’s Muhle GmbH”, Vokietija;
kaina: 1,99 Lt (0,5 kg); 100 g yra: kcal 349; angliavandeniai 78,0 g; baltymai 8,0 g; riebalai 0,6 g
Ryžiai “Jasmin Reis”
Dėl ypatingų dirvožemio savybių bei subtropinio klimato šie ryžiai yra švelnaus žiedų aromato. Tinka garnyrui prie egzotiškų žuvies, mėsos ir paukštienos patiekalų, tačiau visiškai nėra birumo. Skonis neblogas.
Gamintojas: “Muller’s Muhle GmbH”, Vokietija;
kaina: 5,89 Lt (0,5 kg); 100 g yra: kcal 345; angliavandeniai 77,0 g; baltymai 8,0 g; riebalai 0,6 g
Ryžiai “Langkornreis & Wildreis”
Puikus “Parboiled” ir “Wildreis” rūšių, auginamų JAV, mišinys.
Stipraus kvapo ryžiai. Jų skonis primena riešutų skonį. Išvirus jie lieka kieti.
Vartojami kaip garnyras prie sunkių žuvies, mėsos ir paukštienos patiekalų, tačiau neapsiriksite, jeigu valgysite ir vienus.
Gamintojas: “Muller’s Muhle GmbH”, Vokietija;
kaina: 5,89 Lt (0,5 kg);
100 g yra: kcal 345; angliavandeniai 77,0 g; baltymai 8,0 g; riebalai 0,5 g
Ryžiai “Basmati&Thai”
Tai tauriųjų ryžių rūšių mišinys, grūdai ilgi ir laibi. Šie ryžiai skanūs ir minkšti. Ypač gerai tinka mėsos ir žuvies patiekalų garnyrams.
Gamintojas: “Muller’s Muhle GmbH”, Vokietija; kaina: 5,89 Lt (0,5 kg); 100 g yra: kcal 345; angliavandeniai 77,0 g; baltymai 8,0 g; riebalai 0,6 g
Ilgagrūdžiai ryžiai “Auksiniai” (maišeliuose)
Šie ryžiai puikiai tiks skubančioms, tačiau kokybę vertinančioms šeimininkėms. Jie yra apdoroti garais, todėl po virimo išlieka ypatingai birūs, juose yra daugiau kalcio ir dvigubai daugiau vitamino B negu paprastuose ryžiuose. Jie išliks birūs netgi ilgai verdant ar kelis kartus šildant.
Importuoja ir pakuoja: UAB “Galinta ir partneriai”;
kaina: 2,09 Lt (0,5 kg);
100 g yra: kcal 342; angliavandeniai 75,4 g; baltymai 7,8 g; riebalai 1,0 g
Ilgagrūdžiai ryžiai “Limor” (maišeliuose)
Balti ryžiai, tačiau vandeningi, nesijaučia skonio, todėl daugiau tinkami košei.
Importuoja ir pakuoja: UAB “Galinta”;
kaina: 1,39 Lt
(0,250 kg);
100 g yra: kcal 342; angliavandeniai 75,4 g; baltymai 7,8 g; riebalai 1,0 g;
“Valdo” Ilgagrūdžiai ryžiai (maišeliuose)
Šie ryžiai labai minkšti. Jų skonis primena tradicinę lietuvišką ryžių košę, kurią ne vienas valgė vaikystėje. Beje, jie labai balti.
Gamintojas: “Voldermars”, Latvija;
kaina: 1,99 Lt (0,5 kg);
100 g yra: kcal 323; angliavandeniai 80,4 g; baltymai 7, g; riebalai 0,4 g
“Valdo” Ilgagrūdžiai ryžiai “Basmati” (maišeliuose)
Šie ryžiai ypatingi tuo, jog yra auginami Himalajų aukštumų papėdėje. Pasirinkite juos, jeigu norite netradicinio ypatingo kvapo (panašus į kukurūzų). Ryžiai labai birūs, laibi, nesijaučia jokio specifinio skonio, sausoki.
Gamintojas: “Voldermars”, Latvija;
kaina: 3,59 Lt (0,5 kg);
100 g yra: kcal 347; angliavandeniai 78,5 g; baltymai 7, g; riebalai 0,5 g
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę