Japoniška virtuvė - energetinis užtaisas

Jei pasigilinsime į japonų virtuvę, susidarys įspūdis, kad be arbatos japonai neturėtų ką gerti ir valgyti. Jie valgo tik tam, kad pajustų nepakartojamą arbatos skonį. Arbatos gėrimas per ilgą laiką virto sudėtinga ceremonija ir savotiška meditacija. Ji jau nesikeičia daugybę metų.
 

Arbatos gėrimo ceremonija - tikra atgaiva japono širdžiai


Japonai grožio esmę supranta ne protu, o širdimi. Tai pasiekti padeda arbatos gėrimo ceremonija. Ji sena - jau ketvirtajame amžiuje arbatą gėrė kinai, tačiau gėrimui nebuvo teikiama ypatinga reikšmė. Aštuntajame šimtmetyje japonai ceremoniją pavertė filosofija. Mokslininkas Lu Vuchas sakė: “Pirmasis puodelis tik suvilgo mano lūpas ir gerklę, antrasis pašalina vienišumą, trečiasis žada ramybę, ketvirtasis pro odą išvaro visą gyvenimo blogį, penktasis skverbiasi į mano jausmus, šeštasis nuteikia svajonei, septintasis... Gaila, bet daugiau nepajėgiu išgerti”.
 

Ritualo pradžia roji - akmenų takelis


Ritualas prasideda nuo vartų, vedančių į aukštos gyvatvorės saugomą uždarą erdvę. Kiekvienas, pasiruošęs pradėti ritualą, palieka už tvoros visas blogas mintis ir kasdienius rūpesčius. Pirmenybės teisę turi vyriausias ir garbingiausias svečias. Vartų kirtimas ir nuo jų besidriekiantis per pievą akmenų takelis roji - tai pirmasis meditacijos žingsnis, kuriuo nutraukiami ryšiai su išoriniu pasauliu. Roji nuolat mainosi: nuo pirmų vartelių sudėliotas iš smulkių akmenėlių, nuo antrų - jau iš stambių, plokščių akmenų. Roji paskirtis - priminti traukiantiems į arbatos namelį, jog atėjo laikas stabtelėti, apsižvalgyti, pasidžiaugti atsivėrusia panorama ar atkreipti dėmesį į patį akmenį. Anot japonų, viskas turi dvasią, ir akmenys.
 

Arbatos virimo žinovės - geišos


Prie arbatos namelio pasitinka namelio šeimininkas (dažnai tai būna senos geišos), kuris nuo seno yra didžiai gerbiamas. Po ilgų nusilenkimų, grožėjimosi iš pirmo žvilgsnio neypatingais daiktais - puodeliu, arbatžolių dėžute, ikebana ir kt., šeimininkas ima ruošti arbatą - samteliu pasėmęs arbatžolių, užpila vandeniu, ryžių šluotele plaka garuojančią arbatą. Kai arbata ima putoti žaliais debesimis iki pat puodelio kraštų, šeimininkas padeda ją netoli židinio, taip duodamas ženklą, kad svečiai gali vaišintis.
 

Geriant arbatą svarbiausia sutaurinti jutimus


Arbata geriama susikaupus, tyloje, tiek šeimininkui, tiek svečiams gerai žinant, jog ceremoniale svarbiausia - sutaurinti penkis žmogaus jutimus. Kai gėrimasi ikebana ar puodeliu - apvalomas regėjimas, sklindantis smilkalų kvapas apvalo kvėpavimą, klausą, veikia virdulio “dina”, ragaujant arbatą išplaunama burna, o puodelis sustiprina lietimo pojūčius. Japonai įsitikinę, kad esant pakiliems jausmams, geriantieji arbatą tampa geresni, švaresni, tada galima geriau suprasti vienas kitą ir save.


 

Pagrindiniai arbatos gėrimo principai


Arbatos gėrimo ceremonijos centre - vidinis dalyvaujančiųjų ryšys, susikaupimas, apmąstymai, pokalbis su pačiu savimi, su menu. Yra keturi pagrindiniai arbatos gėrimo ceremonijos principai - harmonija (wa), pagarba (kei), tyrumas (sei) ir ramybė (jaku). Senas no Rikius sakė: “Arbatos ceremonija - vienas iš daugelio pažinimo kelių, nuo kitų besiskiriantis tuo, jog čia pirmenybė pripažįstama ne analizei, o metaforai, simboliui, vaizdiniui”.
 

Brangiausia virtuvė pasaulyje


Žinoma, klaidinga galvoti, kad japonai daugiau niekuo nelepina savo skrandžio. Visame pasaulyje japonai garsėja savo ypatingai sveika ir brangiausia virtuve. Svarbiausia turėti visus reikiamus prieskonius, laikytis tam tikrų reikalavimų ir prieš jus - nuostabus patiekalas. Tik negalvokite, kad po japoniškų pietų jausitės sočiai pavalgęs, greičiausiai jau po valandos bėgsite prie šaldytuvo. Japonų patiekalai drąsiai gali vadintis energetiniais užtaisais.
 

Populiariausi produktai


• Be ko neapsieis tikra japonė? Be ryžių. Jie turi būti apvalūs.
• Soja bei sojos padažas naudojami gaminant beveik visus patiekalus.
• Jūros kopūstai, krienai (vasabi), marinuotas imbieras - įprasti japonų virtuvėje kaip mums pipirai, druska ar grietinė.
• Vadinamoji japonų degtinė sake (nuo 14,5 iki 17,5 laipsnių) taip pat vartojama gaminant daugelį patiekalų bei užsigeriant suši.
Dažnai europiečiai visiškai neskiria japonų ir kiniečių virtuvių. Esminis skirtumas - japonai valgo tik švarų maistą, t.y. kas veisiasi vandenyje - kriaukles, žuvis, žoles, o kiniečiai, - tai priklauso nuo regiono, - valgo viską, kas šliaužia, ropoja ar knisa žemę.
Mėsą japonai pradėjo valgyti ne taip seniai. Tik apie septyniasdešimtuosius metus Japonijoje atsirado pirmieji McDonaldo restoranai, masiškai įvežti mėsą pradėta tik 1991 metais. Daugiausiai valgoma paukštiena, kiauliena nemėgstama. Paradoksalu, kad Lietuvoje tarp japonų kiauliena turi didelę paklausą.
 

Maisto paruošimo ir patiekimo subtilybės:


• naudojama labai mažai riebalų;
• gaminama ypač aukštoje temperatūroje ir labai trumpai - taip nenukenčia produkto kokybė;
• vietoj miltų vartojamas krakmolas, todėl produktai neprisigeria riebalų;
• maistas pateikiamas mažose lėkštutėse, smulkiai supjaustytas, kiekvienam patiekalui atskiras indelis: ryžiams, mėsai, padažams. Visus žavi stalo serviravimo estetika, kaip ir viskas japonų kultūroje - paprasta, bet genialu;
• valgoma pagaliukais. Sriubos taip pat - tirščiai išvalgomi, o skystis išgeriamas.
 

Egzotiškiausias nacionalinis patiekalas - sušimi


Tai žalia žuvis su sojos padažu. Žuvį valgo įvairią. Ketvirtą valandą ryto japonai eina į turgų ir perka dar gyvą žuvį, ją neša namo arba apdoroja vietoje. Suvalgyti reikia per valandą laiko, kitaip vėliau jau nebus tinkama.
Europiečiams labiau priimtinas vadinamasis suši. Žalia žuvis su lipniais ryžiais, paskaninta sake ir ryžių actu. Iš ryžių daromas kamuoliukas, ant jo dedamas gabaliukas žuvies. Prie jo paduodama sojos padažo, krienų. Mirkai ir valgai. Užsigeriama pašildyta sake, skonis - lengvo raugelio.
 

Alkoholiniai gėrimai - japonams per stipru


Japonai turi ir savo alų. Gėrimai nemaišomi su maistu, ypač ši taisyklė galioja geriant stiprius alkoholinius gėrimus. Japonams tai lyg ir savotiška atrakcija. Pavalgę jie eina prie atskiro stalo, ant kurio padėta maža užkandėlė. Nors japonai labai mėgsta viskį, tačiau negali jo daug išgerti, nes jų kepenyse nėra fermento, virškinančio alkoholį, tad jie greitai girtėja.
 

Tai įdomu


• Japonės, vyresnio amžiaus moterys, pavalgiusios išgeria apie keturis puodelius žaliosios arbatos.
• Sveikiausiai valgo vaikai: pvz., duoną, dešrelę ir daržoves jie valgo atskirai.
• Japonijos firmose stovi žalios arbatos automatai. Arbatą gali nuolat gurkšnoti. Jei norėsi išgerti kavos, tau bus pasiūlyta padaryti tai per pietų pertrauką. Kavos gėrimas ne per pertrauką traktuojamas kaip nusižengimas vidinei darbo tvarkai.
• Japonų restorane tau gali iš pradžių pasiūlyti deserto. Jiems nesuprantama, kad po sočių pietų galima dar valgyti saldumynų.
• Japonų saldumynai specifiniai, tinka tik prie žalios arbatos. Dažniausiai iš pupelių. Kaip ir viskas japonų virtuvėje, taip ir saldumynai skirti tik tam, kad suprastum arbatos skonį.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai